Teismo darbuotojos aistra – stiklo karoliukai

Teismo darbuotojos aistra – stiklo karoliukai

Teis­mo dar­buo­to­jos aist­ra – stik­lo ka­ro­liu­kai

Šiau­lių apy­lin­kės teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė Auš­ra Bi­tė­nė vie­ną po ki­to ro­do pa­čios pa­ga­min­tus pa­puo­ša­lus iš stik­li­nių ka­ro­liu­kų. Tūks­tan­čiai mi­nia­tiū­ri­nių ka­ro­liu­kų bliz­ga įvai­rio­mis spal­vo­mis ir raš­tais. Pa­puo­ša­lų kū­ri­mą jau­na mo­te­ris va­di­na sa­vo ho­biu, pa­de­dan­čiu pail­sė­ti.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Sun­ki pra­džia neat­bai­dė

Jei ne vie­nas at­si­tik­ti­nis in­ter­ne­to tink­la­la­pis, už­tik­tas prieš kiek dau­giau nei tre­jus me­tus, šian­dien po­nia Auš­ra „ne­si­rgtų“ ka­ro­liu­kais.

Pa­ma­čiu­si, kaip iš mi­nia­tiū­ri­nių če­kiš­ko ar ja­po­niš­ko stik­lo ka­ro­liu­kų gims­ta ne­pap­ras­to gro­žio pa­puo­ša­lai, A. Bi­tė­nė pa­no­ro tai iš­ban­dy­ti.

Įsi­gi­ju­si rei­ka­lin­gų prie­mo­nių ir me­džia­gų, pa­ban­dė ka­ro­liu­kus ner­ti tiks­liai taip, kaip fil­muo­to­je me­džia­go­je ro­dė už­sie­nio gra­žia­dar­bės.

Šiau­lie­tė, da­bar paė­mu­si į ran­kas pir­muo­sius sa­vo dar­be­lius, kva­to­ja­si: šlei­vi, krei­vi, su bet kaip įmegz­tais ka­ro­liu­kais!

Da­bar jos kū­ri­niais – iš ka­ro­liu­kų ner­to­mis apy­ran­kė­mis, kak­lo vė­ri­niais, aus­ka­rais – ap­do­va­no­ti ir drau­gai, ir ar­ti­mie­ji. Puoš­tis konk­re­čiai pro­gai su­si­kur­tu rank­dar­biu mėgs­ta ir pa­ti kū­rė­ja.

29 me­tų mo­te­rį ho­bis kar­tais už­ka­bi­na taip stip­riai, jog ne­ria iki iš­nak­tų – ant­ros ar tre­čios va­lan­dos. Kel­tis į dar­bą po to­kių dar­bin­gų nak­tų ne­bū­na leng­va.

Ka­ro­liu­kų ka­ra­lie­nė

„Pars­kuo­džiu iš teis­mo na­mo. Pas­ku­bo­mis ap­si­tvar­kau, pa­ga­mi­nu va­ka­rie­nę, o ta­da jau ma­no lai­kas!“ – šyp­so­si gra­žia­dar­bė.

Ho­bis ne­rei­ka­lau­ja ypa­tin­gų įren­gi­nių ar dar­bo prie­mo­nių. Rei­kia tik iri­so siū­lo, vąše­lio, ada­tė­lės ir dau­gy­bės įvai­rias­pal­vių ka­ro­liu­kų, ku­rie pa­gal in­ter­ne­te ran­da­mas nė­ri­nių sche­mas ant siū­lo su­ve­ria­mi, o pa­skui vą­še­liu ne­ria­mi griež­tai nu­ma­ty­ta tvar­ka.

Nors dar­bas įgu­dus nė­ra la­bai su­dė­tin­gas, ta­čiau jam bū­ti­nas la­bai ge­ras ap­švie­ti­mas ir kruopš­tu­mas. Ne­tiks­liai su­ner­ti ka­ro­liu­kai bus panašūs į ne­sko­nin­gą kra­ti­nį.

Su­tuok­ti­nis žmo­ną ka­ro­liu­kų ka­ra­lie­ne va­di­na.

„Tie­sa pa­sa­kius, mes abu li­go­niai. Man – ka­ro­liu­kai, o Do­vy­dui – žve­jy­ba“, – juo­kia­si tei­si­nin­kė. Meš­ke­rės vy­ras ne­pa­lie­ka ir kar­tu su žmo­na vyk­da­mas į už­sie­nio ke­lio­nes.

Skir­tin­gus po­mė­gius ga­li­ma ne­sun­kiai su­de­rin­ti. Štai po­nia Auš­ra, su­gal­vo­ju­si vyk­ti su su­tuok­ti­niu į žve­jy­bą, pa­sii­ma ir sa­vo rank­dar­bius. Sė­di abu ant kran­to: jis ty­ko žu­vies, o ji ne­ria.

„Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri tu­rė­ti po­mė­gį, ku­ris pa­de­da po dar­bo at­si­pa­lai­duo­ti, už­si­mirš­ti, – sa­ko šiau­lie­tė.

Ji ne­sup­ran­ta mo­te­rų, ku­rios bam­ba, kad vy­rai vyks­ta į me­džiok­les, į žve­jy­bą ar­ba už­sii­ma ki­to­kia „po­dar­bi­ne“ veik­la. Jos tu­rė­tų pro­ble­mos ieš­ko­ti sa­vy­je, nes grei­čiau­siai ne­ran­da šir­džiai mie­los veik­los.

Skir­tin­gi po­mė­giai, A. Bi­tė­nės nuo­mo­ne, su­vie­ni­ja, nes su­tei­kia pro­gą pa­si­da­ly­ti min­ti­mis, pa­sie­ki­mais, o gal ir pa­si­gir­ti.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

VEIK­LA: Šiau­lie­tė Auš­ra Bi­tė­nė sa­ko, kad mie­la veik­la žmo­gui pa­de­da at­si­pa­lai­duo­ti ir už­si­mirš­ti.

NĖ­RI­MAS: Šiau­lių apy­lin­kės teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė Auš­ra Bi­tė­nė pa­puo­ša­lus iš ka­ro­liu­kų ne­ria ir sau, ir ar­ti­mie­siems. Neat­me­ta ga­li­my­bės ka­da nors su­reng­ti nė­ri­mo kur­sus.

UŽ­SI­DE­GI­MAS: To­kiai apy­ran­kei nu­ner­ti Auš­rai pri­rei­kia ma­žiau­siai ke­tu­rių va­lan­dų.