Rašo enciklopediją Linkuvai ir pasauliui

Rašo enciklopediją Linkuvai ir pasauliui

Rašo enciklopediją Linkuvai ir pasauliui

Linkuvietė (Pakruojo r.), buvusi matematikos ir informatikos mokytoja Emilija Stanevičienė jau treti metai yra visuotinių žinių kaupyklos „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP) viena redaktorių ir bendradarbių. Nerti į naujos veiklos vandenis pedagogę paskatino buvęs mokinys Vitas Povilaitis. Mokytojos gyvenimas prisipildė naujų pažinčių, šeimų istorijų ir padėkų už indėlį krašto istorijai.

Janina VANSAUSKIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Emilija Stanevičienė kiekvieną dieną po keliolika valandų praleidžia skaitydama elektroninį paštą, peržiūrinėdama savąją "Facebook" paskyrą, interneto platybėse ieškodama buvusių Linkuvos mokyklos mokinių ir mokytojų ar jų palikuonių. Kad susisiektų su jais ir surinktų apie tuos žmones kuo daugiau duomenų, faktų, jų biografijų.

Nuo 2012-ųjų mokytojai Emilijai toks užsiėmimas tapo nauja, prasminga savanoriška veikla ir gyvenimo būdu.

„Prisimenu, gavau buvusio mokinio Vito Povilaičio vieną, antrą, trečią` laišką dėl pagalbos renkant Linkuvos mokyklos istoriją. Kadangi pirmieji laiškai buvo adresuoti ir mokyklos direktoriui bei bibliotekai, nemaniau esant būtina man į juos atsiliepti“, – nuo ko viskas prasidėjo prisiminė mokytoja.

„Tačiau po kurio laiko Vitas su šiuo prašymu kreipėsi į mane. Spyriojausi: aš gi matematikė, bandžiau įrodyti, kad ne man toks darbas. Bet Vitas laikėsi savo“, – šypsojosi pedagogė, šiandien laikoma viena iš daugiausiai ELIP straipsnių parengusi redaktorė.

Jos indėlis per beveik trejus metus – daugiau nei keturi tūkstančiai redaguotų ir pačios rašytų enciklopedinių straipsnių apie visų laikų Linkuvos gimnazijos istoriją, mokytojus ir mokinius, tradicijas.

Kad ėmėsi savanoriško enciklopedinio darbo, E. Stanevičienė nesigaili. Pernai atsisakiusi darbo mokykloje, pedagogė tikėjosi ramios kasdienybės.

Energinga, visada besišypsanti septintą dešimtį baigianti moteris nuolat iš savo respondentų sulaukia padėkų už savanorišką darbą.

Emilija pasakoja, kad enciklopedininkės darbo ėmėsi nejučia.

„Vitas pasidomėjo, ar mokykloje neatsirastų senų vinječių, kuriose paprastai būdavo sudėti baigiančių mokyklą mokinių ir juos mokiusių mokytojų portretai. Sakau, taigi mokykloje jomis ištisos sienos nukabinėtos“, – prisiminė, kaip pirmąją užduotį nejučiom prisiėmė mokytoja.

Darbas prasidėjo nuo tų vinječių perfotografavimo.

Prasidėjo vinjetėse, kitose nuotraukose užfiksuotų žmonių biografijų paieška, mokyklos archyvų peržiūra.

Mokytoja atskleidžia, jog sėdėdama mokyklos muziejuje, archyve, bibliotekoje, naršydama internete ieško mokyklos istorijai svarbių žmonių biografijų, faktų. Taip pavyko atskleisti ir mokytojų Petro ir Kazimieros Verbylų, aptiktų 1930-ųjų metų mokyklos baigimo proga darytoje nuotraukoje, biografijas.

Į „Google" paskyrą įvedusi šią pavardę, ji gavo keletą nuorodų. Vienoje buvo ir elektroninio pašto adresas. Parašė. Netrukus gavo laišką. Jį pasirašiusi Prezidento kanceliarijoje Asmenų aptarnavimo skyriuje dirbanti Vaiva Verbylaitė, kuriai buvę Linkuvos gimnazijos mokytojai Verbylos – seneliai, atsiuntė savo šeimos istoriją bei savo vaikystės viešnagių Linkuvoje, pas tetą, buvusio mokyklos direktoriaus žmoną Feliciją Brazdžiūnienę, prisiminimus.

Knygos ir internetas mokytojai Emilijai buvo pagalbininkai aiškinantis mokytojų Rozalijos ir Algirdo Anužių biografijas.

Internete surado, jog aktorius Vytautas Anužis apie 1959-uosius metus yra gimęs Linkuvoje. Tada savo „Facebook" paskyroje paskelbė viešą paiešką.

Emilijai parašė aktoriaus Sigito Račkio sesuo Danguolė Račkytė. Ji padėjo susisiekti su mokytojų sūnumi Vytautu Anužiu. Netrukus E. Stanevičienę pasiekė laiškas su Vytauto Anužio elektroninio pašto adresu, o po kurio laiko ir jo paties laiškas su enciklopedijai reikiama informacija.

E. Stanevičienė paima į rankas „Pakruojo kraštą“ ir patikina, kad neretai turimas pavardes ji tikrina ir pagal pateiktąsias „Kraštotyrininko kalendoriuje“.

E. Stanevičienei šis darbas tapo įdomus. Nors vis dar atrodo sunkiai aprėpiamas ir nesibaigiantis, mokytoja svajoja jį baigti iki 2018-ųjų, Linkuvos gimnazijos šimtmečio jubiliejaus. Kad viešai internete publikuojamais ELIP duomenimis galėtų pasinaudoti rašantieji knygas, kraštotyrininkai.

Autorės nuotr.

ISTORIJA: Mokytojos Emilijos Stanevičienės kasdienybę užpildo įdomi veikla – netikėti laiškai, žmonių istorijos, Linkuvos moksleivių, mokytojų bei jų palikuonių paieškos.

Iš asmeninio albumo

SUSITIKIMAI: Mokytojams Emilija ir Zenonui Stanevičiams malonūs susitikimai su buvusiu mokiniu Vitu Povilaičiu.