Naujausios
Senoliai taip pat negyveno be erotikos
Žagarėje (Joniškio r.) vykusiame modernaus folkloro improvizacijų vakare etnologė dr. Daiva Šeškauskaitė sakė, kad bendravimo problemų būta visais laikais, bet mūsų protėviams labai padėjo simbolika, dainos, pasakos. Būtų gerai, jei dabar per pamokas mokytų tautosakos, kuri yra tikras dviejų žmonių bendravimo, erotikos lobynas, nors ir perteikiamas santūriai.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Žodžio „meilė“ nevartojo
Etnologė dr. Daiva Šeškauskaitė savo paskaitoje „Meilė tautosakoje ir šiuolaikiniame gyvenime“, kurią palydėjo dainomis ir įvairių muzikos instrumentų melodijomis, sakė, kad žodis „meilė“ mūsų tautosakoje iki XV–XVI amžių išskirtinai vartotas tik kalbant apie Dievą, bet ne dviejų žmonių santykius. Jau vėliau atsiranda kreipiniai: „mylista“, „mylelė“. Tačiau dažniausiai apie gimstančius jausmus kalbėta labai kukliai, santūriai.
Jeigu norėta pasakyti, kad žmogus labai patinka, pakakdavo ištarti: „Vadinsiu tave vardu“, nes vardas buvo labai reikšmingas asmens ženklas, savyje slepiantis išskirtinį turinį. Todėl senais laikais net labiau nei gimimo diena minėtos vardynos.
Norėdami pareikšti kitam apie jausmus senoliai dar sakydavo: „Aš – tavo, tu – mano.“ Net bažnyčioje susituokiant kartodavo tuos žodžius vietoje: „Aš tave myliu.“
Įdomu, kad seniau žodis „meilužis“, „meilužė“ neturėjo neigiamos reikšmės. Juo dažnai kreiptasi į savo būsimąjį ar būsimąją, arba į sutuoktinį.
Reikšmingi simboliai
Tačiau žmonės elgėsi santūriai, dažnai pasitelkta simbolika, tam tikri erotiniai simboliai, kurių daugelis dabar nebesupranta. Pasak dr. D. Šeškauskaitės, meilautinėse dainose bernelis kviesdavo mergelę atsisėsti ant kelių, palaikyti žirgelį, kuris sutrypia vainikėlį, – taip apdainuojamas mergystės praradimas. Lygiai taip apie bernystę kalbama dainoje, kur perlaužiama „auksinė nendrė“.
Norėdami parodyti, kad priima į savo artimų bičiulių ratą ar net parodyti dar didesnę simpatiją, senoliai įteikdavo obuolį ar vainiką. Vėliau, paplitus raštui, obuolį pakeitė laiškai.
Simboliai – žirgas, gegutė, vilkas, sodininkas ir kiti – dažnai sutinkami pasakose.
Praverstų tautosakos pamokos
Dr. Daiva Šeškauskaitė pasakojo pastebinti, kad ir šiais laikais, ypač jauniems, dar paaugliams, nėra paprasta pradėti bendrauti su patinkančia mergina arba vaikinu. Jie nežino, ką sakyti, kaip sulaukti palankumo. Mokslininkė pastebėjo, kad net studentai, išgirdę apie folklore glūdinčius simbolius, apsidžiaugia supratę, kad gali tai panaudoti realiame gyvenime.
„Gaila, kad nėra tautosakos pamokų. Gal reiktų jas integruoti“, – sakė lektorė.
Viešnia pasakojo apie bendravimą visą gyvenimą, atsispindintį liaudies folklore. Skambėjo jos atliekamos dainos apie meilę, kūdikio laukimą.
Mistiniai dalykai
Dr. D. Šeškauskaitė papasakojo ir gana mistišką dalyką, besisiejantį su kitų šalių tautosakoje praktiškai analogo neturinčia pasaka „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. Tie 12 brolių privalo išvykti, jie yra tarsi auka, kad galėtų pagaliau šeimoje gimti dukra.
Bendraudama su senoliais, rinkdama tautosaką, mokslininkė daug kartų išgirdusi, kad šeimose gimę vien berniukai arba vien mergaitės. Tėvai, žūtbūt norėdami turėti ir kitos lyties vaiką, susilaukdavo jų kartais dešimt ar daugiau, ir pagaliau gimęs norimas kūdikis, deja, dažniausiai ilgai neišgyvendavo. Kartais mirdavo visai mažas, kartais po kelerių metų. Ji asmeniškai girdėjusi apie dvidešimt atvejų, kai labai lauktas vaikas nuskęsdavo.
Meilė atsirado begyvenant kartu
Protėvių gyvenimas gerokai skyrėsi nuo šiandienos. Neretai savo būsimąjį mergina pirmą kartą pamatydavo tik per piršlybas, o antrą sykį – jau per tuoktuves prie altoriaus. Garbaus amžiaus senoles kalbinusi mokslininkė klausė, kaip ištekėjusios už praktiškai nepažįstamo žmogaus su juo išgyveno kelias dešimtis metų, kaip išgalėjo kartu būti, vienas kitam patikti. Viena aštuoniasdešimtmetė jai atsakiusi: „Meilelė atsirado begyvenant.“
Šį renginį organizavo Joniškio Jono Avyžiaus viešoji biblioteka.
Autorės nuotr.
MEILĖ: Etnologė dr. Daiva Šeškauskaitė paskaitoje, kurią palydėjo dainomis, sakė, kad žodis „meilė“ lietuvių tautosakoje iki XV–XVI amžių išskirtinai vartotas tik kalbant apie Dievą, bet ne apie dviejų žmonių santykius.
Gali būti aktualu: Wow Shop