
Naujausios
Kol gyvi regionai – gyva Lietuva
Praėjusios savaitės antradienį prasidėję Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai šiemet kaip ir kasmet sutraukė kelių šimtų lietuvybės puoselėtojų būrį.
Kaip pabrėžė viena iš mokytojų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. dr. Gaila Kirdeikienė, kelmiškių jau 32 – ąjį kartą rengiami kursai unikalūs tuo, jog čia po vienu stogu susitinka mokslininkai ir senųjų liaudies tradicijų puoselėtojai – amatai, muzika ir mokslas. Be to, kursai akcentuoja regiono tradicijas. Kol gyvi regionai – gyva Lietuva.
Jau pirmoji kursų diena prasidėjo vertinga profesoriaus, habil. dr. Romualdo Apanavičiaus paskaita "Ar klydo Jonas Basanavičius? Žemaičių ir Balkanų tautų ryšiai etnomuzikologijos ir antropologijos mokslų duomenimis."
Popietę vyko to paties profesoriaus paskaita diskusija "Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmės – kelyje į UNESCO", kurios turinį iliustravo Žalpių Šv. Benedikto parapijos tradicinių giesmių ansamblis, vadovaujamas Danutės Anankaitės.
Antrają kursų dieną Klaipėdos universiteto prof. dr. Vykintas Vaitkevičius skaitė paskaitą "Iš Žemaitijos tyrinėjimų dienoraščio: archeologijos ir mitologijos paveldas."
Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas savo pranešime nagrinėjo raseiniškės karpinių meistrės Nijolės Rimkienės ir kelmiškio akmentašio Valdo Bandzos kūrybos bruožus, pristatant šių kūrėjų darbų parodą.
Žolynai virto pasakomis
Tarp paskaitų kursų dalyviai plušėjo sekcijose. Kas sėdo į audimo stakles ir įdėmiai klausė ilgametės audimo mokytojos Onutės Butvilienės pamokymų, kas sėmėsi juostų audimo paslapčių iš kelmiškės tautodailininkės Loretos Račkauskienės.
Kelmės kultūros centre karpinių meno mokė raseiniškė tautodailininkė Nijolė Rimkienė, kaukių drožybos radviliškietis tautodailininkas Eugenijus Arbušauskas, lininių drabužių siuvimo dizainerė technologė Justina Žebelienė, riešinių mezgimo ir siuvinėjimo kelmiškė tautodailininkė Jolanta Gečienė, folklorinio kostiumo detalių dailės pedagogė Irena Arlauskienė ir Lidija Kybartienė, tradicinės juvelyrikos – juvelyrė Deimantė Makauskaitė.
Kai kurie tautodailininkai mokinius priėmė savo dirbtuvėse. Akmens tašymo savo dirbtuvėse mokė Aukso vainiko laureatas kelmiškis Valdas Bandza.
Pynimo iš šiaudelių amato paslaptimis savo kūrybinėse dirbtuvėse dalijosi kelmiškė tautodailininkė Kornelija Lopetienė. Čia vietos atsirado ir norintiems išmokti pinti iš vytelių. Juos mokė tautodailininkė Lina Grigalauskienė.
Kelmės krašto muziejuje drožti klumpes mokė tautodailininkas, atestuotas tradicinių amatų meistras iš Aukštaitijos Vytautas Šemelis, lipdymo iš molio ir žiedimo paslaptimis dalijosi dailės pedagogė Lina Užomeckienė ir keramikė Audronė Šlyterienė.
Šiemet kursų dalyviai galėjo pasimokyti ir naujo žolynų rišimo amato. Jo mokė dailininkas floristas Evaldas Jasiūnas. Įvairiausiais žolynų raštais išpuoštas Kultūros centro fojė labiausiai traukė parodos pažiūrėti susirinkusiųjų akis.
Dainavo, giedojo, šoko, griežė ir grojo
Tuo tarpu kitose Kelmės kultūros centro erdvėse bei Evangelikų reformatų bažnyčioje sklido dainos ir giesmės, liejosi armonikos, bandonijos, smuiko ir kanklių garsai.
Jau ne pirmi metai drauge su Žemaitiško etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursais vyksta ir Žemaitijos regiono bandonininkų kursai.
Vienas iš bandonijos mokytojų Albinas Batavičius, atvykęs iš Tauragės rajono Luomių kaimo, gyrė bandoniją kaip unikalų instrumentą: "Bandoniją 1835 metais pagamino vokiečiai kaip instrumentą, tiksliausiai galintį imituoti vargonų muziką ir, esant reikalui, pakeisti vargonus. Bandonija gali groti tik geri žmonės. Jos garsas labai švelnus ir drauge sodrus. Italijoje bandonija populiari kaip tango instrumentas."
Nuo mažų dienų klarnetu, smuiku, bandonija ir kitais instrumentais grojantis A. Batavičius per šiuos kursus bandonija mokė groti labai gabų kelmiškį moksleivį Rimantą Mieliauską.
Po vieną mokinį šiemet turėjo ir kiti bandonijos mokytojai: etnomuzikologas Arvydas Kirda bei Jurbarko rajono Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus meno vadovė Lina Lukošienė. Ji parengė ir paskaitą apie Jurbarko krašto muzikavimo bandonijomis tradiciją. Paskaitą apie Tauragės krašto muzikavimo bandonijomis tradiciją skaitė G. Kirdeikienė, kocertavo Tauragės krašto bandonininkai.
Bene didžiausią būrį pasekėjų surinko smuiko mokytoja G. Kirdeikienė. Kankliavimo mokė muzikos pedagogė Aušra Vilimaitė – Karyznienė, armonikos – muzikos pedagogas Osvaldas Gerbenis, piemenų pučiamųjų instrumentų – muzikos pedagogas Arūnas Stankus, žemaitiško dainavimo muzikos pedagogė Dainora Petrikienė, apeiginio giedojimo – kultūros darbuotoja Danutė Anankaitė, padedama mokslinio konsultanto prof. dr. A. Motuzo, folk – roko – kompozitorius, atlikėjas, muzikos pedagogas Jonas Chockevičius, šokių ratelių ir žaidimų – choreografė Dijana Bakšienė.
Vakarais kursų dalyviai ir kelmiškiai galėjo mėgautis koncertais. Koncertus ir vakarones vedė folkloro ansambliai iš Kėdainių ir Telšių rajonų, muzikinę sakmę misteriją "Vėjų šventyklos ruduo" parodė muzikos , tekstų autorius ir atlikėjas Jonas Chockevičius.
Vyko trumpametražių filmų ir televizijos laidų konkursas "Pasiruokavima", skirtas Žemaitijos metams paminėti. Jį vedė TV laidos "Labas iš Kelmės" redaktorė Rita Ščiglinskienė.
Kelmėje vykstantys vasaros kursai ne tik sutraukia šimtus žmonių iš Lietuvos ir užsienio, bet daugelį įkvepia populiarinti etninę kultūrą ar net įsitraukti į mokslinius jos tyrinėjimus.