Parašiutininkai ore patiria daug pirmų kartų

Parašiutininkai ore patiria daug pirmų kartų

Iššokęs iš lėktuvo, įsikandęs specialų pultelį, Gintaras Žičkus ore fotografuoja besikeičiančias žmogaus emocijas – nuo siaubo iki susižavėjimo šūksnių. Šiaulių parašiutininkų klube šuolių vadovas svarsto, jog tikras vyras turi ne tik pastatyti namą, užauginti vaiką ir pasodinti medį, bet ir iššokti su parašiutu.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Šuolis – tik po instruktažo

Trumpas, apie 15 minučių trunkantis instruktažas, ką veikti laisvo kritimo metu, sklandant ore su parašiutu ir nusileidžiant ant žemės, kur ir kaip laikyti galvą, kojas. Tada sėdama į lėktuvą.

Maždaug trijų kilometrų aukštis ir daugybė minčių apie parašiutą. Susirūpinęs pirmą kartą šokančiojo veidas, nervinga šypsena. Žingsnis žemyn iš lėktuvo ir 30-40 sekundžių laisvo kritimo maždaug 200 km/h greičiu. Plevena skruostai.

Instruktorius inicijuoja parašiuto išskleidimą ne žemiau kaip 1,5 km aukštyje. Išsiskleidus parašiutui apie septynios minutės sklandymo ore, kol pasiekiate žemę. Pirmą kartą šokant laiko pojūtis siurrealus – minutės prabėga žaibiškai.

„Šuolis su instruktoriumi „Tandemas“ – pats paprasčiausias būdas atlikti pirmą šuolį parašiutu“, – pasakoja G. Žičkus, vienas iš Šiaulių parašiutininkų klubo tarybos narių ir šuolių vadovų. Jis fotografuoja ir filmuoja šuolininkus laisvo kritimo metu ir ant žemės.

Savarankiškas pirmas šuolis pačiam valdant parašiutą, vadinamas „Static – line“, vyksta sparno tipo parašiutu iš 1000-1200 m aukščio. Prieš šį šuolį pasiruošimas trunka kur kas ilgiau, šokančiajam teks išklausyti apie 2-3 valandų instruktažą, kai kuriuos įgūdžius pasitreniruoti specialiame treniruoklyje.

„Savarankiškas  pirmašuolis parašiutininkas  turi žinoti, kaip elgtis ypatingose situacijose, lėktuve, kaip taisyklingai iššokti, valdyti parašiutą ir, svarbiausia, kaip saugiai nusileisti ant žemės“, – vardija G. Žičkus.

Reikia suprasti, kuria kryptimi pučia vėjas, orientuotis, kaip surasti aerodromą, kuris ant žemės didelis, o iš viršaus atrodo mažutis, jį neįgudusiai akiai sunku pamatyti.

Skraido euforijoje, keikiasi

G. Žičkus parašiutininkus filmuoja ir ant žemės. „Užfiksuoju, kaip žmogus jaučiasi, kokios jo emocijos. Visi reaguoja labai skirtingai. Vieni sako, kad antrą kartą tikrai nešoks, kiti kartoja – noriu dar, noriu dar. Būna, išeidami iš lėktuvo keikiasi...“ – pasakoja šuolių vadovas.

„Hm... po šuolio atėjo pirma mintis, kad... va... jau esu vyras. Noriu dar. Čia kaip seksas: pirmąkart nežinai, kaip čia bus, o po to kaifuoji“, – įspūdžiais Šiaulių parašiutininkų klubo tinklalapyje dalijasi vienas iš šokusiųjų.

„Ar tiesa, kad iššokęs su parašiutu numesiu penkis kilogramus?“ – kartais pirmašuolininkai teiraujasi parašiutininkų.

Pasak G. Žičkaus, žmogus net nesiryžta mokytis ir šokti parašiutu, jei jaučia, kad per daug bijo. Būna retų atvejų, kad net apmokytas žmogus šokti neišdrįsta. Per ketverius metus jam teko matyti tik du atsisakiusius šokti.

Kur kas dažniau tenka padėti – instinktyviai įsikibusius į lėktuvo duris žmogaus rankas suglausti ir paraginti šokti. Dauguma pirmašuolininkų iš lėktuvo žengia užsimerkę. Pasitaikė atvejų, kai sklendžiantį ore žmogų supykina.

„Išstumti iš lėktuvo nėra tekę, bet jei matome, kad trūksta tik mažo stumtelėjimo – padedame. Dažniausiai į lėktuvą įlipęs žmogus jau būna tam pasiruošęs, kiti paprašo padėti, jei patys nebedrįstų“, – pasakoja G. Žičkus. Maždaug iš 200 pirmašuolininkų atsiranda vienas, kuris po debiuto užsimano mokytis parašiutizmo.

Taisyklės

Vasara – parašiutininkų pikas. Savaitgalį Šeduvoje esančiame Šiaulių parašiutininkų klube, Raudondvario aerodrome, skruzdėlynas – vien praeitą savaitgalį G. Žičkus šoko parašiutu 18 kartų. Į klubą gana dažnai atvyksta parašiutininkų iš Latvijos. Norinčiųjų pabandyti tokią ekstremalią pramogą kasmet daugėja.

Dėtis kamerą ant šalmo ir filmuoti galima tik nuo 200 šuolių, tapti šuolių vadovu, mokyti kitus – šokus daugiau nei 500 kartų ir išlaikius specialius kursus.

G. Žičkus pažymi, jog šie apribojimai ne veltui. Nesant pakankamai patirties, net kamera ant šalmo gali sukelti pavojų gyvybei. Pavyzdžiui, jei netinkamai krentant kamerą apsivys mažojo parašiuto, vadinamosios „medūzos“, virvė, ar parašiuto stropos (virvės, jungiančios kupolą ir parašiuto kuprinę), gali tekti atkabinti pagrindinį parašiutą.

Ore reikia žinoti saugumo taisykles, tvarką.

Jei šuolį atlieka keli nepatyrę parašiutininkai, gali iškilti susidūrimo grėsmė ir ore, ir leidžiantis po kupolu. Todėl labai svarbu žinoti bei vadovautis saugaus šuolio atlikimo taisyklėmis, kurios pirmašuoliams išdėstomos per instruktažą.

Krentant žemyn laisvu pagreičiu, krentančiojo greitis siekia apie 200 km/h ir daugiau. Susidūrus dviem tokiu greičiu krentantiems žmonėms pasekmės gali būti liūdnos: lūžę kaulai, stuburas. Greitis reguliuojamas keičiant kūno poziciją – kuo didesnis plotas, tuo greitis mažesnis. Atliekant šuolį su profesionaliais instruktoriais tokių įvykių nepasitaiko.

Sklandžiam šuoliui gali sukliudyti oro sąlygos: stiprus vėjas, tiršti bei žemi debesys. Būna, jog pakilus lėktuvui viršuje pradeda lyti. Tada parašiutininkas, šokantis atviru šalmu, ant žemės nusileidžia raudonu, ledukų sumuštu veidu.

Įveikia baimę

Advokatas, bankroto administratorius G. Žičkus parašiutizmu susidomėjo prieš penkerius metus. Po pirmojo šuolio užsikabino – ėmė domėtis, kaip šokinėti savarankiškai.

„Šuolis parašiutu suteikia daug adrenalino. Jei įveiki aukščio baimę, atsiranda azartas – nori dar ir dar. Kiekvienas šuolis vis kitoks“, – paaiškina G. Žičkus.

Jis pritartų minčiai, kad tikras vyras turi ne tik pastatyti namą, užauginti vaiką ir pasodinti medį, bet ir iššokti su parašiutu. „Tai nežemiškas dalykas, kurį verta pabandyti! Ne tik patirti pojūčius, bet ir išbandyti save – ar gali nugalėti savo baimę“, – svarsto parašiutininkas.

2012 metais baigęs kursus pradėjo intensyviai šokinėti. Dabar šuolių – jau beveik 600. Streso būna visuomet. Pradžioje kirba baimė iššokti, vėliau nerimastingos mintys apie įrangą: ar išsiskleis parašiutas, ar suveiks atsarginis.

Visi klubo nariai, šuolių instruktoriai turi „žemiškus“ darbus – yra gydytojai, verslininkai, parašiutizmas tėra laisvalaikio pramoga ir pomėgis. Daug šokinėjantys profesionalūs parašiutininkai investuoja į savo pomėgį – įsigyja specialią aprangą, šalmą, parašiutinę sistemą.

Iš keturių pagrindinių dalių sudarytą parašiutinę sistemą galima susikomplektuoti atskirai. Naujas pagrindinis parašiutas kainuoja nuo 1500 iki 3000 eurų, atsarginis parašiutas – apie 1200 eurų, kuprinė – nuo 2000 eurų, naujas saugos prietaisas – apie 1000 eurų. Daiktams įprastai gamintojai duoda 20 metų garantiją.

Parašiutininkų prietarai

Vienas iš parašiutininkų prietarų – niekada nesakyti „paskutinis“ posūkis ar šuolis. Sakoma – kraštinis.

Padarius 100-ąjį šuolį vyksta viena iš svarbių apvalių parašiutininko švenčių. Be pasveikinimo ant žemės, jis palaiminamas saldumu. „Anksčiau naudodavome tortą, dabar plaktą grietinėlę, nes ji efektyvesnė. Pripurškiame jos pilną lėkštę ir įmurkdome parašiutininko veidą“, – apie vidinius ritualus pasakoja parašiutininkas.

Pirmą kartą šokusiam parašiutu žmogui įteikiamas ne tik diplomas, bet ir atliekamas žaismingas ritualas. Pirmašuolis klube turi žiūrėti į lėktuvą ir pasilenkęs garsiai šaukti ant šono parašytą jo registracijos numerį. Per šią mažą apgaulę iš galo jam trinktelima per užpakalį atsarginiu parašiutu, kad sėkmingai nusileido.

Atsarginiu parašiutu per pasturgalį parašiutininkas gauna kas 100 šuolių. Trinktelėti teisę turi tik tas, kuris yra padaręs daugiau šuolių. Pasak G. Žičkaus, šios tradicijos prasmė susijusi su nusileidimu ant žemės – tai tarsi palinkėjimas, kad nusileidimai būtų minkštesni.

Gintaro ŽIČKAUS nuotr.

GREITIS: Iššokęs iš lėktuvo parašiutininkas 30-40 sekundžių mėgaujasi laisvu kritimu žemyn maždaug 200 km/h greičiu, po to išskleidžiamas parašiutas.

ŠUOLIS: Šuolis su instruktoriumi „Tandemas“ – pats paprasčiausias būdas atlikti pirmą šuolį parašiutu.

ADRENALINAS: Parašiutininko Gintaro Žičkaus teigimu, šuolis parašiutu suteikia daug adrenalino – įveikus aukščio baimę norisi šokinėti dar ir dar.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

FOTOGRAFAS: Šiaulių parašiutininkų klubo tarybos narys, šuolių vadovas Gintaras Žičkus parašiutininkus fotografuoja, filmuoja laisvo kritimo metu ir ant žemės.