
Naujausios
Pėsčiųjų žygis vedė knygnešių keliais
15, 25 ir 33 kilometrai – tokius atstumus galėjo rinktis trečiajame pėsčiųjų žygyje „Knygnešių keliais“ keliavę žygeiviai. Po Kurtuvėnų regioninį parką (Šiaulių r.) sudėlioti maršrutai suko pro Pustlaukio duobę, Vainagių piliakalnį, Kryžių kryžkelę, Svilės šaltinį, Juodlės ežerą.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Žygio startas ir finišas – Šaukėnai. Prie Šaukėnų kultūros centro vinguriuoja eilė. Joje registracijos laukia įvairiausio amžiaus žygeiviai. Vieni – patyrę žygių vilkai, kiti – pirmą kartą išsirengę išbandyti, ką reiškia kilometrus įveikti savo kojomis. Kaip visada tarp žygeivių – Šveicarijos lietuviu vadinamas šveicaras Oliveris, nepraleidžiantis žygių ir išmokęs lietuviškai.
Į keliautojų būrį įsimaišęs ginkluotas kazokas tuoj sulaukia norinčiųjų kartu įsiamžinti. Tarpusavyje susiskalija šunys, nusiteikę keliauti su šeimininkais.
Gegužės 6-osios rytas – neįtikėtinai šiltas. Pagaliau galima išsinerti iš striukių ir pasauliu mėgautis pro akinius nuo saulės. Klausimas „ar nebus per šalta?“, virsta „ar nebus per karšta?“.
Prie Šaukėnų tvenkinio šimtus žygeivių palydi kapelos trenkiama muzika. Miestelio gatvė duria tiesiai į mišką. Po kojomis minkštas smėlis, smagus, žole pažėlęs keliukas. Tebežydi plukės, žibuoklės.
Pirmyn veda trimis spalvomis sužymėtas kelias – iki pirmojo kontrolės punkto kartu keliauja visi žygeiviai. Kelias kartais nusuka į miško kvartalinę liniją, kartais virsta bekele, linguojančia kupstais ir samanomis. Pakeliui pasitaikiusi brasta kojų nesušlapina.
Kontrolės punkte – daug klegesio. Į žygeivių kontrolinius lapus-žemėlapius sparčiai gula antspaudai.
Einantys 15 kilometrų suka kitu keliu: kelią bežymi dviejų spalvų juostos. Niekur neskubantys žygeiviai būreliais sukrenta ant miško samanų – pasistiprinti mėgaujantis saule. Kiti nemažina tempo.
Saulė kyla vis aukščiau, oras įkaista lyg vasarą. Artėjant Vainagių link, akis patraukia laukas. Lentelė informuoja, kad šį plotą šiemet padėjo atkurti Valstybinės miškų tarnybos ir Miškotvarkos instituto kolektyvas.
Lankytinas objektas – Pustlaukio duobė, gilus duburys, kurio šlaitų gylis siekia 18 metrų. Vaizdu galima gėrėtis nuo apžvalgos aikštelės. Informacinis stendas nurodo, kad duobę vėlyvajame ledynmetyje išrausė nuo ledyno pakraščio stačiai krintantis ir sūkuriuotas vandens srautas. Vandens sluoksnis po augaline aukštapelkės danga – nuo 4 iki 6 metrų.
Vainagių miško pažintinis takas driekiasi 4,3 kilometro, suka aplink Vainagių ežerą.
Žygeivių Vainagių piliakalnio papėdėje laukia antrasis postas. Legenda pasakoja, kad piliakalnį, dar vadinamą Piliuku, žmonės supylė rieškutėmis, o į jį per pelkes vedė medgrinda. Ištvermingesni kopia į viršūnę, kiti taupo kojas būsimiems kilometrams. Maršrutas kurį laiką sutampa su mediniu taku pėstiesiems.
Pasiekus kelią, į kairę suka einantys 25 kilometrus, į dešinę – 33 kilometrus. Pastarųjų laukia papildomų 8 kilometrų lankas, po jų žygeiviai vėl susitiks prie Pašvinio.
„Matau, jums reikia kavos“, – poste smagiai kalbina „kontrolierius“. Prie kavos pridedamas ir sumuštinis.
Pušys linguoja ir kvepia tarsi prie jūros. Nebetoli ir Kryžių kryžkelė. „Viltie, išsipildyk!“ – meldžiama užraše. Kryžkelėje susispietę kryželiai prašo, dėkoja, liudija.
Beveik čia pat – ir garsieji Svilės šaltiniai. Poilsio aikštelėje pasitinka gardūs kvapai: savanoriai energingai pilsto žuvienę, pridėdami duonos riekę. Gardu – svarbu liežuvio nepraryti.
Svilės šaltinis, kaip visada, gaivinamai ledinis. Kartkartėmis iššauna smėlio sūkuriu.
Perkirtus Kurtuvėnų–Šaukėnų kelią, žygeiviai suskumba čiupinėti kišenes – pasigirsta ilgus ir turtingus metus skaičiuojanti gegutė.
Dar viena brasta ir kelias nuveda iki Juodlės ežero, apdovanoto jaukiu peizažu.
Likusią trasos dalį organizatoriai kiek pagudravo – „einantys galva“ sumoja, kad sužymėta trasa nusuka nuo pagrindinio kelio, bet netrukus ir vėl į jį sugrįžta. Bet verta užkopti ant kalniuko, kad atsivertų Juodlės grožis.
Ežero vandenyje, lyg veidrodyje, atsispindi medžių siluetai. Ramybės nedrumsčia net vėjas.
Galiausiai miško kelias vėl virsta Šaukėnų gatve, vedančia į finišą. Belieka atsiimti žygio diplomą, o kas iš anksto užsisakė bei įsigijo – ir žygio medalį.
Žygį „Knygnešių keliais“ organizuoja Pėsčiųjų žygių asociacijos (PŽA) Šiaulių skyrius ir Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokykla. Žygis yra PŽA įskaitinis.
Pasak PŽA Šiaurės regiono vadovo Nerijaus Kundroto, šio žygio tikslas – įprasminti knygnešių atminimą, paminėti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
Spaudos draudimas Lietuvoje truko 40 metų (1864–1904). Lietuviškos spaudos platinimą Kurtuvėnų apylinkėse aktyviai organizavo Povilas Višinskis, Vladas Putvinskis-Pūtvis. Per pirmąsias spaudos atgavimo metines kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas ant Girnikų kalno pašventino kryžių.
Žygis „Knygnešių keliais“ Kurtuvėnų regioniniame parke organizuotas trečią kartą. Pirmuosius du kartus žygeiviai startavo Kurtuvėnuose. Kadangi lietuviškos spaudos platinimas Kurtuvėnų apylinkėse vyko plačiai, kitąmet svarstoma vėl keisti žygio maršrutą.
N. Kundrotas sako, kad šis žygis keliautojus traukia nenuobodžia trasa regioniniame parke, pavasariška gamta.
Žygeiviai kiekvienais metais skanauja žuvienę: šis patiekalas pasirinktas dėl regiono žuvininkystės tradicijos. Kad žuvienė pasiektų keliautojus, pasirūpino Oro gynybos batalionas. Dalyti žuvienę talkino Lietuvos generolo P. Plechavičiaus karių sąjungos Šiaulių rinktinė, postuose budėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos Marijampolės skyriaus atstovai.
Artūro JAUGĖLOS nuotr.
Juodlės ežero idilė.
Pėsčiųjų žygio „Knygnešių keliais“ maršrutas driekiasi Kurtuvėnų regioniniame parke.
Pėsčiųjų žygio asociacijos Šiaurės regiono vadovas Nerijus Kundrotas – aktyvus žygių organizatorius ir dalyvis.
Netoli Svilės šaltinio – Kryžių kryžkelė.
Svilės šaltinis gaivina šaltu ir skaidriu vandeniu.
Eiti mišku – vienas malonumas, ramybės dar nedrumsčia uodai.
Upelis – nedidelė kliūtis žygeiviams.
Pakeliui galima įkopti į Vainagių piliakalnį.
Živilės KAVALIAUSKAITĖS nuotr.
Pustlaukio duobė – gilus duburys, kurio šlaitų aukštis siekia 18 metrų.
Vainagių pėsčiųjų takas suka pro piliakalnį.
Kelio kryptis ir kilometražą rodo rodyklės. Iki Pašvinės liko 2,2 kilometro.
Pasistiprinti – gardi žuvienė.
Grįžtant saulė jau slepiasi už medžių viršūnių.