Naujausios
VASARA SU „ŠIAULIŲ KRAŠTU“
Sūduvos pakraščiu – kitame Nemuno krante
Keliauti Panemune – malonumas: šimtamečių medžių paunksnė, Nemuno prieglobstyje įsikūrę dvarai su didingais parkais, kryžiuočių mūšius menantys milžiniški piliakalniai, srovės tėkmės neprarandanti upė-gatvė, kur kūrė V. Kudirka, ir kiti Lietuvos perlai, kurių nesimato iš Šiaulių pakraščio. Maršrutas nuo pasienio Panemune link Šakių neprailgsta, nors ir užima visą dieną.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Sūduvos lobis – Sudargo piliakalniai
Maršrutas pasirinktas atsitiktinai – Panemunės pilių kelias išreklamuotas, tačiau kokias istorijas pasakoja kitas Nemuno krantas, kokie lobiai slypi kitapus kranto?
Tiltu kertame Nemuną ties Jurbarku, sukame į pasienį. Šakių rajono pasienio miestelis Sudargas, kurį iš šiaurės riboja Nemunas, iš pietų – Šešupė, įsitaisęs ant aukščiausio Sūduvos krašto – Zanavykų žemės kalvos.
Skelbiama, kad šios seniūnijos teritorijoje gyvena apie 1200 gyventojų, pačiame miestelyje – apie 400. Miestelio pakraštyje, Nemuno krante, išsidriekęs penkių piliakalnių kompleksas: Grinaičių, vadinamas Balnakalniu, Grinaičių II, vadinamas Žydkapiu, Burgaičių piliakalnis, vadinamas Vorpiliu, Burgaičių piliakalnis II, vadinamas Pilaite, ir Burgaičių piliakalnis III.
Teritorija sutvarkyta, piliakalniai saugomi valstybės, įrengtos poilsio ir žaidimų aikštelės, suoleliai poilsiautojams, tačiau lentos su informacija apie piliakalnius dar tuščios.
Kopiame į Grinaičių piliakalnį, vadinamą Balnakalniu. Pavadintas taip, nes jo forma primena balną, piliakalnio galą ir šonus juosia gilūs slėniai. Šlaitai statūs, apie 20 metrų aukščio.
Grinaičių piliakalnis II, vadinamas Žydkapiu, kaimynyste dalijasi su gyvenviete. Išradingi gyvenvietės gyventojai savo namų teritorijoje pasigaminę įvairios lietuviškos atributikos: malūnų, pilių, pūpso ir trigalvis slibinas.
Šį piliakalnį istorikai linkę laikyti 1317 metų kryžiuočių sunaikintos bajoro, karžygio Sudargo pilies vieta. Piliakalnis įrengtas didelėje kranto kalvoje, šlaitai itin statūs, ypač nuo Nemuno pusės. Aikštelėje ir pylime buvo įrengtos žydų kapinės – dabar čia stūkso keliolika išsiklaipiusių paminklinių akmenų.
Aprašyme aiškinama, kad aikštelėje atrastas tik ankstyvasis kultūrinis sluoksnis: po pylimu, iki 3 metrų gylyje, aptikta gyvulių kaulų, puodų šukių, smeigtuko dalis, geležinis peilis, pjautuvėlis.
Apžvalgos aikštelėse – Nemuno didybė
Atsiveriantys vaizdai nuo piliakalnių užburia: mėlynuoja Nemuno vingiai, juos skrodžia laivelis su keliautojais, laukų toliai su susuktais šiaudų kūliais bei šimtamečių medžių pavėsis.
Kopiame į Burgaičių piliakalnį, vadinamą Vorpiliu. Piliakalnis yra Nemuno slėnio pakraštyje, iš visų pusių jį juosia gilios daubos, takeliais, laipteliais susisiekiantys piliakalniai itin statūs, be laiptelių nuo kalno – tik nuriedėti.
Plati ir gili dauba skiria šį piliakalnį su Burgaičių piliakalniu II, vadinamu Pilaite. Nurodoma, kad tarp pylimo ir aukštumos krašto – 40 metrų atstumas.
Vingiuotais takeliais bei vaizdu į upę gali didžiuotis ir Burgaičių piliakalnis III. Aikštelės dalis yra nuslinkusi. Takelių labirintuose apėję piliakalnius, apžiūrėję Nemuno panoramą, senųjų medžių išsidėstymą judame iš Sudargo link Gelgaudiškio.
Gelgaudiškio dvaras žadinamas
Gelgaudiškis, 15 kilometrų į šiaurę nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante esantis miestas, įeinantis į Panemunių regioninio parko teritoriją. Kalvotoje vietoje išsirikiavę namai, pakelėse žydi gėlės, karštą dieną vietiniai traukia į naujai įrengtą paplūdimį prie Nemuno.
Sakoma, kad kitame krante matomi Panemunės pilies stogai, sklando legenda, jog po upe būta požeminio tunelio, kuriuo susisiekė dvarai.
Mieste sustojame prie nuorodos apie Gelgaudiškio dvarą. Įvažiuoti negalima. Statybine juostele užtvertas pravažiavimas. Dvare vyksta renovacijos darbai, dvaras bei jam priklausantys pastatai keliami naujam gyvenimui.
Istoriniuose šaltiniuose pasakojama, kad XV amžiaus pradžioje Gelgaudiškio vietovė laikoma Skirsnemunės palivarko dalimi. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Gelgaudiškį su giria nuo Nemuno iki Siesarties padovanojo didikui Jonui Sapiegai.
1595 metais baigėsi Sapiegų šeimininkavimas Gelgaudiškyje. Vienas po kito keitėsi šeimininkai, virė aistros dėl turto dalybų, keitėsi šimtmečiai ir apie 1922 metus Gelgaudiškio dvarą išparceliavo. Dvarą valstybė pardavė Amerikos lietuviams, kurie čia įsteigė vaikų prieglaudą, ji veikė iki 1941 metų, po karo rūmuose įkurta pagalbinė mokykla-internatas. Ši ugdymo įstaiga veikė iki 2009 metų.
Dabartiniai rūmai pastatyti apie 1842–1846 metus. Tai vienaukštis neoklasicistinis pastatas ant aukšto Nemuno slėnio šlaito. Prūsijos baronas Gustavas Henrikas Koidelis ant šlaito pastatė mūrinius rūmus. Dvaras turėjo savo vandentiekį, ledainę ir kitus pastatus.
Intensyvūs darbai verda, tad pasivaikščioti dvaro kiemais nepatogu – klojamos plytelės, kalnai žvyro ir akmenų. Tačiau galima pasivaikščioti po daugiau nei 5 hektarus išilgai Nemuno besidriekiantį parką su alėjomis, tvenkiniais.
Tai – vienas didžiausių Lietuvos parkų, kuris pasižymi savotiška struktūra: nuo griežtų geometrinių formų iki natūralių šlaitų girios Nemuno paslėniuose. Galima pamatyti Velnio kalno panoramą. Žemyn tarp milžiniškų ąžuolų terasomis įrengti laiptai į Nemuno slėnį. Kitapus rūmų įkurdinta ketureilė sidabrinių klevų ir kitų retų medžių alėja.
Vandens gatve palydi antys
Plokščių gyvenvietė. Jos senovę ir išskirtinumą liudija trys piliakalniai – Stulgių, Vaiguviškių ir Šilvėnų, tačiau jie nuo turistų atsitvėrė žalia siena – užžėlė nepraeinamai.
Vykstame pagal nuorodas link Vaiguvos upės-gatvės. Medinė iškaba po stogeliu, medinis tiltelis ir akmenuotas griovys su tykiai čiurlenančiu nedideliu upeliuku. Šalia gatvės-upės įsikūrę plokštiečiai augina avis, povus, vištas, antis, kiaules. Prie būdų akylai praeivius stebi kudliai. Išgrįstu taku vaikštančius turistus ne itin maloniu gagenimu palydi kuoduotųjų ančių pora.
Vietiniai savo gyvenamuosius namus pasiekia brisdami, riedėdami dviračiais ar automobiliais pačia upe. Sodybose gyvenantys sakė, kad Vaiguva tokia nusekusi dėl sausros, būna, kad ir užspringsta vandeniu, ypač pavasarį.
Vaiguvai nuolatinės gyvybės teikia šaltiniai, maitinantys ją nuo pat ištakų per visą 6 kilometrų kelią, kol savo vandenis upė perduoda Nemunui. Iki Pirmojo pasaulinio karo Vaiguvos upelyje gulėjo didžiulis riedulys, ant kurio pasivaikščiojimų metu ilsėjosi ir rašė Vincas Kudirka.
Ilguva – Beatričės Grincevičiūtės vaikystės vieta
Ilguva – kaimas Šakių rajono teritorijoje, kairiajame Nemuno krante, Panemunių regioniniame parke. Kaimo pakraščiu teka Nemuno intakas Nyka. Čia prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo įrengti senelių globos namai, jie tebeveikia iki šiol.
XVIII amžiaus pradžioje Panykių dvarą valdė broliai Skirmuntai, vėliau A. Prialgauskas, iš kurio už skolas 1758 metais dvarą įsigijo Veliuonos klebonas ir dekanas, prelatas Viktoras Talko-Grincevičius-Ilgauskas, kuris įsirengė vasaros rezidenciją, o netoliese ant Nykos kranto 1765 metais pastatė bažnyčią. Tada Panykiai buvo pavadinti Ilguva.
Kaime yra Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, biblioteka, Šakių rajono pensionatas. Išlikęs, tačiau laukiantis renovacijos, uždarytas, užkaltais langais – Ilguvos dvaras. Iš maumedžių suręstas pastatas yra atgręžtas į Nemuno pusę, stūkso ant 80 metrų aukščio skardžio.
Ilguva didžiuojasi faktu, jog čia augo dainininkė Beatričė Grincevičiūtė, nors gimė Vilkaviškio rajone, čia praleido savo vaikystės trejus metus.
Zyplių dvare – kultūros šaltiniai ir rožių kolekcija
Į rytus nuo Šakių sustojame Lukšių miestelyje: balta 1877 metais pastatyta mūrinė neogotikinė Šv. Juozapo bažnyčia – miestelio centras. Šalia įsikūrusios maisto parduotuvės, įvairias paslaugas siūlančios įstaigos. Viena iškaba rėkte rėkia, kad jų šašlykai skanesni negu namie. Nestojame.
Įsukame į Zyplių dvarą, jo parkas užima 21 hektarą. Dvaro ansamblį sudaro: rūmai, dvi oficinos, virtuvė, karvidė, arklidė, tvartas, svirnas, ratinė, kumetynas, šunidė. Prieš akis atsiveria ne tik dvaro rūmai, bet ir didžiulis gėlynas, kuriame akys apraibsta nuo rožių ir lelijų rūšių gausos.
Šis dvaras Lietuvoje jauniausias – nesiekia 200 metų. Napoleonas Bonapartas Veliuonos seniūnijos dalį kairiajame Nemuno krante – Lukšių, Sintautų, Plokščių bei Ilguvos parapijas – atidavė kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui.
Keitėsi laikai, keitėsi dvaro bei žemių šeimininkai, keitėsi dvaras: vienaaukščiams rūmams pristatė dviaukščius korpusus, sukūrė vakarinę parko dalį, nutiesė parką ribojančius kelius-alėjas. Kartą nuo garo mašinos sudegė visi mediniai ūkiniai pastatai, vietoj jų buvo atstatyti plytų mūro.
1919 metais iš Seinų čia perkelta kunigų seminarija, dar vėliau atidaryta žemės ūkio mokykla. Karo ir pokario laikotarpiu veikė ligoninė, buvo kolūkio kontora, apylinkės vykdomasis komitetas.
2002 metais pradėti dvaro tvarkymo ir atstatymo darbai. Šiuo metu dvare įsikūrusi Šakių rajono tautodailininkų bendrija „Dailius“, vyksta įvairūs renginiai. Paskaičiuota, jog per metus dvarą aplanko apie 10 tūkstančių svečių.
Dar ne taip seniai čia augo įspūdingas apie 360 metų senumo ąžuolas. Ąžuolas nuvirto prieš septynetą metų. Ten ir paliktas gulėti. Iš pietų pusės prie ąžuolo veda skroblų alėja, iš vakarų iki rytinės parko ribos – liepų alėja.
Šakių centras su fontanu ir 24 varpų kariljonu
Saulei besileidžiant pasiekiame Šakius – Zanavykų sostinę. Vidury miesto telkšo tvenkinys, šalia jo stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Stojame prie skvero, kuriame vakarojančių netrūksta: šeimos su mažyliais, jaunimas, senjorai. Skveras pakilo gyvenimui po rekonstrukcijos, vyksta paskutiniai įrengimo darbai.
Pats ryškiausias rekonstruoto skvero dalies akcentas – moderni 10 metrų pločio konstrukcija su fontanu, kuriame vandenį skleidžia 500 purkštukų, variu dengto plieno žiedas su 24 įvairaus dydžio varpais, nulietais Nyderlanduose.
Šalia kariljono stovi įrenginys, į kurį įmetus euro monetų, galima išgirsti varpų skambesį, kiek įmesi, tiek minučių ir klausysiesi. Taip rašoma ant įrenginio. Nemetame monetų, nes metas jau vėlyvas, o Policijos komisariatas ir gaisrinė šalia. Judame namo.
Natalijos KONDROTIENĖS nuotr.
VINGIAI: Nemuno vingių panorama atsiveria nuo Sudargo piliakalnių.
ŽEMĖLAPIS: Sudargo parapijoje buvusių kaimų žemėlapis su gyventojų skaičiais.
PILIAKALNIAI: Nemuno krante esančių Sudargo piliakalnių kompleksą sudaro 5 piliakalniai.
REMONTAS: Gelgaudiškių dvaras renovuojamas.
GATVĖ: Vaiguvos upė-gatvė sekli, tačiau dėl ją papildančių šaltinių neišdžiūstanti. Į namus gyventojai važiuoja vandens gatve.
DVARAS: Zyplių dvaras po remonto tapo menininkų namais, teigiama, jog šis dvaras Lietuvoje jauniausias – nesiekia 200 metų.
KOLEKCIJA: Prie Zyplių dvaro – ištaigingi gėlynai, juose puikuojasi įvairių rūšių lelijų, rožių kolekcijos.
PRAMOGA: Zanavykų sostinėje – Šakiuose – įrengtas 24 varpų kariljonas ir fontanas su 500 purkštukų.
LAIVELIS: Nemunu kursuoja laiveliai su turistais.
POILSIS: Ilguvoje ant didžiulio skardžio sustatyti suoleliai poilsiui.