Vaizdo prieskoniai pakeičia erdvę

Vaizdo prieskoniai pakeičia erdvę

Žaidėjas vaizdais, vaizdų didžėjus (VJ) – iš Šiaulių kilusio menininko Simo Gineikos-Eatyourwork užsiėmimą apibrėžti lietuviškai sunku. Jis – vienas iš nedaugelio vizualizatorių šalyje. Vaizdo projekcijos papildo ne tik muzikinių grupių pasirodymus, bet sukuria surrealaus pasaulio pojūtį tam tikroje erdvėje.

Simona PUŽAITĖ

simona@skrastas.lt

Vaizdai transformuoja erdvę

Paauglystėje penkiolikmetis Simas eidavo į Šiaulių dailės galeriją, kur menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, videomenininkas Tomas Andrijauskas organizuodavo renginius. Jų metu rodydavo VHS kasetėse nufilmuotus abstrakčius vaizdus, juos jungė, kūrė vaizdus iš skaidrių.

„Buvo sukurta labai gera terpė: vyko medijų meno festivalis „Enter“, šiuolaikinio meno festivalis „Virus“... Daug kas galėjo pasireikšti“, – prisiminė S. Gineika.

Pirmosios vizualizacijos, anot Simo, atrodė baisiai, nes tiksliai nė nežinojo, kas tai yra. Tik daug vėliau atsirado galimybė mokytis iš pavyzdžių internete.

S. Gineika pasakoja, jog Lietuvoje dėl technologinių pokyčių VJ kultūra suintensyvėjo maždaug prieš šešerius metus. Atsirado kompiuterinių programų, įvairios technikos, palengvinančios darbą.

Vizualizacijas galima pritaikyti praktiškai bet kur: muzikoje, filmuojant reklamą, komerciniuose renginiuose, ant pastatų sienų, teatre populiarėja kaip scenografijos elementas.

Keletą metų S. Gineika dirbo su audiovizualinės poezijos grupe „AVaspo“, šiauliečiais indie rokeriais „The Colours Of Bubbles“. Scenoje teko kurti 3D vaizdus, kurie transformuoja erdvę.

Grupės „AVaspo“ kūryba tiesiogiai susijusi su vizualinėmis projekcijomis. Jose buvo rodomi tekstai, siužetai, kurie papildydavo muziką, suteikdavo papildomą turinį ir prasmę.

„Vizualizacija – puikus įrankis kurti scenografiją, sustiprinti ar perteikti nuotaiką. Veikiami pagrindiniai žmonių pojūčiai – klausa, rega“, – aiškina Simas. Tenka papasakoti istoriją per trumpą laiko tarpą.

Sukelia „vau“ įspūdį

Šiuo metu S. Gineika su kartu su kolega Arnu Palubinskiu dirba jų įkurtoje VJ įmonėje „Idropt“. Abu vienas kitą pažinojo nuo mokslų Gegužių vidurinėje mokykloje laikų. Bendradarbiauti ėmė atsitiktinai – abu atvyko į Šiaulius VJ'auti renginyje. Dėl nesusipratimo vakarėlyje taip ir nesudalyvavo, bet grįžtant atgal į Vilnių sugalvojo kartu kurti vizualizacijas renginiams. Po to natūraliai įkūrė įmonę.

Eiti į darbą su malonumu, o ne dejuoti „ai, vėl į darbą“ – viena pagrindinių vaizdo menininkų susivienijimo priežasčių.

Tenka kurti vizualizacijas įvairioms komercinėms įmonėms, muzikiniams festivaliams. Tokių menininkų Lietuvoje nėra daug.

„Kuriame idėjas, kaip sukelti „vau“ įspūdį. Įmonei labai svarbu, kai ateina klientai, pateikti emociją, kuri nustebintų. Tam tikra prasme sukuriame mistinę terpę. Tai netiesiogiai padeda stiprinti prekės ženklo vertę“, – pasakojo S. Gineika.

Vizualizacija dainininkui Radži? „Be problemų“, – patikina Simas. Neseniai menininkai dirbo televizijos projekte „Lietuvos balsas“, kūrė saldžius vaizdus pop muzikos atlikėjams.

S. Gineika atkreipia dėmesį, jog televizijoje ir užkulisiuose daug tuščio išorinio blizgesio. „Kažkada susimąsčiau, kodėl žmonės apskritai puošiasi? Prieš ką? Man atrodo, labiau reikia puošti vidų, nes su juo būni kiekvieną dieną“, – svarstė menininkas.

Spalviną pasaulį

Minorinėms islandų grupės „Sigur Ros“ dainos nuotaikoms – pilkų spalvų pasivažinėjimas po Šiaulius. Tai vienas iš trumpų S. Gineikos sukurtų ir jo tinklaraštyje patalpintų filmukų. Jis patikina – gimtasis miestas nėra pilkas ir liūdnas, tik anuomet kūrybinio proceso metu sirgo.

„Gerai pagalvojus, man visas pasaulis pilkas. Dėl to jį ir spalvinu“, – šypteli Simas. – Skandinavijos šalyse žmonės saulės mato dar mažiau, negu mes, bet pastatus jie nusispalvina įvairiomis spalvomis. Taip daug jaukiau“.

Anot Simo, jei blogai čia, ne ką geriau bus ir emigravus į užsienį – nuo savęs nepabėgsi.

„Nežinau, ar finansinė išraiška yra geriau už emocinį pastenkinimą. Ne pinigai svarbiausi. Pinigų kiekvienas turi tiek, kiek reikia. Kiekvienas turime savo realybes, kuriose gyvename, tik poreikiai skiriasi“, – svarsto jis.

Menininkų galvose kirba idėja Šiauliuose surengti šviesų festivalį, panašų į vykstantį Rygoje. S. Gineikos nuomone, paprasčiausia būtų rodyti vaizdus ant pietinio rajono namų – kvadratinių dėžučių.

Jono TAMULIO nuotr.

IDĖJA: Simas Gineika svarsto, jog būtų įdomus Šiauliuose surengti šviesų festivalį. Labiausiai tam tinkami pietinio rajono namai – kvadratinės dėžutės.

Asmeninio archyvo nuotr.

VAIZDAI: Dažniausiai už kadro – kompiuterio ekrano sėdintis Simas Gineika kuria vizualizacijas įvairiuose komerciniuose renginiuose, koncertuose, muzikiniuose festivaliuose.