Naujausios
„Ūsai“ įveikė „barzdą“
Šiaulių universiteto bibliotekos fojė sužaista ypatinga šachmatų partija. Pirmą kartą vienas prieš kitą žaidė universiteto profesorius Aloyzas Gudavičius ir docentas daktaras Mindaugas Stakvilevičius. Išskirtiniai buvo ne tik priešininkai, bet ir tautodailininko Vaclovo Onaičio sukurti šachmatai. 32 figūros siekė 120 centimetrų ir svėrė maždaug po 30 kilogramų.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Eilėraščiais budrumo neužmigdė
Tai buvo vienas iš Nacionalinės bibliotekų savaitės renginių. Draugiškai nusiteikę priešininkai vienas kitam spaudė ranką. „Man jau nepriklauso laimėti“, – šypsojosi 80-metis M. Stakvilevičius. „Antra vieta man garantuota“, – neabejojo A. Gudavičius.
„Ūsai prieš barzdą, – šmaikštavo ūsuotas M. Stakvilevičius, plačiai šypsodamasis barzdotam A. Gudavičiui. – Pasigailėjimo nebus.“
Burtų keliu A. Gudavičiui leista pasirinkti spalvą. Profesorius leido baltais pradėti partiją M. Stakvilevičiui.
Tradiciniais pėstininkų ėjimais apsikeitę priešininkai gero ūpo neprarado. „Jei y-go-go, tai y-go-go“, – į priešininko ėjimą žirgu atsakė M. Stakvilevičius, taip pat pajudindamas žirgą.
Pirmasis kirsti ryžosi profesrius A. Gudavičius, į priešininko rikį iškeitęs savo žirgą.
Laukdamas mąstančio profesoriaus ėjimo, docentas deklamavo K. Borutos eiles ir prieškario laikų eilėraštį apie šachmatus. „Cha, nori užmigdyti mano budrumą“, – nepasidavė A. Gudavičius.
Nugalėtojui – arbata su bandelėmis
„Mažiau figūrų – geriau matysim“, – tikino A. Gudavičius, su priešininku apsikeisdamas pėstininkais. Jam pritarė ne vienas žiūrovas: žaisti didelėmis figūromis, o tiksliau – vaikščioti tarp jų ir nematyti visos lentos – sudėtingiau nei įprastai.
Pirmasis šachą priešininkui paskelbė M. Stakvilevičius. „Avantiūra nepavyko“, – apgailestavo jis, kai provokacijai nepasidavęs A. Gudavičius drąsiai kirto jo neapsaugotą rikį. Vis dėlto po kelių ėjimų kitas šachas A. Gudavičiaus karaliui buvo lemtingas. Profesorius paguldė karalių ant lentos, pripažindamas priešininko pergalę.
Partiją laimėjęs Mindaugas Stakvilevičius visą ateinančią savaitę bibliotekoje kasdien bus vaišinamas arbata net su trimis bandelėmis. A. Gudavičiui, kaip paguodos prizas, prie kavos teks tik viena bandelė.
„Aš kavos negeriu, senų mergų nemyliu, jaunų nepagaunu“, – šmaikštavo M. Stakvilevičius, iškeisdamas jam pasiūlytą kavos puodelį į arbatą.
Neramina ne pralaimėjimai, o klaidos
„Šiaulių kraštui“ 81-ąjį gimtadienį šią vasarą švęsiantis Mindaugas Stakvilevičius sakė šachmatais žaidžiantis nuo septyniolikos. Tuometinėje Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazijoje (Tauragės apskrityje), kur mokėsi, šachmatų nebuvo, todėl pirmiausia jaunuolis susitaupė pinigų jiems įsigyti. „Jau po metų tapau gimnazijos šachmatų čempionu“, – prisimena.
Iki šiol docentas sako žaidžiantis mėgėjiškai: „Norint žaisti rimtai, reikia studijuoti teoriją, o aš tam neturiu kantrybės. Nemėgstu žaisdamas ilgai galvoti, man patinka daryti netikėtus ėjimus. Gaila, kad neretai šie baigiasi nelaimėmis“. Dėl pralaimėjimų pašnekovas neišgyvena, labiau nerimauja dėl mačo metu padarytų klaidų.
Dabar M. Stakvilevičius šachmatais žaidžia du kartus per metus: su mokiniais „Fotono“ vasaros stovykloje ir kasmetiniame Seimo šachmatų turnyre. „Jau dešimtmetį esu vyriausias šio turnyro žaidėjas“, – sakė šachmatininkas.
Priešininkai – ir įsiminė, ir išdilo iš atminties
M. Stakvilevičius apgailestauja, kad neteko žaisti su Vytautu Landsbergiu, kuris dukart – 1951 ir 1952 metais – dalyvavo Lietuvos čempionatuose: pirmajame užėmė 7-ąją vietą, o antrajame dalijosi antra – ketvirta vietomis su V. Mikėnu ir E. Čiukajevu. Yra įveikęs ir būsimą pasaulio šachmatų čempioną – T. Petrosianą. „Jis su bet kuo nežaidžia“, – aiškino M. Stakvilevičius.
Įsimintiniausios M. Stakvilevičiaus šachmatų partijos – su Viktorija Čmilyte. „Prieš ketverius metus šachmatų simultaną sulošėme lygiosiomis, prieš dvejus metus jai partiją pralaimėjau“, – prisimena. Pralaimėjimą jis nurašė amžiui: „Lietuvoje šachmatus žaidžiančių 80-mečių nepažįstu, geriausios formos šiam žaidimui būni 30-ties“.
Profesorius Aloyzas Gudavičius juokauja „priešininkų nekolekcionavęs“, todėl vienos šachmatų partijos neišskyrė. „Kai Šiaulių universitetas dar buvo Pedagoginiu institutu, su dėstytojais per pertraukas tarp paskaitų žaisdavome šachmatais. Rengdavome tokius blic turnyrus“, – prisimena.
Šachmatais profesorius išmoko žaisti mokykloje per kūno kultūros pamokas. Dabar juokiasi, pasakodamas, kad pirmąsias partijas su bendraklasiais žaisdavo savaip, mat gerai nežinojo visų figūrų ėjimų. Šachmatai, kaip pomėgis, A. Gudavičių lydi iki šiol.
Pagamino ne vieną komplektą
Pirmosios viešos partijos jo pagamintais šachmatais atėjo stebėti ir jų kūrėjas 70-metis Vaclovas Onaitis su žmona Aldona.
Nuo ketverių tylos pasaulyje gyvenantis tautodailininkas, padedant sutuoktinei, „Šiaulių kraštui“ pasakojo šachmatus kūręs 6 metus ir juos pilnai užbaigtus pristatęs tik šiemet autorinėje parodoje Šiauliuose. Darbai ilgai užtruko dėl medžio stygiaus: rasti figūroms reikiamų vientisų drebulės gabalų buvo nelengva.
V. Onaitis yra išgarsėjęs prieš keletą dešimtmečių, išdroždamas „Didžiuosius šachmatus“ — 32 šiek tiek žemesnes nei žmogaus ūgis medines šachmatų figūras. Jos savo išore priminė Saulės mūšio dalyvius — lietuvius (juodieji) ir kryžiuočius (baltieji) su kuokomis, kalavijais, šarvais. Specialiai sulanguotoje aikštelėje Šiauliuose šiais šachmatais buvo žaidžiama.
„Iš tuometinio Šiaulių medienos apdorojimo kombinato, kurio užsakymu Vaclovas pagamino šiuos šachmatus, gavome paskyrą „Moskvičiui“, – su šypsena prisimena ponia Aldona. – Be paskyros automobilis kainavo 10 tūkstančių, su paskyra jį įsigijome už 5 tūkstančius rublių“.
Vėliau sutuoktiniai susipažino su figūrų atvykusių apžiūrėti vokiečiu, kuris patikino jiems už šias figūras būtų dovanojęs net tris automobilius.
Vaclovas Onaitis yra išdrožęs ir mažų šachmatų, kurių ne vienas komplektas iškeliavo į užsienį. Jaunystėje ir pats labai mėgo šį žaidimą.
Iš autorinės jo parodos tiesiai į Šiaulių universiteto biblioteką atkeliavusiais šachmatais visi norintys galės žaisti visą mėnesį.
ŽIRGAS: „Jei i -go-go, tai i-go-go“, – į A. Gudavičiaus ėjimą žirgu atsakė M. Stakvilevičius, taip pat pajudindamas šią figūrą.
LAIKAS: Profesoriaus ir docento partija truko kiek ilgiau nei pusvalandį. M. Stakvilevičiaus ėjimai – greiti, kartais net avantiūriški, A. Gudavičiaus – lėtesni, labiau apgalvoti.
SVORIS: Didelei šachmatų figūrai pakelti žaidėjams prireikė abiejų rankų.
ŽIŪROVAI: Žiūrovams patogiausia buvo partiją stebėti iš viršaus.
AVANTIŪRA: Šachą priešininkui paskelbusio M. Stakvilevičiaus avantiūra nepavyko: A. Gudavičius drąsiai kirto jo neapsaugotą rikį.
PASVEIKINIMAS: Mindaugą Stakvilevičių Aloyzas Gudavičius sveikino ir paguldydamas karalių, ir spausdamas priešininkui ranką.
AUTORIUS: Šachmatų partiją stebėjo ir figūras pagaminęs tautodailininkas Vaclovas Onaitis su žmona Aldona.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.