Naujausios
Varlės nešiojamos kibirais
Šiomis dienomis neįprastą darbą atlieka Kamanų valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai – kibirais nešioja migruojančias varles per kelią Akmenė – Daubiškiai ties Akmenupiu. Gamtininkai gelbėja roplius nuo žūties po automobilių ratais.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Užtvaros – šalia kelio
Išilgai kelio nutiestos daugiau kaip po pusšimtį metrų ilgio ir apie trisdešimties centimetrų aukščio juostos – po vieną kiekviename Dabikinės intako Akmenupio krante. Pro tą juostą į kitą pusę vis stengiasi prasibrauti varlės.
Kai kurios bando peršokti, o kai nepavyksta, traukia išilgai juostos. Ir patenka į spąstus – sukrenta į kelyje įkastus plastmasinius kibirėlius.
Kasdien ateinantys gamtininkai perdeda keturkojes į kitus kibirus, perneša per kelią iki artimiausių balų ir paleidžia.
Traiškė automobilių ratai
Kai ankstesniais pavasariais prie Akmenės – Daubiškių kelio nebūdavo užtvarų, varlės pačios keliaudavo per kelią. Ne itin greitai, nes tokiu metu yra susiporavusios – patelės turi nešti meilės ištroškusius patinėlius.
Dėl tokio nevikrumo varles pervažiuoja lekiantys automobiliai. Vairuotojai bando apvažiuoti kliūtis, bet ne visada pajėgia – ypač piko metu, kai plentas net mirguoja nuo judančių keturkojų. Dažniausiai – kai staiga atšyla oras.
Tradicinis maršrutas į nerštavietes
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyriausiosios biologės Sigitos Sprainaitytės tvirtinimu, vienintelis būdas sustabdyti nesąmoningas varlių žudynes – pernešti per kelią ties Akmenupiu. Būtent čia daugybę metų keturkojės traukia griovių ir upelių pakrantėmis.
Peržiemojusios Dabikinės užutėkių ir senvagių dumble, pievinės varlės juda į tolimesnes apylinkių kūdras. Jei Akmenupis nebūtų „pakištas“ po keliu į vamzdį ir toje vietoje turėtų pakrantes, tada varlėms nereikėtų veržtis ant asfalto. O irtis Akmenupiu, nepajėgia, nes pavasarinių kelionių metu jo priešpriešinė srovė labai stipri ir neįveikiama.
Pasak biologės S. Sprainaitytės, varlės, sėkmingai pasiekusios seklias, saulės įšildomas vandeningas vietas, jose išneršia ikrelius. Nauja mažų varlyčių karta išlipa į krantą po dviejų mėnesių. Rudenį jos visos grįžta į slėptuves prie Dabikinės. Tačiau per kelią nebesiveržia, nes Akmenupis būna nusekęs ir patogu irtis pasroviui.
Rekordiniai antplūdžiai
Pirmąją iki tol rajone negirdėtą pagalbos varlėms akciją Kamanų valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai surengė praėjusį pavasarį. Tada orai ėmė šilti pačioje balandžio pradžioje ir nuo 2–osios dienos pastatyti užtvarai buvo naudingi 20 dienų.
Per tą laiką gamtininkai pavojingą ruožą padėjo įveikti 1300 varlių. Vėsesniu metu per parą susidarydavo kelios dešimtys, o rekordas – pusė tūkstančio.
Šiemet – nauji rekordai. Nuo balandžio 11 dienos esantis užtvaras jau sulaikė daugiau kaip 1500 varlių. Mėnesio viduryje atšilus vieną dieną suskaičiuota apie pusę tūkstančio, o kitą dieną užfiksuotas kitas rekordas – 634.
Pastebėta, kad migracijai labiau renkamasi kairioji Akmenupio pakrantė.
Į varlėms skirtus kibirus patenka ir kitokių gyvių – rupūžių, driežų, pelėnų, kirstukų ir netgi paprastųjų tritonų. Juos gamtininkai paleido dar nesužaliavusiuose žolynuose.
Lietuvoje tokiu būdu pradėta gelbėti varliagyvius prieš keliolika metų. Tradiciją kuria daugiausiai saugomų teritorijų darbuotojai ir mokyklų gamtininkų būrelių nariai.
Tie patys migracijos dėsniai
Biologė S. Spranaitytė sako, kad būtent toks varlių pavasarinis judėjimas patvirtina bendrus migracijos dėsnius: „Lietuvoje kažkada tikėta, kad ilgesingai klykaujantys paukščių pulkai rudenį suskrenda į dausas. Vandenynų platybėse tūkstančius kilometrų į veisimosi vietas nukeliauja banginiai ir unguriai, o trapūs Šiaurės Amerikos drugiai monarchai įveikia daugiau nei 3000 kilometrų, kad pasiektų karpažoles, ant kurių deda kiaušinėlius. Tie drugiai net gimsta ir miršta kelyje, tėvų pradėtą gyvybės ratą užbaigia įpėdiniai.“
Šaltakraujai gyvūnai (driežai, gyvatės, varlės) žiemą pralaukia ramybės būsenoje ir keliauja tik tuo atveju, jei veisimosi vietos toli nuo žiemojimo slėptuvių. „Būtent sparnų neturintiesiems naujų kliūčių ir pavojų sukelia migracijos takus kertantys keliai, statiniai ar intensyvūs pasėliai“, – sako biologė.
Autoriaus nuotr.
VARLĖS: Pievinės varlės sukrenta į žemėn suleistus kibirus, iš kurių yra surenkamos gamtininkų ir pernešamos paleisti kitoje šalikelėje.
UŽTVARAS: Kelią varlėms pastoja užtvaras ir apsaugo nuo žūties po automobilių ratais.
BIOLOGĖ: Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyriausioji biologė Sigita Sprainaitytė kasdien perneša migruojančias varles per kelią.
PAKRANTĖS: Akmenės rajone varlių migracija pastebimiausia Akmenupio pakrantėse prie plento.