Naujausios
Perliukas
Abiturientės Violetos Lisovaitės iš Joniškio svajonė – subtili ir romantiška. Ji norėtų tapti mylima artiste, kuriai močiutės ar vaikai kaimuose dovanotų žibuoklių. Mergina jau sulaukė pripažinimo su fatališkosios Edit Piaf daina.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Energijos pliūpsnis
Į „Šiaulių krašto“ redakciją įbėga mergina žėrinčiomis akimis ir savyje netelpančia energija. Iš pradžių kukliai prisėda ant minkštasuolio ir akimirką nuščiūva, susikaupia, laukdama klausimų.
Kalbantis iš smulkios mergaitės tarsi kalnų upė plūdo mintys, emocijos, kartais sustabdomos netikėtos kliūties – akimirkos abejonės, susimąstymo pauzės, po kurios ji atsiverdavo dar didesne jėga. Tokia raiška duodama ne kiekvienam, ir ji tai suvokia.
„Gal žmonės galvos, kad giriuosi, save aukštinu. Bet aš noriu paskatinti kitus, kad ir jie gali daug bandyti, derinti mokslus, darbą ir pomėgius, pulti, keltis ir vėl eiti,“ – sako Violeta.
Sužibo
Mergina Joniškio padangėje sužibo kiek daugiau nei prieš metus. Pasirodymą Joniškio kultūros centre ji ir dabar prisimena su jauduliu. Vasario 16-ąją, kai per metus labiausiai nusipelniusiam asmeniui teiktiamas svarbiausias rajone apdovanojimas – Mykolo Arkangelo statulėlė, merginai, apsirengusiai angelo rūbais, teko atlikti dainą.
„Pajutau kažką ypatingo, scenos magiją, kai tavęs klausosi. Tada buvo paprasčiau, nes manęs beveik niekas nepažino, tie rūbai, sukurtas personažas paslėpė,“ – pasakoja Violeta.
Tais pačiais metais jaunoji artistė pati pasiruošė respublikiniam Algimanto Raudonikio vardo konkursui „Dainos sparnais“. Į sceną išėjo retro rūbais, veržlia, dramatiška Edith Piaf daina „Padam padam“ ir paties maestro kūriniu „Paskutinis tango“ pavergė komisiją – laimėjo antros vietos laureatės vardą.
Po kelių mėnesių Violeta Lisovaitė su akompaniatoriais Jonu Griciumi (fortepijonas), Luku Ošmiega (akordeonas), susibūrę į Joniškio kultūros centro jaunimo romansų grupę, XI-osiose Šiaulių regiono mėgėjų meno kolektyvų ir atlikėjų festivalio „Rudens mozaika“ dainavimo studijų bei ansamblių varžytuvėse buvo apdovanoti nominacija „Metų atradimas“. Tąsyk konkuravo 25 ansambliai, dainavimo grupės ir solistai.
Violeta mokytojų neturi, ruošiasi pati, dainuoja keliomis kalbomis. Ispanų, sako, pramokusi kaime pas močiutę, kai kartu žiūrėdavo meksikiečių serialus. Prancūzų kalbos mokėsi savarankiškai. Prieš pradėdama dainuoti, būtinai tekstą išsiverčia, kad suvoktų, apie ką dainuoja žiūrovui.
Netikėtas koncertas Briuselyje
Šiomis dienomis abiturientės akys žiba dėl sėkmingo pasirodymo Briuselyje. Tai – ne konkursas, ir dainuoti teko ne koncertų salėje, o restorane. Išvyka į Europos Parlamentą – europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės dovana, tapus „Jaunimo balsu“ rajono jaunimo apdovanojimų šventėje. Improvizuotas pasirodymas įvyko vakarieniaujant Briuselio senamiestyje. Retro stiliaus restorane.
„Koks sutapimas – aš juk nežinodama iš anksto buvau pasiruošusi retro suknelę, kuria persivilkau tiesiog autobuse!“ – nuoširdžiai džiaugiasi Violeta Lisovaitė.
Kai jaunoji artistė, gitara ir fleita akompanuojant bendramokslei Aistei Tuminaitei, užtraukė dainą iš Edith Piaf repertuaro, vėliau perbėgo prie poeto Justino Marcinkevičiaus kūrybos ir Gyčio Paškevičiaus kūrinio „Mano kraštas“, plojo ir „bis“ šaukė ne tik kelionės dalyviai, bet ir kiti restorane buvę žmonės.
Vakarieniavę prancūzai sakė galvoję, kad jaunoji dainininkė – portugalė, vadino ją perlu.
Po šio palaikymo Violeta ir Aistė pasirodė dar sykį: atliko savo kūrybos, pagal kraštiečio Jono Ivanausko eiles parašytų bei lietuvių liaudies dainų.
Meilė savo kraštui ir kalbai
Violeta daugiau dainavo lietuviškai, norėdama, kad kiti išgirstų šią kalbą, liaudies melodiją. Ji sako iki graudulio mylinti gimtąją šalį ir savo kraštą Joniškį. Kiekviena gera naujiena apie kraštiečių, ypač bendraamžių, pasiekimus, jai suteikia daug džiaugsmo.
Violeta su didele meile kalba ir apie savo pirmąsias mokyklas – Bučiūnų pradinę, kurios jau nebėra, Kriukų pagrindinę, iš kurios po kelerių metų persikėlė į Joniškio Mato Slančiausko gimnaziją.
Didžiausiu savo autoritetu jaunoji artistė vadina Joniškio vaikų ir jaunimo teatro „Bendraamžiai“ režisierių Arvydą Butkų. Ji sako į kolektyvą atėjusi turėdama daug „košės“, bet pralaužti savyje ledus padėjo būtent teatro vadovas. Čia ji virto Pepe Ilgakojine, Žiogu, iš čia išeina kupina brandos, akimirksniu padedančios scenoje tapti suaugusia, aistringa moterimi, kurioje neatpažinsi tos pačios kasdienybėje krykščiojančios 18-metės.
„Akimirka – laimės pamatas“, – moko vadovas. Reikia džiaugtis mažais dalykais. Kiek aplink mus grožio... Kartais vakare einu viena pasivaikščioti ir deklamuoju eiles. O kai pamatau žvaigždėtą dangų, žvaigždžių vėrinius...“ – įsisvajoja Violeta Lisovaitė.
Veiklos sūkury
Teatre ji – seniūnė, judesio grupės vadovė, mokykloje – gera mokinė (pusmetį baigė tik su dviem devintukais), koncertuose – dainininkė.
Jau trejus metus jaunoji artistė veda renginius vaikams, rašo scenarijus, režisuoja renginius, pradėjo kurti eiles. Gataučių Marcės Katiliūtės pagrindinėje mokykloje, paprašyta mokytojos Juventos Jurgelienės, padėjo vaikams atskleisti jų pačių sudėtingus išgyvenimus spektaklyje „Be pavadinimo“.
Savaitgaliais mergina veda užsiėmimus vaikams viename Šiaulių prekybos centrų. Taip pat išbandė sugebėjimus įdainuodama reklaminį tekstą „Saulės“ radijuje.
O Klaipėdoje, kur jos tėtis turi įrašų studiją, įgarsino keletą animacinių filmų.
Po 10 metų...
Paklausta, kaip įsivaizduoja save po 10 metų, Violeta Lisovaitė susimąsto. Geriau neišduoti svajonių, nes jos gali neišsipildyti. Paskui svarsto: „Norėčiau būti liaudies artiste, su koncertais važinėti po Lietuvą, kaimus, miestelius. Norėčiau, kad susirinktų pilnos salės, o močiutės, vaikai atneštų žibuoklių, derančių prie mano vardo, erškėtrožių, kurios labai patinka...“
Violeta idealistiškai kalba, kad svarbiausia – užsiauginti žiūrovą, jį sujaudinti. Kiekvieną kartą sukurti istoriją, gyvenimo epizodą, kad skambėtų ne tik melodija, bet joje glūdėtų prasmė.
„Privalai žmonėms pasakyti daugiau negu tekstą, ne save demonstruoti“, – samprotauja Violeta.
Autorės nuotr.
KONTRASTAI: Kasdienybėje Violeta nė iš tolo nepanaši į fatališką Edith Piaf dainų atlikėją.
Redakcijos archyvo nuotrauka
LAIMĖJIMAS: Violeta Lisovaitė su akompaniatoriais Jonu Griciumi (kairėje) ir Luku Ošmiega, susibūrę į Joniškio kultūros centro jaunimo romansų grupę, XI-ajame Šiaulių regiono mėgėjų meno kolektyvų ir atlikėjų festivalyje „Rudens mozaika“ laimėjo „Metų atradimo“ nominaciją.
Asmeninio albumo nuotr.
NETIKĖTUMAS: Briuselyje Violeta Lisovaitė (dešinėje) vakarieniavusius įvairių tautų žmones sužavėjo dainomis.
ŽIOGAS: Tokią Violetą–Žiogą vaikai mato savaitgaliais žaidimų kambaryje viename Šiaulių prekybos centre.