„Vil­ko guo­lis\" te­bed­vel­kia ka­ru

„Vilko guolis" tebedvelkia karu

Iš „Vilko guolio“ – įtvirtinto Adolfo Hitlerio bunkerio, esančio dabartinės Lenkijos teritorijoje, likę tik masyvūs griuvėsiai. Bunkeris buvo skirtas 1941 metų birželio invazijai į Tarybų Sąjungą. Karui baigiantis, šios Vokietijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės irštvos pastatai pačių jos šeimininkų buvo susprogdinti. Ši teritorija dabar traukia turistus iš įvairių šalių.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Kelionė

Lenkija. Važiuojame automobiliu ne taip jau toli nuo Lietuvos, link Baltijos pajūrio. Netoli ir iki Rusijos sienos (Kaliningrado sritis).

Privažiavę Kenštyną (Ketrzyn), prie pat miesto riboženklio sukame į dešinę Gerložo link. Po jo dar apie aštuoni kilometrai – stendai primena, kad artėjame prie „Vilko guolio“.

Įvažiavimą į jį pravažiuoti nepastebėjus vargu ar įmanoma. Budėtojai pasitinka kiekvieną sukantį automobilį. Kad pasiektum jų stovėjimo aikštelę, turi sumokėti. Šios procedūros neišvengsi, nes prie kelio ties tinklo tvora aptverta saugoma teritorija pastatyti sustoti draudžia ženklai.

Erdvioje automobilių stovėjimo aikštelėje dar nesuvoki, kokią praeitį primena ši teritorija.

Savo paslaugas ima siūlyti gidai, bet galima daug sužinoti ir be jų. Čia pat esančiame viešbutyje galima ne tik apsigyventi, bet ir įsigyti leidinį apie „Vilko guolį“. Daugeliu kalbų. Vieną dar turėjo ir lietuvių kalba.

Vienas kito paklausinėdami, į viešbutį šio leidinio suko kalbantys vokiškai, lenkiškai, angliškai, rusiškai...

Perdangos – iki dešimties metrų storio

„Vilko guolis" – tai netoli Kenštyno miške Adolfo Hitlerio įrengtas karinis „miestelis“. Vilkas – pseudonimas, kurį jis naudojo asmeninėje korespondencijoje trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

„Vilko guolis" – Vokietijos armijos rytų fronto štabo buvusioje Rytų Prūsijoje kodinis pavadinimas. Kompleksą sudaro tankiame miške pastatyta bunkerių ir įvairių pastatų.

Pirmieji pagrindiniai Hitlerio būstinės pastatai atsirado 1940-ųjų ankstyvą rudenį. Jie plėtėsi iki 1944 metų rugpjūčio 20-osios.

Pastatyta daugiau nei šimtas įvairios paskirties objektų, septyni bunkeriai-saugyklos, kurių sienos siekė 8, o perdangos – iki 10 metrų storį. Kiekviename bunkeryje vietos užtekdavo tik dviem kambariams. Įrengta daug vidutinio dydžio bunkerių, kurių perdangų storis buvo 2–3 metrai.

Europoje buvo keletas tokių atokių būstinių – toli nuo didelių miestų, miškuose, tarp ežerų ir pelkių. Tokiose betoninėse slėptuvėse Hitleris su bendražygiais gyveno, vadovavo šaliai. Vilko irštva – pati žymiausia būstinė. Joje reicho vadovas praleido daugiau nei 800 dienų.

Būstinės teritorija, apsupta miško, užėmė 250 hektarų. Čia dirbo 5 tūkstančiai žmonių. Šalia buvo geležinkelio stotis ir aerodromas.

Pats svarbiausias hitlerininkų rūpestis buvo saugumas: spygliuotos vielos eilės, zenitinė baterija, didžiuliai minų laukai, kuriems išminuoti po karo dar prireikė dešimties metų. Buvo rasta apie 54 tūkstančiai minų ir apie 200 tūkstančių šaudmenų.

Hitlerį bandė susprogdinti

„Vilko guolio“ statinių liekanos pažymėtos numeriais. Naudojantis vietovės planu, pagal juos lengviau orientuotis, kurioje vietoje kokios paskirties pastatas buvo.

Prieš pamatydami reicho vadeivos irštvą, turistai praeina pro paminklą, vaizduojantį atverstą knygą. Jo bronziniuose puslapiuose lenkų ir vokiečių kalbomis parašyta: „Šioje vietoje stovėjo barakas, kuriame 1944 m. liepos 20 d. Klausas Šenkas grafas fon Štaufenbergas pasikėsino nužudyti Hitlerį. Jis, kaip ir kiti, pasipriešinę Hitlerio diktatūrai, sumokėjo už tai gyvybe“. Paminklas iškilmingai atidengtas 1992 metų liepos 20-ąją, dalyvaujant trims grafo sūnums.

Vokietijos armijai pralaimėjus prie Stalingrado, vokiečiai susirūpino savo šalies likimu. Už aktyvų pasipriešinimą pasisakydavo jauni štabo karininkai, bet jie nesutarė, kaip nušalinti Hitlerį. Pulkininkas Štaufenbergas prisiėmė atsakomybę nužudyti fiurerį bei vadovauti perversmui.

Atvykdamas į būstinę, jis portfelyje atsinešė bombą. Portfelį jis pastatė prie ąžuolinio stalo kojos, trys metrai nuo Hitlerio, ir išėjo. Tuo metu kitas pulkininkas, Brandas, atsistojo šalia portfelio, kuris buvo šiek tiek išsikišęs iš po stalo ir jam trukdė. Jis pastūmė portfelį. Hitleris tuo metu pasilenkė prie stalo, kurio sunkus viršus apsaugojo jį.

Sprogimas labai apgadino bunkerį, keturis kariškius mirtinai sužeidė, kiti nukentėjo mažiau. Hitleris po trijų valandų susitiko su į štabą atvykusiu italų diktatoriumi Benitu Musoliniu.

Štaufenbergas ir beveik 5 tūkstančiai žmonių buvo sušaudyti arba pakarti.

Traukia įvairių šalių turistus

1944 metų spalį tarybinė armija priartėjo prie rytų Prūsijos sienų. Būstinė skubiai perkelta į kitą vietą. Vilko irštvą feldmaršalas Vilhelmas Keitelis įsakė susprogdinti. Įsakymas buvo įvykdytas 1945 metų sausio 24 dieną.

Keletas sprogimų sukrėtė apylinkę. Didžiuliai betoniniai luitai lėkė 20–30 metrų, o kaimyniniuose ežeruose skilo ledas. Vienai slėptuvei susprogdinti prireikė 8 tonų trotilo.

Dabar iš šios teritorijos pastatų likę vien griuvėsiai, kuriuose apstu tamsių turistus viliojančių plyšių, aštrių atplaišų. Ir tai, kas likę iš „Vilko guolio“ pastatų, byloja apie jų didingumą.

Iš įvairių šalių atvykę turistai landžioja po griuvėsius, juos apžiūrinėja, fotografuoja ir jų fone fotografuojasi.

Buvusiame SS eskorto pastate, pastatytame 1944 metais, dabar įkurdintas restoranas. Šalia – SS ir žvalgybos skyriaus pastatai. Konferencijų patalpa, kurioje pulkininkas Štaufenbergas įvykdė pasikėsinimą į Hitlerį. Svečių bunkeris, sustiprintas 1944 metais.

Tarp medžių – ir žvalgybos skyriaus, maisto sandėlio, saunos, gydytojo, kirpėjo, asmeninių Hitlerio adjutantų, armijos karininkų, kazino ir kiti pastatai, bunkeriai, tiksliau, – jų griuvėsiai. Atskirai buvo nacistinės Vokietijos reichsmaršalo Hermano Geringo namas bei bunkeris.

Yra ir kitų pastatų, bunkerių – iš viso trisdešimties – liekanos.

Vienas masyvus susprogdintas pastatas pažymėtas tryliktuoju numeriu. Tai – Hitlerio bunkeris.

Asmeninė nuotr.

IRŠTVA: Prie Adolfo Hitlerio buvusio bunkerio.

Autoriaus nuotr.

PRIMINIMAS: 1992 metais pastatytame paminkle nurodyta, kad šioje vietoje stovėjo barakas, kuriame pasikėsinta nužudyti Hitlerį.

GRĖSMĖ: Užrašai lenkų ir vokiečių kalbomis įspėja griuvėsiuose būti atsargiems.

TURISTAI: Atvykusieji iš įvairių šalių nevengia landžioti tarp masyvių griuvenų.

TERITORIJA: Kai kurie statiniai dar palyginti neblogai išsilaikę.

TECHNIKA: „Vilko guolio“ prieigose stovi karo laikų technika.

Turistinio leidinio nuotr.

PRAEITIS: „Vilko guolyje“ buvo įsikūręs Adolfas Hitleris ir kita nacistinės Vokietijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė.