Naujausios
Gyvi namai skleidžia gerą nuotaiką
Leonoros ir Artūro Mėlinių namai Žalpiuose – labai gyvi, pilni spalvų ir garsų. Šeimininkai augina ir parduoda įvairių gėlių, daržovių daigus, laiko aštuonias karves, šešias ožkas, būrį triušių. Mieste gimusi ir augusi Leonora, atitekėjusi į vyro Artūro tėviškę, pamilo kaimą, išmoko visus kaimiškus darbus. Sunkumais Mėliniai nesiskundžia, iš jų tiesiog sklinda gera nuotaika bei optimizmas.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Kiekvienas augalas „prašmatnumų“ pilnas
Leonoros Mėlinienės tėviškė – Tauragė. Į Žalpius moteris atitekėjo prieš du dešimtmečius.
„Buvo tikrai labai sunkūs laikai. Vienur griuvo, kitur kūrėsi. Gimė sūnus. Kai vaikas kiek ūgtelėjo, nusprendėme su vyru auginti ir pardavinėti daigus. Šiek tiek patirties turėjau, nes mano tėvai augindavo ir gėlių, ir daržovių daigelius, juos parduodavo turguje, ir aš padėdavau. Bet savarankiškas verslas nelengvai pasidavė“, – šypsojosi moteris.
Artūras Mėlinis pritarė, jog iš pirmo žvilgsnio atrodantis gana paprastas užsiėmimas reikalauja nemažai žinių, išmanymo. Kiekvienas augalas „prašmatnumų“, žalpiškio teigimu, pilnas.
Iš pradžių jauni žmonės augino pomidorų, vėliau – agurkų, dar vėliau – ir gėlių daigus. Trumpam buvo užsiėmę morkų, burokėlių auginimu, tačiau grįžo prie daigų.
Patys ir užaugina, ir parduoda
Leonora ir Artūras Mėliniai netruko įsitikinti, jog neužtenka vien daigų prisiauginti ir naudos tikėtis.
„Turi pats ir pardavėju pabūti, turguje pastovėti. Mes taip ir darome. Tris dienas per savaitę savo užaugintais daigais prekiaujame Kelmės, Kražių ir Nemakščių turguose. Jei dar pardavėjus samdytume, nieko patiems nebeliktų uždirbti“, – sakė A. Mėlinis.
Palengva Mėlinių ūkis vis pilnėjo, turtėjo. Dabar žalpiškiai laiko aštuonias melžiamas karves, būrį paukščių, triušių. Laikinai, kol sutvarkys patalpas, triušių teks atsisakyti. Tik kiaulių nebeaugina gerą dešimtmetį. Mėliniai tvirtino, jog jiems kiauliena – per riebi, neskani. Matyt, bus atpratę. Labai retai nusiperka kokį gabaliuką. Valgo paukščius, triušius, ožiukus.
Ūkiui apeiti reikia laiko ir jėgų. Tomis dienomis, kai vyksta į turgų, keliasi prieš keturias. Reikia pamelžti karves, atiduoti pieną supirkėjams. Melžia rankomis. „Va, mano dešimt aparatų“, – šypsojosi moteris, rodydama rankų pirštus.
Artūras Mėlinis tvirtino, jog visur – ir mieste, ir kaime, ir Lietuvoje, ir užsienyje – reikia dirbti. „Ne mūsų būdui sėdėti ir dejuoti. Kaip gyvename dabar? Ogi taip, kad višta, lesanti avižas: „Kiaušinių nedėsiu, bet ir badu nedvėsiu“.
Verbas riš į pensiją išėjusi
Leonora Mėlinienė be daugybės darbų, turi ir pomėgių.
Nuo vaikystės moteris svajojo išmokti gražiai vašku marginti kiaušinius. „Užsispyriau taip marginti, kad kada nors ir mano margučiais žmonės džiaugtųsi. Todėl kas metai margučius vis rodydavau namiškiams, draugams ir klausinėdavau jų nuomonės. Pagyrimo teko laukti labai ilgai. Tik prieš keletą metų sulaukiau“, – pasakojo.
L. Mėlinienė savo išgražintų margučių namuose nė vieno neturi. Kiek nudažo, tiek ir išdovanoja arba parduoda.
„Kai išeisiu į pensiją, rišiu verbas. Mano mama tuo užsiima ne vienerius metus. Aš tik padedu jai rinkti žolynus. Augalus džiovinti reikia specialių patalpų. Pas mus to nėra. Be to kruopščiam kūrybiniam darbui reikia ir ramybės. O mūsų namuose viskas juda, kruta, bet kada gali sutrukdyti, išblaškyti“, – sakė moteris. Mėliniai augina tris vaikus: vyriausiasis sūnus jau baigė vidurinę, viduriniąjam – keturiolika metų, dukrai – aštuoneri.
Mieste gimusiai ir augusiai moteriai kaime gyventi – vienas malonumas. „Aš pati pasirinkau tokį gyvenimą, niekas varu varė. Ir džiaugiuosi, kad galiu grynu oru kvėpuoti. Tik laiko vis trūksta“, – sakė.
Autorės nuotr.
AUGINTINIAI: Trijų mėnesių ožkelės ir ožiukas nenorėjo iš kiemo į tvartą grįžti, todėl šeimininkė vieną paėmė ant rankų. Augintiniai – ir greiti, ir išdykę, bet šeimininkams tik šypseną kelia.
DAIGAI: Leonoros ir Artūro Mėlinių namuose – daugybė gėlių ir daržovių daigų. Tris dienas per savaitę jais žalpiškiai prekiauja Kelmės, Kražių ir Nemakščių turguose.
KRIOKLIUKAS: Neseniai namų aplinką pagyvino šeimininkų sumeistrautas kriokliukas.