
Naujausios
Skriejančio disko magija
Karolis Novikovas prieš penkerius metus pradėjo žaisti lėkščiasvydį. Ši sporto šaka taip užbūrė šiaulietį, jog dabar jis ne tik aktyvus žaidėjas, bet ir lėkščiasvydžio propaguotojas Šiaulių mieste ir už jo ribų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Atsitiktinė pažintis
Karolis lėkščiasvydžiu, dar vadinamu ultimeitu arba frisbiu, susidomėjo besimokydamas paskutinėje gimnazijos klasėje.
„Mano klasė buvo labai sportiška, visur dalyvaudavome, žaisdavome futbolą, krepšinį. Kartą klasiokai pakvietė pažaisti frisbį. Patiko ir pradėjau domėtis taisyklėmis, kaip iš tikrųjų reikia jį žaisti, nes Šiauliai – regbio miestas, ir mes iš pradžių lėkščiasvydį žaisdavome panašiai kaip regbį“, – pasakoja Karolis.
Vasaros atostogų metu Karolis nuvyko į tarptautinį lėkščiasvydžio turnyrą Klaipėdoje, kurį organizuoja „Marių meškos“.
„Pamačiau, kaip vyksta varžybos, kokia žaidimo kultūra, ir ta skraidančio disko magija taip mane sužavėjo, kad dabar jau 5 metai žaidžiu nesustodamas“, – šypsosi Karolis.
Kitais metais į Klaipėdos turnyrą Karolis jau sugrįžo su komanda kaip dalyvis, o ne žiūrovas. Tiesa, komandos narių teko paieškoti, mat klasės draugai po mokyklos baigimo išsiskirstė kas sau.
Ne nauja sporto šaka
Karolis sako, kad lėkščiasvydis nėra nauja sporto šaka, tik Šiauliuose žaidžiama penkerius metus, o Lietuvoje čempionatai organizuojami nuo 2004 metų. Šiuo metu šio žaidimo klubų yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose miestuose.
Stipriausias komandas turi sostinė. Dauguma Vilniaus klubo „Voras“ narių yra nacionalinės lėkščiasvydžio tiek vyrų, tiek mišrios rinktinių nariai. Šiemet kaip tik šios rinktinės atstovaus Lietuvai Vengrijoje vyksiančiame čempionate.
„Lėkščiasvydžio situacija tik gerėja. Prieš trejus metus susikūrė kelių etapų pirma lyga, nes iki tol uždarų patalpų čempionatas vykdavo vieną kartą per pusę metų, dar vienas – lauke. Šiemet yra suaugusiųjų ir jaunimo divizionai, tai iš viso bus šeši etapai“, – sako K. Novikovas.
Karolis yra Lietuvos skraidančiojo disko federacijos narys, jo darbas – su jaunimu. Taip pat yra Europos federacijos jaunimo komiteto narys ir vasarą planuoja tris renginius: trenerių kursus, Šiaurės regiono jaunimo rinktinių čempionatą ir tarptautinę stovyklą Lietuvoje.
Šiauliuose Karolis turi lėkščiasvydžio būrelį vaikams.
„Nesu pedagogas, esu sporto vadybininkas, bet savanoriškai mokau ultimeito. Netraktuoju savęs kaip trenerio, esu vaikams labiau geras draugas, aišku, jeigu „grybauja“, tenka kažką pasakyti, bet mes labai gerai sutariame. Greičiau aš iš vaikų daugiau visko išmokstu, negu jie iš manęs“, – juokiasi Karolis.
Karolis supranta, kad vien treniruotėmis vaikų, jaunimo nepritrauksi. Ateidamas į treniruotę turi jausti prasmę ir tikslą. Jeigu žinai, kad pasitreniravus bus galimybė išbandyti savo jėgas varžybose – tada yra prasmė eiti į treniruotę.
Šiemet Šiauliuose organizavo moksleivių čempionatą, kuriame varžėsi trys komandos. Planuoja daryti Šiaulių miesto mokyklų penkių etapų uždarų patalpų varžybas, kuriose dalyvaus Didždvaris, „Romuvos“, Stasio Šalkauskio ir Šiaulių universiteto gimnazijų komandos.
Galbūt ateityje kažkurie šių komandų žaidėjai papildys Šiaulių „Frismatic“ komandą, kuri varžosi Lietuvos ir tarptautiniuose turnyruose bei čempionatuose.
„Planuoju Šiauliuose suburti profesionalią, konkurencingą komandą, kuri ateityje galėtų varžytis ir laimėti tarptautiniuose turnyruose“, – sako Karolis.
Šiuo metu šiauliečių komanda ruošiasi po dviejų savaičių Rygoje vyksiančiam tarptautiniam turnyrui. Šį savaitgalį Radviliškio sporto centre vyks kontrolinės varžybos, kuriose be šiauliečių dar varžysis komandos iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
„Pergalė nėra vienintelis tikslas. Keliam tikslus tobulėti“, – apie dalyvavimą varžybose sako šiaulietis.
Prioritetai parvedė namo
„Ar be lėkščiasvydžio dar turi kokių pomėgių?“ – klausiu Karolio.
„Kartais pasidomiu miegu, kartais prisimenu, kad reikia pavalgyti, bet daugiausiai viskas sukasi apie lėkščiasvydį. Pietų pertrauka, laikas po darbo ir savaitgaliai skirti lėkščiasvydžiui. Dirbu su jaunimu, mokausi ir pats žaidžiu“, – šypsosi vaikinas.
Daugeliui gali pasirodyti, kad tai visiškai finansiškai neapsimokantis dalykas, bet Karolis sako, kad jeigu užsiimi iš tiesų patinkančia veikla, klausimų nekyla.
Karolis studijavo Kaune. Po studijų dar kurį laiką liko ten, šiek tiek pagyveno Vilniuje, tačiau sudėjęs visus pliusus ir minusus, ką ir kur toliau norėtų veikti, nusprendė grįžti į gimtuosius Šiaulius.
„Kauną labai myliu, nuostabus miestas. Vilnius man šiek tiek per didelis, o Šiauliai – galimybių miestas, be to, labai patogus infrastruktūros atžvilgiu, – sako Karolis. – Kai buvau mokinys, atrodė, ai, kas tie Šiauliai, čia nėra ką veikti. Bet iš tikrųjų reikia tik paieškoti, veikti tikrai yra ką. Gal tiesiog trūksta informacijos, komunikacijos. Labai mėgstame kaltinti Savivaldybę, dar kažką, kad čia nėra ką veikti, bet gal pradėkim nuo savęs, ką mes galim duoti miestui.“
Skraidančiojo disko žaidimas
K. Novikovas sako, kad lėkščiasvydis unikali sporto šaka tuo, kad komandoje kartu gali žaisti vyrai ir moterys. Nacionalinių rinktinių komandos taip pat yra mišrios.
Lėkščiasvydis yra žaidžiamas lauke, salėje, paplūdimyje. Nuo to, kur žaidžiama, skiriasi aikštės dydis ir žaidėjų skaičius. Lauke 37x100 m dydžio aikštėje žaidžia 7 žaidėjai prieš 7. Salėje 20x40 m aikštėje žaidžia penkiese prieš penkis. Tiek pat žaidėjų žaidžia ir paplūdimio lėkščiasvydį, tik aikštės dydis yra 25x75 m.
Salėje žaidžiama 35 minutes, paplūdimyje – 45 minutes, iki 13 taškų. Lauke žaidžiama iki 15 taškų 100 minučių.
Lėkščiasvydžio rungtynėse nėra teisėjo, todėl žaidėjai turi puikiai išmanyti žaidimo taisykles. Esant ginčytinai situacijai patys žaidėjai sprendžia, kokius veiksmus atlikti, ar skirti baudą. Čia netoleruojamas fizinis kontaktas.
Bene pagrindinė taisyklė – negalima bėgti su disku. Pagavus jį reikia sustoti ir mesti komandos draugui. Taškai pelnomi tada, kai diską pagauna taškų zonoje esantis komandos narys.
Karolis sako, kad vienose Europos šalyse populiaresnis lauko, kitur – salės lėkščiasvydis. Lietuviai žaidžia ir tą, ir tą.
„Man labiausiai patinka žaisti ant žolės. Labai patinka oro faktorius, patinka žaisti per lietų, vėją. Tai niuansai, kuriuos turi įvertinti mesdamas diską“, – sako Karolis.
Per metus lėkščiasvydininkai „sudėvi“ maždaug 4 diskus. Vienas diskas kainuoja 15 eurų. Perkant diską iš Lietuvos skraidančiojo disko federacijos, remiama Lietuvos lėkščiasvydžio rinktinė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Lėkščiasvydžio entuziastas Karolis Novikovas į viską gyvenime stengiasi žvelgti pozityviai. Į perkastas miesto gatves ir žvyro krūvas jose – taip pat: „Reikia džiaugtis, kad miestas keičiasi, tvarkosi.“
Karolio Novikovo gyvenimo prioritetas jau penkerius metus yra lėkščiasvydis.
Lietuvos skraidančiojo disko federacijos nuotr.
Turint diską rankose negalima bėgti. Pagavus jį, reikia sustoti ir mesti komandos draugui.
Varžovų tikslas perimti diską.
Donato VAIČIULIO nuotr.
Greičio, puikios technikos bei taktinių įgūdžių reikalaujantis žaidimas žaidžiamas ir paplūdimyje.