Naujausios
Vaikai turi augti ten, kur kvepia oras
Mitas, jog kaime gyvenimas yra skurdesnis ir ne toks patogus kaip mieste, šiandien sklaidosi kaip dūmas. Jaunos šeimos vis dažniau įvertina kaimo privalumus ir keliasi gyventi į mažus miestelius arba vienkiemius.
Argumentai labai praktiški ir gyvenimiški. Čia saugiau auginti vaikus. Daugiau erdvės. Galima sveikiau ir pigiau maitintis.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Dvigubi patogumai
Iš plento, vedančio iš Šaukėnų į Šiaulius, sukame į siaurą miško keliuką. Kalnas, pakalnė, ledas... Kelelis veda į atokų Kelmės rajono Spaudžių kaimelį. Jis neišnyko kaip daugelis Šaukėnų seniūnijos kaimų. Pakelėje atnaujintos, dvarelius primenančios sodybos.
Vienoje jų du savo mažamečius vaikus augina Ramunė Piniauskaitė su savo vyru Jonu.
„Pakartojau tėvų žingsnius, – pasakoja jauna moteris. – Gimiau ir augau Šiauliuose. Bet vieną dieną, atgavę senelių žemę, tėvai išsikėlė į Kelmės rajoną Verpenos kaimą. Tuomet labai pykau. Nepatogus gyvenimas. Praustis dubenyje. Vieną kartą per savaitę maudydavomės pirtyje. Tualetas – lauke. Tėvams sakiau, jog aš niekuomet negyvensiu kaime. Kaimo nekenčiu. Dabar tėvelis iš manęs šaiposi: „Kaip čia dabar tu gyvensi kaime?“
Bet šiandien kaime galima turėti dvigubus patogumus – ir kaimiškus, ir miestietiškus. Sugrįžtu namo. O čia taip kvepia oras. Net tuomet, kai nežydi augalai.“
Ramunė kas rytą veža vyresnįjį sūnų penkerių metų Jorį į Šaukėnų gimnazijoje veikiančią ikimokyklinio ugdymo grupę. Berniukas lanko ir dainavimo būrelį. Mama atstumą iš savo kaimelio iki Šaukėnų automobiliu įveikia per septynias minutes. Slidus kelias negąsdina.
Pati moteris lanko šokių būrelį Šaukėnų kultūros centre. Įsiliejo į bendruomenės gyvenimą, dalyvauja renginiuose. „Nesitikėjau, kad tokiame mažame miestelyje gali būti tiek veiklos“, – džiaugiasi Ramunė.
Ieškojo kokybiškesnio gyvenimo
33 metų Ramunė baigė anglų kalbos bakalauro ir ekonomikos magistro studijas Šiaulių universitete. Šiauliuose ir apsigyveno. Su vyru Jonu įsigijo naujos statybos butą. Dirbo klientų aptarnavimo specialiste kredito įstaigoje. Turi ir šalutinę veiklą. Vertėjauja.
Tačiau kai gimė vaikai, ir erdviame bute pasidarė ankštoka. Kiemo nėra. Išeini tiesiai į gatvę. Buvo gaila tarp keturių sienų uždarytų berniukų.
Tėvai pradėjo mąstyti apie kitokį, kokybiškesnį gyvenimą. Dairėsi sodybos gražiu gamtovaizdžiu pasižyminčiose Tytuvėnų ir Šaukėnų apylinkėse.
Pagaliau aptiko Spaudžių kaime. Joje visą dešimtmetį niekas negyveno, nes šeimininkai mirė. Nupirko namus iš mirusiųjų dukters.
Šalia sodybos – pusketvirto hektaro erdvė. Ir dar septyniolikos hektarų laukas.
Naujieji šeimininkai šiuolaikiškomis medžiagomis atnaujino namą, patogiai įrengė vidų. Išsikasė tvenkinį, pastatė pirtį.
Prieš keletą mėnesių apsigyveno savo kaime.
Sunkiau, bet lengviau
Iš pradžių Ramunė bandė toliau dirbti Šiauliuose, kaip ir jos vyras Jonas. Iki Šiaulių – 27 kilometrai. Berniukus taip pat veždavosi. Šiauliuose juos palikdavo pas auklę.
Tačiau ilgainiui derinti darbą ir vaikų auginimą darėsi sunku. Juolab kad reikia prižiūrėti nemažas namų erdves. Ramunė atsisakė darbo. Pasiliko tik vertėjos veiklą, kuria galima verstis ir būnant namuose.
Laisvu laiku neria gražias smulkmenas, krikšto sukneles vaikams. Galbūt ateityje tai taps vienu jos pragyvenimo šaltinių. Kol kas unikaliais rankdarbiais apdovanoja tik savo krikštadukras.
Ramunė dar vis galvoja, ką galėtų auginti septyniolikoje hektarų nelabai derlingos žemės. Kol kas joje palikta pieva. Gal vaistažoles? Gal tiesiog levandų lauką?
Sodybos aplinką puošia įvairiausiais augalais. Tačiau jie tarsi ištirpsta didžiulėse erdvėse. Moteris svajoja kada nors dalyvauti ir gražiausios sodybos konkurse.
„Darbo kaime daugiau. Tačiau jis atsiperka kitais privalumais, – džiaugiasi ponia Ramunė. – Vaikai žaidžia erdviame kieme. Visą vasarą mirko tvenkinyje.
Sūnus leisiu į Šaukėnų gimnaziją. Kai kas klausia, kodėl ne į Šiaulius. Ten geresnė mokymo kokybė. Man atrodo kitaip. Jei norės vaikas mokytis, visur mokysis gerai. Manau, kad mokyklos vardas ar reitingai nieko nereiškia.
O Šaukėnuose – geresni, draugiškesni vaikai. Čia saugesnė aplinka. Esu įsitikinusi, jog mokykloje dar niekas nesiūlo narkotikų.“
Jauna moteris vardija ir kitus kaimo privalumus. Visų pirma sveikesnį gyvenimo būdą. Kaime yra kur pajudėti. Daugiau fizinės veiklos.
Šeima maitinasi ekologišku maistu. Savo šiltnamyje ir darže užsiaugino ir prisikonservavo daržovių. Iš kaimynų perka šviežią pieną, kaimiškus kiaušinius, varškę. Tai ir pigiau, ir sveikiau. Ypač vaikams, kuriems visas gyvenimas prieš akis. Laukia daug išbandymų. Privalo išaugti sveiki ir stiprūs.
Kaime atsiranda daugiau energijos ir noro gyventi. Čia ir laikas eina lėčiau.
Gyvendama mieste Ramunė sako kartais nenorėdavusi išeiti net į šalia namų esančią parduotuvę. Užpuldavo depresija. O dabar iki Šaukėnų ar iki Šiaulių nuvažiuoti nieko nereiškia.
Išsikeldama gyventi į kaimą Ramunė baiminosi, kad jaus atskirtį. Retai susitiks su draugėmis. Trūks bendravimo. Tačiau netruko įsitikinti, jog kaimas traukia ir draugus. Dabar beveik kiekvieną šeštadienį tenka kurti pirtelę – į Spaudžius atvažiuoja svečių. Su draugais dabar susitinka dažniau negu tuomet, kai gyveno viename mieste.
Jaustis savai
Neturėjusi nė lopinėlio savo žemės Ramunė sako kol kas sunkiai suvaldanti jausmą, kai tau priklauso tokios beribės erdvės. Tai saugumo, tvirtumo jausmas. Čia, savo sodybos erdvėse, tarp nuoširdžių Šaukėnų žmonių pasijuto sava.
Prieš keliolika metų, kai Ramunė buvo dar studentė, į Šveicariją emigravo jos mama. Ji ten pritapo. Dirba restorano virtuvėje. Susigyveno su vietos žmonėmis. Gerai išmoko jų kalbą.
Kelmėje statė namą, kad turėtų kur grįžti senatvėje. Tačiau šiuo metu sustabdė statybas – abejoja, ar grįš. Sako negalėsianti be kalnų. Į Lietuvą parskrenda tik porą kartų per metus. Vieną kartą vasarą, kai atsiranda uogos. Ten labai pasigenda žemuogių ir kitokių mūsų miško ir sodo uogų.
Jaunesnioji Ramunės sesuo gyvena Škotijoje. Ištekėjo už škoto. Ten gimdys ir augins vaikus.
Ramunė atvirkščiai – niekur negalėjo pritapti. Skrisdavo į Šveicariją aplankyti mamos. Škotijoje svečiuodavosi pas seserį. Studijuodama buvo išvažiavusi uždarbiauti į Šiaurės Airiją.
„Man niekur nepatiko, nes nesijaučiau sava“, – sako moteris.
Asmeninės nuotr.
VAIKYSTĖ: Dviejų sūnų Jorio ir Juliaus mama Ramunė Piniauskaitė sako, jog vaikus saugiau ir sveikiau auginti kaime.
BŪSTAS: Ramunės Piniauskaitės šeima nepabūgo šiek tiek apleisto būsto Spaudžių kaime
Autorės nuotr.
POKYČIAI: Senas, dešimt metų stovėjęs tuščias namas virto jaukiu ir patogiu būstu vaikus auginančiai šeimai.
ERDVĖS: Šalia namų – didžiulės erdvės. Naujieji gyventojai išsikasė tvenkinį, pastatė pirtį. Yra kur priimti draugus.