Naujausios
KRAŠTOTYRININKO KALENDORIUS
Gruodžio 27 – 2014 m. sausio 2 d.
SAVAITĖS SENTENCIJA
Namai – mūsų esaties gūžta. Iš jos išsinešame vienokią ar kitokią tiesą apie gyvenimo prasmę ir paskirtį.
Stanislava Lovčikaitė, mokytoja, visuomenės ir kultūros veikėja
27 d. – 109 metai, kai Antkalniškių kaime (Šakių r.) gimė poetas, pedagogas ir teisininkas Antanas Venys (1904–1971). Baigęs dvimečius pradžios mokyklos mokytojų kursus Vilkijoje, kurį laiką mokytojavo Linkuvoje. Gyvendamas Linkuvoje, eksternu išlaikė aštuonių gimnazijos klasių egzaminą ir gavo brandos atestatą. Čia parašė poezijos knygą „Žydintis pavasaris“. Mirė Čikagoje.
28 d. – 121 metai, kai Gavenonių dvare gimė visuomenės veikėja Jadvyga Chodakauskaitė –Tūbelienė (1892–1988). 1940 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau gyveno JAV. Mirė Putname.
– 45 metai, kai Klivlende (JAV) mirė visuomenės veikėja, Lietuvos Prezidento Antano Smetonos žmona Sofija Chodakauskaitė Smetonienė (1885–1968). Gimė Gavenonių dvare.
29 d. – 84 metai, kai Megučionių kaime gimė mokytoja ekspertė, Garbės kraštotyrininkė, visuomenės ir kultūros veikėja Stanislava Lovčikaitė (1929–2013). Studijavo Šiaulių ir Vilniaus pedagoginiuose institutuose. Direktoriavo Žudžgalio (Anykščių r.) ir Staškaviečių (dab. Pakruojo r.) aštuonmetėse, mokytojavo Linkuvos vidurinėje mokykloje (dab. Linkuvos gimnazija). Dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Pakruojo rajono tarybos veikloje, 1989–1993 m. buvo vietos sąjūdžio laikraščio „Langas“ (vėliau „Mūsų langas“) redaktorė. „Linkavos“ etnografinio ansamblio įkūrėja ir ilgametė vadovė, „Žiemgalos linkuvių“ klubo pirmininkė. Parašė knygas „Linkava: tradicija dabartyje“ (2003), „Tarp būties ir buities“ (2008). Mirė Linkuvoje. Palaidota Linkuvos miesto kapinėse.
30 d. – 153 metai, kai Kubilėlių kaime (dab. Šakių r.) gimė kalbininkas, pedagogas, vertėjas, visuomenės ir kultūros veikėjas Jonas Jablonskis (1860–1930). Už lietuvišką veiklą netekęs darbo Revelyje (dab. Talinas), 1901 m. pavasarį su šeima apsigyveno pas svainį, gydytoją Adomą Sketerį Žeimelyje. Čia gyvendamas, redagavo Antano Juškos lietuvių – lenkų – rusų kalbų žodyną, važinėjo po vietos bei Joniškėlio, Pušaloto apylinkes, rinkdamas tarmių medžiagą. 1902 m. už lietuvišką veiklą iš Žeimelio ištremtas į Pskovą. Mirė Kaune.
31 d. – 153 metai, kai Dovainiškio palivarke gimė Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, generolas Silvestras Žukauskas (1860–1937). Mirė Dovalgonių vienkiemyje (Kauno r.).
1 d. – Naujieji Metai.
– 84 metai, kai Pakruojyje gimė dailininkas tapytojas Romualdas Bukauskas. Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Vokietiją, vėliau apsigyveno Kanadoje. Studijavo dailę. Dalyvavo dailės parodose JAV ir Europoje.
–71 metai, kai Gražaičių kaime gimė matematikė, fizinių mokslų daktarė Liucija Griniuvienė-Poviliauskaitė.
– 78 metai, kai Bedrių kaime gimė žurnalistas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Juozapas Laucius.
– 87 metai, kai Steigvilių kaime gimė krepšininkas, pedagogas ir ilgametis Lietuvos krepšinio treneris, Lietuvos nusipelnęs treneris (1976) Kazys Petkevičius (1926–2008). Mirė Kaune.
2 d. – 69 metai, kai Žeimelio miestelyje gimė kino ir teatro aktorius, režisierius, kultūros vadybininkas, Klaipėdos dramos teatro direktorius Gediminas Pranckūnas.
-- 92 metai, kai Joniškėlyje gimė spaudos darbuotojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas Česlovas Senkevičius. Mokėsi Pakruojo pradžios mokykloje. Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Vokietiją, 1950 m. apsigyveno Toronte (Kanada).
Lietuvių liaudies išmintis apie laiką
Laikas bėga kaip vanduo.
Ir uždarius duris, laikas bėga.
Laikas – brangesnis už pinigus.
Laikas pinigais neskaičiuojamas.
Laiko dantys aštrūs – laikas ir kalnus sugraužia.
Laikas – geriausias gydytojas.
Viso buvo, kol mūsų nebuvo, viso bus, kai mūsų nebebus.
Kiti laikai – kiti vaikai.
Kiti metai – kiti lapai (ratai).
IŠ KRAŠTIEČIŲ KŪRYBOS
Laima UŽKURAITĖ ČERNIAUSKIENĖ
Pašnekesė su babutėl
(kūryba gimtaja tarme)
Ot, ka to žinotom, mana babutėla,
kok‘ man‘ teka laime su tav‘ pakal“bėt‘.
Nors tavės nebėra šitiek dauga miatu,
bet‘ to gyv išlio“kė Lionkavos tarmė.
I brangesniu tortu nėra i nerasėm‘,
kor unt lauku augam Šėlios pakrašty.
Tiok daba jau žymės‘ nebelika jokios,
kor ta gryč‘ stuvėje medžiu apsupty.
Da acimen as“lo, družinėto lovo,
šieni“kės pakloto giar buva gu“lėt‘.
U kadom priš atlaidz skrynios dongt‘ pakė“lė —
šitukio senovė laidė mum ikvėpt‘.
Atmėnc‘ neaplaide — žyd‘ da rūtos žalios,
katras to my“lėjė darža pakrašty.
I pu šitiek miatu žyd‘ da pinavijos,
da i šul‘ne svėrte kar“tės im girgždėt‘.
Bet‘ tavės‘ nebėra — abrūsėl‘ tiok vieno
aš lig daba betor‘ tava atminčė.
I džiaugios be gala, ka vai“kė suprata,
ka to mūsų tarmė saugot‘ jiem reikės.
Būtu graž labjausė, ka i anukėlė
da mukėtu šiteip su man‘ pakal“bėt‘.
Žeme apsivers mum, laikrudžė sustos juk,
jeigu mūsu Lietov užsenės šnekės.
Parengė Genė JUODYTĖ, J. Paukštelio viešosios bibliotekos vyresnioji specialistė