Naujausios
Tėvo džiaugsmai ir pareigos
Aukštas pareigas visuomenėje gali pasiekti ne kiekvienas vyras. Tėvu tapti gali beveik kiekvienas. Būti geru, rūpestingu tėvu – garbingiau negu blogu Seimo nariu ar ministru, nes atsakingas tėvas gali išauginti atsakingą Seimo narį ir ministrą.
Požiūris į tėvystę šiandien keičiasi. Tėvas nėra vien duondavys. Jis dalyvauja vaikų auklėjime. Tėvo pavyzdys įgyja vis gilesnę prasmę.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Apdovanoti dvynukais
Kelmiškiai Laura ir Evaldas Rimkai gyveno pagal įprastą planą. Abu baigė aukštuosius mokslus, dirbo, draugavo, susituokė...
Laura pradėjo lauktis pirmagimio. Tuomet įprasti planai susijaukė.
„Nuvažiavau pas gydytoją. Pasakė, kad laukiuosi dvynukų, – mena Laura. – Apsiverkiau iš džiaugsmo. Gydytoja įspėjo: „Nesidžiauk. Bus sunku.“ Iš tiesų nelengva. Bet ne taip sunku, kaip į mus iš šalies žiūrintiems atrodo.“
Pokalbiui su jauna šeima susitinkame vakare jaukiame jų bute. Tik tokiu laiku dvynukų tėtis Evaldas grįžta iš darbo.
Metus jis turėjo tėvystės atostogas, padėjo motinystės atostogose esančiai žmonai. Kai gimsta dvynukai, atostogas jiems auginti gali gauti abu tėvai.
Tačiau dažną dieną Evaldui teko darbuotis savo ūkyje. Čia tėvystės atostogų niekas nesuteikia.
„Tenka kabintis į gyvenimą. Abu su žmona tuos metus gavome 70 procentų buvusio atlyginimo. Atlyginimai buvo tik šiek tiek didesni už minimalius. O vaikų auginimas – brangus malonumas. Vien sauskelnės savaitei kainuodavo po 80 – 90 litų. Perki pigesnes – pradeda berti vaikų odelę. Mišinėlius irgi teko pirkti brangius, pigesnius atpildavo,“ – pirmąja tėvystės patirtimi dalijasi 28 metų dvynukų tėtis.
Todėl dar vienerius metus mėgautis tėvyste Evaldas nesiryžo. Žemės ūkio universitetą baigęs jaunas tėvas anksčiau dirbo mokyklos direktorės pavaduotoju ūkio reikalams. Bet po tėvystės atostogų susirado geriau apmokamą vadybininko darbą agrokoncerne.
Aplinkosaugininkės specialybę universitete įgijusi Laura, prieš tapdama mama dirbo „Lugantos“ bendrovėje Pašiaušėje. Kasdien į darbą važinėdavo po kelias dešimtis kilometrų.
Paauginusi dvynukus iki dvejų metų, moteris svarsto grįžti į darbą, o dvynukus leisti į darželį. Tik apgailestauja, jog taip greitai bėga laikas. Iki motinystės atostogų pabaigos liko tik devyni mėnesiai.
Metų ir trejų mėnesių dvynukai Gustas ir Joris sutinka draugiškai – tiesia rankutes sveikintis. Vienodai aprengti berniukai – labai panašūs, bet ne identiški.
Judrūs mažyliai dabar reikalauja daugiausia tėvų dėmesio. Eina, parpuola, ima daiktus... Tėvai negali ramiai sėdėti. Vienas bėga prie vieno, kitas – prie kito mažylio.
„Neįsivaizduoju, kaip Laura susitvarko, namuose likusi viena, – stebisi Evaldas. – Reikia ir valgį paruošti, ir abu pamaitinti, ir didžiulį dvivietį vežimą laiptais nusinešti, kai berniukus veža į lauką. Jie ir vežimėlyje jau sėdi nenoriai.“
Grįžęs vakare jaunasis tėvas pastebi, ką naujo berniukai išmoko. Jie dažniausia mėgdžioja tėtį, mėgsta su juo būti. Bet didesnį artumą jaučia mamai. Prabunda, nusišypso tėčiui, bet akutėmis tuoj pat ieško mamos. Matyt, ji suteikia daugiau saugumo.
Jaunai šeimai labai daug padeda artimieji. Evaldo tėvai padėjo įsigyti būstą. Lauros tėvai ūkininkauja, remia maisto produktais.
„Džiaugiuosi, kad grįžau gyventi į savą kraštą, – sako Evaldas. – Kelmėje dabar labai gražu. Gyventi tai labai patrauklus ir puikiai sutvarkytas miestelis. Nedideli atstumai. Tiesiog už tvoros – vaikų darželis ir mokykla. O svarbiausia esame tarp savų. Bet kuriuo momentu galime vienas kitam padėti. Čia gyvena mūsų tėvai. Čia darbuojasi mano brolis. Mes bendraujame ir padedame vienas kitam.“
Duoda burną – duoda ir duonos
Kražių seniūnijos Pagių kaime gyvenantis Vytautas Braukyla tiki liaudies išmintimi, jog Dievas, duodamas burną, duoda ir duonos.
Šiuo metu penkių vaikų tėvui nelengvas metas. Žmona Danguolė prieš kelias dienas išvažiavo į Švediją skinti braškių. Išvykdama uždarbiauti moteris vylėsi šiek tiek aplopyti materialines šeimos spragas.
Namuose ketverių metukų dukrelė Lilė, mokslo metus jau baigusi dešimtmetė Emilė. Aštuoniolikmetė Samanta laiko abitūros egzaminus. Septyniolikmetis Mantas mokosi Kelmės profesinio rengimo centre. Dvidešimtmetis Alanas studijuoja Šiaulių medicinos mokykloje ir dirba net pusantro etato.
„Mes augome tik dviese su seserimi. Sesuo žuvo, tėvai mirė. Likau visiškai vienas, – paprastai, su žemaitišku santūrumu savo filosofiją dėsto penkių vaikų tėvas. – Kaip smagu būtų, jeigu į svečius atvažiuotų brolis ar sesuo, bendrautume, vienas kitam padėtume. Todėl ir nusprendžiau turėti gausesnę šeimą. Kad mano vaikai neliktų vieniši.“
Danguolė ir Vytautas Braukylos negali pasigirti dideliais turtais. Žuvus seseriai, Vytautas privalėjo mesti gerai apmokamą darbą laivų statybos įmonėje Klaipėdoje ir grįžti į kaimą prižiūrėti tėvų, jiems padėti. Viską, ką turi Pagiuose, susikūrė savo rankomis.
„Patys su žmona prisistatėm priestatą prie tėvų trobos, patys net stogą užsidengėm, įsirengėm vidų. Matydami mūsų pastangas darbo nesibaido ir vaikai. Mūsų šeimoje vaikas vaiką augino. Ir dabar visi esame pasiskirstę darbus. Kas namus tvarko, kas valgį gamina. Nė vieno dykinėjančio nėra. Sūnūs, parvažiavę iš mokslų, padeda nudirbti sunkesnius ūkio darbus. Vasaromis važiuoja uždarbiauti į užsienį.
Kaime trūksta tik pinigų. Ypač dabar, kai už pieną grašius temoka. Bet duonos niekuomet nepritrūks, jeigu tik netingėsi dirbti. Darbas užgrūdina ir vaikus. Jie greičiau tampa savarankiški. Išmoksta prisitaikyti. Randa savo vietą gyvenime.“
Autorės nuotr.
DOVANA: 28 metų kelmiškiui Evaldui Rimkui likimas skyrė dvigubą tėvystės dovaną – dvynukus Gustą ir Jorį.
ŠEIMA: Mažyliai dar labiau sustiprino darnią Lauros ir Evaldo Rimkų šeimą.
Dalios KARPAVIČIENĖS nuotr.
POŽIŪRIS: Kražių seniūnijos Pagių kaime gyvenantis Vytautas Braukyla įsitikinęs, jog lietuvių šeimose turi augti daugiau vaikų: ir dėl Tėvynės, ir dėl jų pačių. Gausių šeimų vaikai labiau moka gyventi santarvėje su kitais, nesijaučia vieniši, labiau prisitaiko gyvenime.