Pės­čių­jų žy­gis ve­dė knyg­ne­šių ke­liais

Pės­čių­jų žy­gis ve­dė knyg­ne­šių ke­liais

15, 25 ir 33 ki­lo­met­rai – to­kius at­stu­mus ga­lė­jo rink­tis tre­čia­ja­me pės­čių­jų žy­gy­je „Knyg­ne­šių ke­liais“ ke­lia­vę žy­gei­viai. Po Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nį par­ką (Šiaulių r.) su­dė­lio­ti marš­ru­tai su­ko pro Pust­lau­kio duo­bę, Vai­na­gių pi­lia­kal­nį, Kry­žių kryž­ke­lę, Svi­lės šal­ti­nį, Juod­lės eže­rą.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Žy­gio star­tas ir fi­ni­šas – Šau­kė­nai. Prie Šau­kė­nų kul­tū­ros cent­ro vin­gu­riuo­ja ei­lė. Jo­je re­gist­ra­ci­jos lau­kia įvai­riau­sio am­žiaus žy­gei­viai. Vie­ni – pa­ty­rę žy­gių vil­kai, ki­ti – pir­mą kar­tą iš­si­ren­gę iš­ban­dy­ti, ką reiš­kia ki­lo­met­rus įveik­ti sa­vo ko­jo­mis. Kaip vi­sa­da tarp žy­gei­vių – Švei­ca­ri­jos lie­tu­viu va­di­na­mas švei­ca­ras Oli­ve­ris, ne­pra­lei­džian­tis žy­gių ir iš­mo­kęs lie­tu­viš­kai.

Į ke­liau­to­jų bū­rį įsi­mai­šęs gink­luo­tas ka­zo­kas tuoj su­lau­kia no­rin­čių­jų kar­tu įsiam­žin­ti. Tar­pu­sa­vy­je su­si­ska­li­ja šu­nys, nu­si­tei­kę ke­liau­ti su šei­mi­nin­kais.

Ge­gu­žės 6-osios ry­tas – neį­ti­kė­ti­nai šil­tas. Pa­ga­liau ga­li­ma iš­si­ner­ti iš striu­kių ir pa­sau­liu mė­gau­tis pro aki­nius nuo sau­lės. Klau­si­mas „ar ne­bus per šal­ta?“, virs­ta „ar ne­bus per karš­ta?“.

Prie Šau­kė­nų tven­ki­nio šim­tus žy­gei­vių pa­ly­di ka­pe­los tren­kia­ma mu­zi­ka. Mies­te­lio gat­vė du­ria tie­siai į miš­ką. Po ko­jo­mis minkš­tas smė­lis, sma­gus, žo­le pa­žė­lęs ke­liu­kas. Te­be­žy­di plu­kės, ži­buok­lės.

Pir­myn ve­da tri­mis spal­vo­mis su­žy­mė­tas ke­lias – iki pir­mo­jo kont­ro­lės punk­to kar­tu ke­liau­ja vi­si žy­gei­viai. Ke­lias kar­tais nu­su­ka į miš­ko kvar­ta­li­nę li­ni­ją, kar­tais virs­ta be­ke­le, lin­guo­jan­čia kups­tais ir sa­ma­no­mis. Pa­ke­liui pa­si­tai­kiu­si bras­ta ko­jų ne­suš­la­pi­na.

Kont­ro­lės punk­te – daug kle­ge­sio. Į žy­gei­vių kont­ro­li­nius la­pus-že­mė­la­pius spar­čiai gu­la ant­spau­dai.

Ei­nan­tys 15 ki­lo­met­rų su­ka ki­tu ke­liu: ke­lią be­žy­mi dvie­jų spal­vų juos­tos. Nie­kur ne­sku­ban­tys žy­gei­viai bū­re­liais su­kren­ta ant miš­ko sa­ma­nų – pa­si­stip­rin­ti mė­gau­jan­tis sau­le. Ki­ti ne­ma­ži­na tem­po.

Sau­lė ky­la vis aukš­čiau, oras įkais­ta lyg va­sa­rą. Ar­tė­jant Vai­na­gių link, akis pa­trau­kia lau­kas. Len­te­lė in­for­muo­ja, kad šį plo­tą šie­met pa­dė­jo at­kur­ti Vals­ty­bi­nės miš­kų tar­ny­bos ir Miš­kot­var­kos ins­ti­tu­to ko­lek­ty­vas.

Lan­ky­ti­nas ob­jek­tas – Pust­lau­kio duo­bė, gi­lus du­bu­rys, ku­rio šlai­tų gy­lis sie­kia 18 met­rų. Vaiz­du ga­li­ma gė­rė­tis nuo ap­žval­gos aikš­te­lės. In­for­ma­ci­nis sten­das nu­ro­do, kad duo­bę vė­ly­va­ja­me le­dyn­me­ty­je iš­rau­sė nuo le­dy­no pa­kraš­čio sta­čiai krin­tan­tis ir sū­ku­riuo­tas van­dens srau­tas. Van­dens sluoks­nis po au­ga­li­ne aukš­ta­pel­kės dan­ga – nuo 4 iki 6 met­rų.

Vai­na­gių miš­ko pa­žin­ti­nis ta­kas drie­kia­si 4,3 ki­lo­met­ro, su­ka ap­link Vai­na­gių eže­rą.

Žy­gei­vių Vai­na­gių pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je lau­kia ant­ra­sis po­stas. Le­gen­da pa­sa­ko­ja, kad pi­lia­kal­nį, dar va­di­na­mą Pi­liu­ku, žmo­nės su­py­lė rieš­ku­tė­mis, o į jį per pel­kes ve­dė medg­rin­da. Išt­ver­min­ges­ni ko­pia į vir­šū­nę, ki­ti tau­po ko­jas bū­si­miems ki­lo­met­rams. Marš­ru­tas ku­rį lai­ką su­tam­pa su me­di­niu ta­ku pės­tie­siems.

Pa­sie­kus ke­lią, į kai­rę su­ka ei­nan­tys 25 ki­lo­met­rus, į de­ši­nę – 33 ki­lo­met­rus. Pas­ta­rų­jų lau­kia pa­pil­do­mų 8 ki­lo­met­rų lan­kas, po jų žy­gei­viai vėl su­si­tiks prie Paš­vi­nio.

„Ma­tau, jums rei­kia ka­vos“, – po­ste sma­giai kal­bi­na „kont­ro­lie­rius“. Prie ka­vos pri­de­da­mas ir su­muš­ti­nis.

Pu­šys lin­guo­ja ir kve­pia tar­si prie jū­ros. Ne­be­to­li ir Kry­žių kryž­ke­lė. „Vil­tie, iš­si­pil­dyk!“ – mel­džia­ma už­ra­še. Kryž­ke­lė­je su­si­spie­tę kry­že­liai pra­šo, dė­ko­ja, liu­di­ja.

Be­veik čia pat – ir gar­sie­ji Svi­lės šal­ti­niai. Poil­sio aikš­te­lė­je pa­si­tin­ka gar­dūs kva­pai: sa­va­no­riai ener­gin­gai pils­to žu­vie­nę, pri­dė­da­mi duo­nos rie­kę. Gar­du – svar­bu lie­žu­vio ne­pra­ry­ti.

Svi­lės šal­ti­nis, kaip vi­sa­da, gai­vi­namai le­di­nis. Kar­tkar­tėmis iš­šau­na smė­lio sū­ku­riu.

Per­kir­tus Kur­tu­vė­nų–Šau­kė­nų ke­lią, žy­gei­viai su­skum­ba čiu­pi­nė­ti ki­še­nes – pa­si­girs­ta il­gus ir tur­tin­gus me­tus skai­čiuo­jan­ti ge­gu­tė.

Dar vie­na bras­ta ir ke­lias nu­ve­da iki Juod­lės eže­ro, ap­do­va­no­to jau­kiu pei­za­žu.

Li­ku­sią tra­sos da­lį or­ga­ni­za­to­riai kiek pa­gud­ra­vo – „ei­nan­tys gal­va“ su­mo­ja, kad su­žy­mė­ta tra­sa nu­su­ka nuo pa­grin­di­nio ke­lio, bet ne­tru­kus ir vėl į jį su­grįž­ta. Bet ver­ta už­kop­ti ant kal­niu­ko, kad at­si­ver­tų Juod­lės gro­žis.

Eže­ro van­de­ny­je, lyg veid­ro­dy­je, at­si­spin­di me­džių si­lue­tai. Ra­my­bės ne­drums­čia net vė­jas.

Ga­liau­siai miš­ko ke­lias vėl virs­ta Šau­kė­nų gat­ve, ve­dan­čia į fi­ni­šą. Be­lie­ka at­siim­ti žy­gio dip­lo­mą, o kas iš anks­to už­si­sa­kė bei įsi­gi­jo – ir žy­gio me­da­lį.

Žy­gį „Knyg­ne­šių ke­liais“ or­ga­ni­zuo­ja Pės­čių­jų žy­gių aso­cia­ci­jos (PŽA) Šiau­lių sky­rius ir Šiau­lių Nor­mun­do Val­te­rio jau­ni­mo mo­kyk­la. Žy­gis yra PŽA įskai­ti­nis.

Pa­sak PŽA Šiau­rės re­gio­no va­do­vo Ne­ri­jaus Kund­ro­to, šio žy­gio tiks­las – įpras­min­ti knyg­ne­šių at­mi­ni­mą, pa­mi­nė­ti Spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­ną.

Spau­dos drau­di­mas Lie­tu­vo­je tru­ko 40 me­tų (1864–1904). Lie­tu­viš­kos spau­dos pla­ti­ni­mą Kur­tu­vė­nų apy­lin­kė­se ak­ty­viai or­ga­ni­za­vo Po­vi­las Vi­šins­kis, Vla­das Put­vins­kis-Pūt­vis. Per pir­mą­sias spau­dos at­ga­vi­mo me­ti­nes ku­ni­gas Juo­zas Tu­mas-Vaiž­gan­tas ant Gir­ni­kų kal­no pa­šven­ti­no kry­žių.

Žy­gis „Knyg­ne­šių ke­liais“ Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nia­me par­ke or­ga­ni­zuo­tas tre­čią kar­tą. Pir­muo­sius du kar­tus žy­gei­viai star­ta­vo Kur­tu­vė­nuo­se. Ka­dan­gi lie­tu­viš­kos spau­dos pla­ti­ni­mas Kur­tu­vė­nų apy­lin­kė­se vy­ko pla­čiai, ki­tą­met svars­to­ma vėl keis­ti žy­gio marš­ru­tą.

N. Kund­ro­tas sa­ko, kad šis žy­gis ke­liau­to­jus trau­kia ne­nuo­bo­džia tra­sa re­gio­ni­nia­me par­ke, pa­va­sa­riš­ka gam­ta.

Žy­gei­viai kiek­vie­nais me­tais ska­nau­ja žu­vie­nę: šis pa­tie­ka­las pa­si­rink­tas dėl re­gio­no žu­vi­nin­kys­tės tra­di­ci­jos. Kad žu­vie­nė pa­siek­tų ke­liau­to­jus, pa­si­rū­pi­no Oro gy­ny­bos ba­ta­lio­nas. Da­ly­ti žu­vie­nę tal­ki­no Lie­tu­vos ge­ne­ro­lo P. Ple­cha­vi­čiaus ka­rių są­jun­gos Šiau­lių rink­ti­nė, po­stuo­se bu­dė­jo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių są­jun­gos Vin­co Ku­dir­kos Ma­ri­jam­po­lės sky­riaus at­sto­vai.

Ar­tū­ro JAU­GĖ­LOS nuo­tr.

Juod­lės eže­ro idi­lė.

Pės­čių­jų žy­gio „Knyg­ne­šių ke­liais“ marš­ru­tas drie­kia­si Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nia­me par­ke.

Pės­čių­jų žy­gio aso­cia­ci­jos Šiau­rės re­gio­no va­do­vas Ne­ri­jus Kund­ro­tas – ak­ty­vus žy­gių or­ga­ni­za­to­rius ir da­ly­vis.

Ne­to­li Svi­lės šal­ti­nio – Kry­žių kryž­ke­lė.

Svi­lės šal­ti­nis gai­vi­na šal­tu ir skaid­riu van­de­niu.

Ei­ti miš­ku – vie­nas ma­lo­nu­mas, ra­my­bės dar ne­drums­čia uo­dai.

Upe­lis – ne­di­de­lė kliū­tis žy­gei­viams.

Pa­ke­liui ga­li­ma įkop­ti į Vai­na­gių pi­lia­kal­nį.

Ži­vi­lės KA­VA­LIAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

Pust­lau­kio duo­bė – gi­lus du­bu­rys, ku­rio šlai­tų aukš­tis sie­kia 18 met­rų.

Vai­na­gių pės­čių­jų ta­kas su­ka pro pi­lia­kal­nį.

Ke­lio kryp­tis ir ki­lo­met­ra­žą ro­do ro­dyk­lės. Iki Paš­vi­nės li­ko 2,2 ki­lo­met­ro.

Pa­sis­tip­rin­ti – gar­di žu­vie­nė.

Grįž­tant sau­lė jau sle­pia­si už me­džių vir­šū­nių.