
Naujausios
Pertvarkos tikslas – neįgaliųjų integracija
Nuo 2020 metų šalyje prasidės antrasis institucinės globos pertvarkos etapas. Jo tikslas – regionuose kurti bendruomenėje teikiamų paslaugų infrastruktūrą bei imtis teikti naujas paslaugas, kurios tam tikrų grupių žmonėms padės ilgiau išlikti savarankiškiems.
Didžiausias permainas turėtų pajusti psichikos ir proto negalią turintys žmonės, kurių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžiose globos įstaigose gyvena per 6,5 tūkstančio.
Pertvarkos tikslas – išvesti šiuos žmones iš didelių globos įstaigų, sukuriant bendruomeninių paslaugų tinklą.
Europos fondų lėšomis bus statomi arba pertvarkomi grupinio gyvenimo namai, skirti nesavarankiškiems asmenims, kuriems reikia nuolatinės pagalbos, bei savarankiško gyvenimo namai, skirti iš dalies savarankiškiems asmenims, dienos užimtumo centrai.
Kita lėšų dalis bus skiriama naujoms paslaugoms plėtoti. Tai apsaugoto būsto, pagalbos įsidarbinant, pagalbos priimti sprendimus paslaugos, kuriamos socialinės dirbtuvės.
Apsaugotame būste bus apgyvendinami žmonės, galintys savimi pasirūpinti ir kuriems reikalinga tik minimali pagalba.
Šiaulių regione projektas buksuoja
Kaip bus vykdomas antrasis pertvarkos etapas, aiškino Radviliškio rajono savivaldybėje apsilankiusi institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė.
Šalyje pradėtas įgyvendinti projektas "Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje" apima dvi tikslines grupes – be tėvų globos likusius vaikus ir neįgaliuosius.
M. Janavičienė pripažino: jeigu globos įstaigose gyvenančių vaikų integracija į visuomenę jau įgauna pagreitį ir yra maždaug aiški, neįgaliųjų institucinės globos pertvarka kol kas buksuoja.
Ir būtent Šiaulių regionas, pasak M. Janavičienės, yra tarp autsaiderių. Čia procesą pristabdė vaikų globos namų "Šaltinis" perdavimo Savivaldybės žinion procedūra, dėl to kilę darbuotojų neramumai.
Pasak M. Janavičienės, bene sparčiausiai reikalai juda Tauragės regione – jų parengtas investicinis projektas jau atiduotas derinimui ir galutiniam tvirtinimui.
Anot jos, artimiausiu metu procesas įsilinguos ir Šiaulių regione, todėl savivaldybės turi būti pasirengusios suteikti reikiamą informaciją apie numatomus planus: kiek ir kur numatoma rengti grupinio gyvenimo namų, kur bus rengiamos socialinės dirbtuvės, kokia organizacija vykdys veiklą.
Savivaldybėms daugės prievolių
"Nors projektas pradedamas įgyvendinti, savivaldybėms kyla daug klausimų. Kad ir toks – kodėl atsirado reikalavimas grupinio gyvenimo namus steigti gyvenvietėse, kuriose gyvena ne mažiau 1 tūkstančio gyventojų? Taip mes tampame įsprausti į rėmus ir belieka jiems vietos ieškoti tik Radviliškyje, Šeduvoje ir Baisogaloje. Pradžioje tokio reikalavimo nebuvo", – tvirtino Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys.
M. Janavičienės teigimu, toks sprendimas priimtas norint išvengti to, kas jau įvykę su socialinės globos institucijomis: pasistengta, kad jos būtų kuo toliau nuo gyvenviečių. O dabartinės pertvarkos tikslas kaip tik yra tuos žmones įlieti į visuomenę.
"Mes daug ko nežinome, kadangi iš ministerijos oficialių raštų negauname", – teigė D. Brazys.
Anot jo, valstybė nori išsispręsti savo problemas savivaldybių sąskaita, nes didesnė dalis pertvarkomų įstaigų yra valstybinės, o taps – savivaldybių rūpesčiu.
Pasak rajono mero Antano Čepononio, savivaldybės šioje pertvarkoje yra paliekamos atpirkimo ožiais, kadangi teorinę dalį (investicinius bei techninius projektus) rengs ministerija, o praktinė dalis paliekama savivaldybėms.
"Aš jau dabar matau, kaip bus: į nedidelį rajoną rangovai arba visai neateis, arba jų pateiktos kainos bus sukeltos. Ir tada prasidės lyginimai ir skandalai, nes viename rajone to paties projekto vertė bus tokia, o kitur kvadrato kaina bus kur kas mažesnė.
Turėjo būti ne taip – jei ministerija parengs techninius projektus, ji turi paskelbti ir rangovus. Jie ateina ir tada tolimesnė eiga perduodama savivaldybėms", – dėstė meras.
Kita aktualija – neįgaliųjų, gyvenančių kitų rajonų pensionatuose, susigrąžinimas.
"Mes žinom, kiek mūsų žmonių gyvena kitur ir mums juos reikės susigrąžinti. Tačiau tie žmonės, kurie kelia pavojų aplinkiniams ir dėl sveikatos būklės negalės integruotis, privalės gyventi specializuotoje įstaigoje", – sakė D. Brazys.
M. Janavičienė patikslino: jei žmogus nenorės vykti į savo rajoną, prieš jo valią niekas nebus daroma.
Savivaldybėms reikės išlaikyti slaugos įstaigą, jos turės dengti brangesnio projekto skirtumą, kadangi, pasak A. Čepononio, "už neįgaliųjų institucijų pertvarkai visoje šalyje skiriamus 24,5 milijono eurų, stebuklų nepadarysi", todėl teks trūkstamą dalį dengti iš socialinės paramos fondo lėšų.
M. Janavičienė priminė, jog pasibaigus projektui, ir socialinių paslaugų tęstinumą turės užtikrinti savivaldybės.
