Naujausios
Telšiuose ant septynių kalvų karaliauja meškos
Mažoji Lietuvos Roma – Žemaitijos sostinė – tai ta vieta, kur ant septynių kalvų karaliavo meškos, milžinas Džiugas, o šiuo metu turistus traukia spalvingas senamiestis, mažosios architektūros šedevrai, sutvarkyta Masčio ežero pakrantė ir žemaitiška tarmė. „Galvuok kon saka. Žuodis žeid“, – skelbiama Telšių centre.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Apšilimas remontuojamame Žvėrinčiuje
Nuo Šiaulių iki Žemaitijos sostinės Telšių yra 69 kilometrai, tačiau pakeliui sustoti ir apsidairyti Žvėrinčiuje verta. Žvėrinčių nuo Telšių skiria 12 kilometrų. Pasukus vieškeliu pagal medinę nuorodą, Laukstėnų kaimo mišku, rasti žvėrių karaliją nesunku.
Bilieto kaina po euro atsiradimo nesikeitė. 4 litus kainuojantis bilietas paverstas į 1,16 euro. Prie Žvėrinčiaus skelbiama, jog nuo metų pradžios vyksta intensyvūs stumbryno įrengimo darbai.
Vykstame savaitgalį, kai statybos darbai nevyksta, technika stovi miške. Darbo dienomis lankytojams kiek kebliau, nes gyvūnai dėl triukšmo sunerimę, slepiasi atokiausiose aptvarų vietose, todėl juos sunku pamatyti.
Žadama, jog rugsėjo pradžioje Žvėrinčius bus atsinaujinęs iš esmės: sutvarkyta infrastruktūra, padidės laikomų laukinių gyvūnų rūšių banda.
Telšių miškininkų 1996 metais įkurtas Žvėrinčius yra suskirstytas zonomis: atriektas 2,4 hektaro plotas vilkams, 14,7 hektaro ploto miško aptvaras šernams, danieliams ir muflonams, savo teritoriją turi meška, lūšys, didžiosios pelėdos, tarpanai ir kiti žvėrys.
Galioja „jei pasiseks“
Žengiame tiesiai link rudosios meškos aptvaro. Informacinėje lentoje – visa informacija apie čia gyvenantį Timį. Užlipus į apžvalgos aikštelę, apžvelgus mažą baseinėlį, sukryžiuotus medžius, akys nukrypo į namelį, iš kurio kartkartėmis pasigirsdavo sodrus atsidūsėjimas. Šiaudų krūvoje iškėlęs didžiules letenas į viršų miegojo Timis. Pasikasęs šonus sukosi ant šono ir miegojo toliau.
Tarpanai vaikštinėjo palei tvorą ir apžiūrinėjo atvykėlius, po kurio laiko atsukę nugaras nutipeno paėsti. Pagal tylą buvo aišku – miškas miega. Atvažiuoti reikėjo vakare.
Užlipus į vilkų regyklą supratome, naivu vidury dienos pamatyti vilką, tačiau iš šios vietos galima pamatyti Didįjį apuoką. Jų Lietuvoje suskaičiuojama apie 20 porų. Apuokai nuo smalsuolių būna pasislėpę savo aptvare ant stogo.
Vaikštant prie lūšių aptvarų – tyla ir ramybė, tačiau sušlamėję krūmai išduoda esant kažką gyvo. Iš namuko išlindusi lūšis įsitaisė po namu. Didžioji katė nepatikliai ir nedraugiškai akimis lydėdavo žiūrovus.
Draugauti buvo pasiryžę du jauni elniai. Tiesė snukius per tvorą, ėjo patvoriui paskui kiekvieną lankytoją. Kitame aptvare žolę kramsnojo stirna, šalia jos gageno antis, į nieką nekreipdamas dėmesio žolę šlamštė triušis.
Dėl prasiautusio afrikinio maro Žvėrinčiuje neliko nė vieno šerno, tik aptvaras. Pasivaikščiojus po mišką, galima judėti link Telšių.
Sostinės akcentai
Maloniai stebinančių staigmenų Telšiuose slypi kiekviename žingsnyje. Apie tai, kad Džiugo vardas telšiškiams savas, matosi iš daugybės užrašų, legendos porina, kad Telšius įkūrė žemaičių milžinas Džiugas Telšys.
Sustojus prie Žemaitės dramos teatro, atsiveria beveik baigta rekonstruoti aikštė, už jos, horizonte, tik vanduo – Masčio ežeras. Priėjus prie turėklų paaiškėja, jog žemiau yra dar ir amfiteatras.
Moderniai įrengtas amfiteatras turi ir savo malonų siurprizą, už jo veikia keltuvas, nuleidžiantis į sutvarkytą Masčio ežero pakrantę.
Pakrantėje įrengti dviratininkų takai, pėsčiųjų takų tinklas, apšvietimo sistema, suoliukai, vaikų žaidimų aikštelės, prieplauka, paplūdimys. Pakrantėje įkurtas Skulptūrų parkas. Telieka mėgautis.
Pakilus gana stačiu šlaitu į viršų, prieš akis atsiveria didžioji žemaičių siena, kurioje įamžintos Žemaitijai svarbios datos: pirma plokštė žymi, jog Žemaitija pirmą kartą paminėta 1219 metais, kita primena Durbės mūšio pergalės svarbą, taip pat pažymima 1414 metais Konstancoje (Šveicarijoje) įvykusio bažnytinio susirinkimo data. Jame buvo sprendžiamas ir žemaičių likimas.
Iš viso sienoje yra 9 plokštės. Kitoje gatvės pusėje prieš sieną stovi namas, kuriame gyveno Vydūnas.
Prie pat didžiosios žemaičių sienos, ant pakylos, stovi meška – motina Žemaitija su meškiukais ir žemaitukais ant nugaros. Skulptūra primena legendą apie meškas, padėjusias žemaičiams auginti ir auklėti vaikus. Žemaičiai siūlo patrinti meškai nosį, kad išsipildytų geri norai. Meškos nosis jau spindi.
Mažoji architektūra – širdžiai, protui, jėgai
Viskas turi savo legendą, todėl dairytis reikia atidžiai, nes kai kurie objektai yra „nematomi": po kojomis, ant sienų ar ore. Kylant laiptais į Telšių katedros aikštę reikėtų pažiūrėti po kojomis, grindinyje slypi ženklai: pagrindinis akcentas rankos ir prasmingi žodžiai.
Toje pačioje aikštėje stovi miesto bronzinis maketas, jame orientuotis gali ir aklieji, ant pastatų parašyta Brailio raštu. Makete vaizduojama viena iš septynių Insulos kalvų, Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra, Kunigų seminarija, Vyskupų rūmai, senoji miesto mokykla, fontanas Kazimierui Simonavičiui, Kultūros centras, Žemaitės dramos teatras, Parodų salė, Kalno ir Respublikos gatvės.
Čia pat – paminklas „Fontanas“, skirtas Kazimierui Simonavičiui, žemaičių raketų teorijos pradininkui, pasaulinę šlovę pelniusio veikalo 1650 metais „Didysis artilerijos menas“ autoriui.
Žemaičių charakterį parodo skulptūra „Pakyla“, ant skulptūros šonų išraižyta: „Galvuok kon saka. Žuodis žeid. Netiliek! Žuodis gyda. Sakyk kon galvuoji. Žuodis skir. Netiliek! Žuodis jung!“
Abejingų nepaliks „Žemaitijos gaublys“, jame visi Lietuvos miestų pavadinimai užrašyti žemaitiškai, šį pasaulį laiko 4 meškos.
Norintiems pasisemti fizinių jėgų, siūloma įdėti delną į akmens skulptūroje „Meškos pėda“ įspaustą leteną. Užrašas patikina, jog gali būti tikras, kad tapsi stiprus ir tvirtas kaip meškinas. Ši meškos pėda žymi europinio, istorinio-etnokultūrinio Lietuvos regiono – Žemaitijos sostinės – vietą.
Septynios kalvos ir legendos
Judame link senamiesčio, tai vienas iš 7 saugomų architektūrinio paveldo senamiesčių Lietuvoje. Turgaus aikštėje priešais seniūniją į dangų remiasi laikrodžio bokštas su didžiule juoda meška.
Perėjus gatvę, pasitinka Lietuvos skalikas. Uodegos nevizgina – skulptūra. Pasakojama, jog telšiškis Z. Goštautas, dirbęs gamtos apsaugos Telšių komitete, pasitaręs su žinomu kinologu, pradėjo selekcininko darbą atkuriant Lietuvos skaliko veislę. Telšių centre natūralaus dydžio skalikas taip pat blizga nuo praeivių glostymo.
Rotušės šulinys turi savo legendą. Iki karo dabartinio fontano vietoje stovėjo miesto šulinys. Tuo metu buvę daug arklių, reikėjo vandens. Iš vienos šulinio pusės buvo girdomi arkliai, iš kitos – gerdavo žmonės.
Kalbama, jog Rotušės šulinyje ir per didžiausią sausrą vanduo neišdžiūdavo. Caro laikais šulinys buvo užpiltas. Dabartinė skulptūra atkartoja dalį buvusio šulinio. Iš Rotušės šulinio keturių angų, meškų nasrų, nuolat bėga vanduo.
Į klausimą, o kur tos septynios kalvos, atsakys bet kuris telšiškis: Vilniaus, Zakso, Insulos, Malūnų, Žalioji, Kiaulės ir Bobės kalvos. Ant Vilniaus kalvos stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, ji įkurta 1536 metais karaliaus Žygimanto I.
Nuo Vilniaus kalvelės matosi Zakso kalva, ant Insulos kalvos stovi sakraliniai objektai: katedra, seminarija, Vyskupų rūmai. Ant Malūnų kalvos senais laikais stovėjo malūnas, dabar – Šv. Mikalojaus cerkvė, vienintelė kubizmo stiliaus cerkvė Lietuvoje.
Ant Žaliosios kalvos yra žemaičių muziejus „Alka“, Kiaulės kalva įsipainiojusi į Kosmonautų gatvę, Bobės kalva ten, kur šiuo metu yra senosios kapinės.
Natalijos KONDROTIENĖS nuotr.
PAVELDAS: Telšių senamiestis – vienas iš 7 saugomų architektūrinio paveldo senamiesčių Lietuvoje.
REGYKLA: Žvėrinčiaus vienoje iš regyklų galima pažiūrėti į rudojo lokio Timio teritoriją.
DRAUGIŠKUMAS: Labiausiai bendrauti nusiteikę jaunieji elniai.
GYVENTOJAI: Lūšis į Žvėrinčių buvo atvežtos iš Estijos 2005 metais. Tų pačių metų pavasarį lūšė atsivedė tris lūšiukus.
ATSTUMAS: Miško keliuku iki Žvėrinčiaus reikia važiuoti 4 kilometrus.
LEGENDA: Meška yra motina Žemaitija su meškiukais ir žemaitukais ant nugaros, kuri pagal legendą padėjo žemaičiams auginti ir auklėti vaikus.
AMFITEATRAS: Telšių amfiteatras įrengtas ant Masčio ežero kranto.
SIENA: Didžiojoje žemaičių sienoje užfiksuoti svarbiausi Žemaitijai įvykiai.
AIKŠTĖ: Rotušės aikštėje šalia stovi dvi skulptūros: „Rotušės šulinys“ ir „Lietuvos skalikas“.
GAUBLYS: Besisukančioje skulptūroje „Žemaitijos gaublys“, visi Lietuvos miestų pavadinimai užrašyti žemaitiškai, šį pasaulį laiko 4 meškos.