Krizių namus ištiko krizė

"Švies­tur­gis" ne­beiš­gel­bė­ja

Mo­ti­nos Te­re­sės šei­mos na­mų di­rek­to­rė Re­gi­na Za­bie­lie­nė pa­tvir­ti­na se­ną tie­są, kad rū­pes­čiai po vie­ną ne­vaikš­to. Di­džio­ji iš­ti­ku­si pro­ble­ma – įstai­ga ne­be­tu­ri iš ko su­si­mo­kė­ti ko­mu­na­li­nių mo­kes­čių. Me­tams tam rei­kia 12 tūks­tan­čių eu­rų.

Iki šiol juos gel­bė­jo sa­va­no­rė mo­te­ris, ku­ri bu­vo "Švies­tur­gio" šei­mi­nin­kė. Or­ga­ni­za­ci­ja gau­na lab­da­ros įvai­rių daik­tų. Juos par­duo­da "Švies­tur­gy­je". Kai oras ge­ras, pre­ky­ba vyks­ta "Blu­sų tur­gu­je" Kaš­to­nų alė­jo­je, kai ly­ja – pa­čiuo­se šei­mų na­muo­se Že­mai­tės gat­vė­je ar­ba per in­ter­ne­to sve­tai­nę. Bu­vu­si sa­va­no­rė, tu­rė­da­ma daug pa­žin­čių ir iš­ma­nin­gai be­si­suk­da­ma, su­rink­da­vo per mė­ne­sį apie 600 eu­rų ir jų vi­siš­kai pa­kak­da­vo mo­kes­čiams su­mo­kė­ti. De­ja, mo­te­ris ne­be­ga­li vyk­dy­ti šios veik­los. Nau­jai sa­va­no­rei stin­ga pa­tir­ties, pa­sku­ti­nio mė­ne­sio pa­ja­mos ne­sie­kė ir 100 eu­rų.

"Kad taip su­ra­dus rė­mė­ją, ku­ris ga­lė­tų mums pa­dė­ti... Da­bar ma­ži pa­de­da ma­žiems", – at­si­dūs­ta di­rek­to­rė.

Kam­ba­riai tuš­tė­ja

Tuš­tė­ja kam­ba­riai, ku­riuo­se gy­ve­no vie­ni­šos ma­mos ar­ba tė­vai su vai­kais. Iš 13 kam­ba­rių 6 lais­vi, o iki rugp­jū­čio pa­bai­gos ir vi­sai iš­tuš­tės. Šei­mos na­mai par­duo­da sa­vo pa­slau­gas Šiau­lių re­gio­no sa­vi­val­dy­bėms bei So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jai. Or­ga­ni­za­ci­jai mo­ka­ma tam tik­ra pi­ni­gų su­ma už so­cia­li­nės prie­žiū­ros pa­slau­gas kri­zės iš­tik­tiems vie­ni­šiems žmo­nėms su vai­kais. Su­tar­tis su­da­ry­ta su mi­nis­te­ri­ja me­tams, ku­rie bai­gė­si bir­že­lio pa­bai­go­je, ta­čiau dar dviems mė­ne­siams bu­vo pra­tęs­ta. Di­rek­to­rė pa­sa­ko­ja, kad vi­si kam­ba­riai bu­vo užim­ti, nors dau­giau­siai gy­ve­no ne­pil­nos šei­mos iš ap­skri­ties ra­jo­nų. Or­ga­ni­za­ci­ja ga­vo iš mi­nis­te­ri­jos 34 tūks­tan­čius eu­rų.

Pa­si­bai­gus su­tar­čiai su mi­nis­te­ri­ja, R. Za­bie­lie­nė siū­lė sa­vi­val­dy­bėms pa­čioms su­da­ry­ti su­tar­tis su or­ga­ni­za­ci­ja, bet kol kas at­sa­ky­mo ne­ga­vo.

"Jei pro­jek­tas pa­si­baigs, o sa­vi­val­dy­bės pa­slau­gų ne­be­pirks, bus blo­gai. Jo­niš­kis sa­vo kri­zių na­mus at­si­da­rė. Kel­mės re­for­muo­ja­muo­se glo­bos na­muo­se ir­gi stei­gia­mas kri­zių cent­ras. Lie­ka Ak­me­nė, Pak­ruo­jis. Rad­vi­liš­kis ne­si­šne­ka su mu­mis jau se­niai", – sa­ko R. Za­bie­lie­nė.

Pas­lau­gas per­ka ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė, ta­čiau siun­čia gy­ven­to­jus re­tai. Daž­niau ma­mos, iš­tik­tos bė­dos, pa­čios atei­na. Ta­da šei­mos na­mų dar­buo­to­jos siun­čia už­pil­dy­tus do­ku­men­tus Sa­vi­val­dy­bei, ku­ri pa­tik­ri­na duo­me­nų ba­zė­je, ar tik­rai tie žmo­nės ne­tu­ri gy­ve­na­mo­jo būs­to ar pa­ja­mų, ar fi­nan­suos jiems tei­kia­mas pa­slau­gas.

"Atei­na mo­te­rys be pi­ni­gė­lių, pa­ty­ru­sios smur­tą. Štai vie­na grį­žo iš už­sie­nio, drau­gas ne­priė­mė, atė­jo pas mus su vai­ku ant ran­kų ir su mai­še­liu. Nei mais­to, nei pi­ni­gų. To­kias mo­te­ris tą pa­čią die­ną prii­ma­me. Jei ne­tu­ri­me vie­tos, sa­lė­je lai­ki­nai pa­gul­do­me", – pa­sa­ko­ja va­do­vė.

Šei­mos na­mai pa­si­rū­pi­na mi­ši­nu­kais vai­kams, saus­kel­nė­mis, pa­rū­pi­na lab­da­rai gau­na­mų dra­bu­žių, ava­ly­nės. Anot di­rek­to­rės, atei­na su mai­še­liu, o kai iš­va­žiuo­ja – daik­tai į ma­ši­ną vos tel­pa.

Kol kam­ba­riai tuš­ti, rei­kia juos pa­re­mon­tuo­ti, pa­ruoš­ti nau­jiems gy­ven­to­jams.

Ne­pa­gal­vo­jau, kad žmo­nės taip ne­no­rės da­ly­tis. Bet mes, ma­tyt, tam ir esa­me šia­me pa­sau­ly­je, kad mo­ky­tu­me gai­les­tin­gu­mo, da­li­ji­mo­si. Juk gy­ve­ni­mas toks trum­pas, nie­ko su sa­vi­mi ne­nu­si­ne­ši.

Vis tiek iš­veš prie jū­ros

Per­nai vie­šo­sios įstai­gos biu­dže­tas sie­kė 245 tūks­tan­čius. Juos su­si­ren­ka iš pro­jek­tų, Mais­to ban­kas duo­da mais­to pa­ke­tų, tu­ri ne­di­de­lių rė­mė­jų.

Dir­ba 15 dar­buo­tų­jų, ku­rių dau­gu­ma įdar­bin­ti ne vi­su eta­tu. Ka­dan­gi pa­slau­gos tei­kia­mos vi­są pa­rą, tu­ri dirb­ti so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, jų pa­dė­jė­jai.

Be kri­zi­nės tė­vys­tės, tei­kia­mos so­cia­li­nės die­nos užim­tu­mo pa­slau­gos 56 neį­ga­liesms Šiau­lių mies­to gy­ven­to­jams.

At­sa­kin­gos tė­vys­tės ug­dy­mo mo­kyk­lė­lės pro­jek­tą vyk­do jau nuo 2008 me­tų. Mo­kyk­lė­lę lan­ko ne tik ten gy­ve­nan­čios ma­mos, bet ir jau pa­li­ku­sios šiuos na­mus. Čia su jo­mis dir­ba psi­cho­lo­gas, mo­ko­ma bui­ties įgū­džių, vyks­ta kul­tū­ri­niai ren­gi­niai, krikš­ti­ja­mi vai­kai. Vie­na šio pro­jek­to veik­lų – kas­me­ti­nė šei­mų sto­vyk­la Šven­to­jo­je.

Di­rek­to­rė ap­gai­les­tau­ja, kad šį­met šiam pro­jek­tui ga­vo tik 6 tūks­tan­čius iš So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Ke­lis me­tus be­veik po 5 tūks­tan­čius eu­rų sky­ru­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė, šį­met pro­jek­to ne­fi­nan­sa­vo.

"Dė­lio­ju, dė­lio­ju, nė­ra pi­ni­gų, nors tu ką. Vis tiek iš­va­žiuo­si­me. Ma­žes­nį au­to­bu­są sam­dy­si­me, val­gyk­lo­je tik pie­tus val­gy­si­me. Pi­giai įsi­ku­ria­me dviem nak­tims Šven­to­sios baž­ny­čios na­me­liuo­se. Tos ma­mos gy­ve­ni­me prie jū­ros ne­bu­vu­sios ir sa­vo vai­kų nie­ka­da ten ne­nu­veš, jei mes joms ne­pa­dė­si­me. Vi­sa mū­sų or­ga­ni­za­ci­ja pa­grįs­ta sa­va­no­ria­vi­mu. No­ri­me ir sa­va­no­rius iš­vež­ti prie jū­ros, nes ne­la­bai dau­giau kaip tu­ri­me juos pa­ska­tin­ti", – dės­tė R. Za­bie­lie­nė.

Kol ma­mos ieš­ko dar­bų, dir­ba, la­vi­na įgū­džius At­sa­kin­gos tė­vys­tės mo­kyk­lė­lė­je, vai­kai lai­ką lei­džia Vai­kų die­nos cent­re. R. Za­bie­lie­nė sa­ko, kad ir die­nos cent­ras pas juos ypa­tin­gas: iki pie­tų ja­me lai­ką lei­džia kū­di­kiai ir vai­kai iki 6 me­tų. Po pie­tų – moks­lei­viai.

"Sa­vi­val­dy­bė su­tin­ka fi­nan­suo­ti tik tuos di­džiuo­sius vai­kus. Nors mū­sų pa­grin­di­nis tiks­las – ma­mos ir vai­ko ry­šio stip­ri­ni­mas. Dau­ge­lis tų mo­te­rų pa­čios ne­tu­ri ma­mų, ne­tu­rė­jo pa­vyz­džio, to­dėl ne­mo­ka su sa­vo vai­kais bend­rau­ti. Ei­na į die­nos cent­rą ir mo­ko­si žais­ti su sa­vo vai­ku, bend­rau­ti, jį la­vin­ti", – pa­sa­ko­jo po­nia Re­gi­na.

16 tūks­tan­čių da­vė šiai veik­lai mi­nis­te­ri­ja, o Sa­vi­val­dy­bė pri­dė­jo 6 tūks­tan­čius.

Ma­ma ir pa­mo­tė

R. Za­bie­lie­nė aiš­ki­na, kad jos va­do­vau­ja­ma įstai­ga tei­kia komp­lek­si­nės pa­gal­bos šei­mai pa­slau­gas, ta­čiau vie­nas jų fi­nan­suo­ja mi­nis­te­ri­ja, ki­tas – sa­vi­val­dy­bės, dar ki­tos iš­vis ne­tu­ri fi­nan­sa­vi­mo.

"Soc­mi­nas (So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja) mums kaip ma­ma, o Sa­vi­val­dy­bė – pa­mo­tė", – juo­kau­ja di­rek­to­rė.

Ji dė­kin­ga Sa­vi­val­dy­bei už su­teik­tą pa­sta­tą, ku­rį re­mon­tuo­ja sa­vo ir rė­mė­jų lė­šo­mis. 75 tūks­tan­čius eu­rų Sa­vi­val­dy­bė sky­rė pa­sta­to re­no­va­ci­jai. Dar apie 60 tūks­tan­čių tu­rė­jo su­ras­ti vie­šo­ji įstai­ga.

"Pri­ra­šė­me pra­šy­mų, dvi die­nas pa­ra­šus dė­jau. Siun­tė­me vers­lo įmo­nėms, or­ga­ni­za­ci­joms. Vie­na or­ga­ni­za­ci­ja at­si­lie­pė. J. Ma­tu­lai­čio mi­si­ja Ame­ri­ko­je pa­dė­jo. Pa­ra­pi­jos žmo­nės su­rin­ko ir per­da­vė mums net 10 tūks­tan­čių eu­rų. Vis tiek dar 5 tūks­tan­čius esa­me sko­lin­gi", – aiš­ki­no na­mų va­do­vė.

Ji ste­bi­si, kad Ame­ri­ko­je vi­si ži­no: jei­gu duo­di, tai ir gau­ni. Toks cik­las. "Pas mus varg­šams tik varg­šai pa­de­da".

Vie­na rė­mė­ja, at­vy­ku­si iš Ame­ri­kos ir pa­ma­čiu­si, kaip jie įsi­kū­rę Sa­vi­val­dy­bės pa­sta­te, pa­sa­kė: "Mes tau, Re­gi­na, nie­ko ne­duo­sim. Nes aš ži­nau, kad iš ta­vęs vis­ką atims. Per daug ge­ra vie­ta". Ji pri­pa­žįs­ta, Sa­vi­val­dy­bei at­siė­mus pa­sta­tą be­veik mies­to cent­re, veik­la su­sto­tų, tek­tų vis­ką, ką įdė­jo pa­lik­ti.

Mi­si­ja – mo­ky­ti da­ly­tis

Pir­mo­sios šei­mos Mo­ti­nos Te­re­sės šei­mų na­muo­se ap­si­gy­ve­no dar 2014 me­tų pa­bai­go­je. Per tą lai­ką čia pa­bu­vo­jo 100 vie­ni­šų ma­mų ir tė­čių, iš ku­rių 35 tu­rė­jo ne­ga­lią, ir 141 vai­kas. Įsi­ku­ria kri­zės iš­tik­ti žmo­nės čia pus­me­čiui, ta­čiau daž­nai šis lai­kas pra­tę­sia­mas iki me­tų.

"Mes pra­dė­jo­me dirb­ti sa­va­no­riš­kais pa­grin­dais. Dve­jus me­tus šil­dy­mo ne­bu­vo, sie­nos su­ski­li­nė­jo. Šil­dy­mo sis­te­mą at­nau­ji­no­me. Net iš sa­vo ma­mos pi­ni­gų sko­li­nau­si re­mon­tams. Sa­vo as­me­ni­nes lė­šas sko­li­nau, kad "Sod­ros" mo­kes­čius ga­lė­čiau su­mo­kė­ti. Nė­ra jo­kio gai­les­tin­gu­mo – mo­kėk ir vis­kas", – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rė.

Ji pa­ste­bi, kad gra­žiai kal­ba­ma apie komp­lek­si­nę pa­gal­bą šei­mai, tik, kai rei­kia pa­ra­mos, jos ne­su­lau­ki. No­rė­tų di­des­nio pa­lai­ky­mo iš mies­to Sa­vi­val­dy­bės.

"Ar mes esa­me nu­si­kal­tė­liai? Kar­tais taip jau­čia­mės, nors tik pa­de­da­me žmo­nėms. Mes Sa­vi­val­dy­bei esa­me nu­lis su vi­sais nu­liu­kais", – ap­gai­les­ta­vo na­mų šei­mi­nin­kė.

Ar ne­svars­to už­da­ry­ti fi­nan­si­nės kri­zės ka­muo­ja­mų šei­mos na­mų? "Tik­rai ne. Mums dar ne to­kių kri­zių bu­vo. Man svar­biau­sia – vai­ko pa­ma­ti­nis pa­si­ti­kė­ji­mas. Jį ga­li įdė­ti vai­kui ma­ma pir­mai­siais jo gy­ve­ni­mo me­tais. Kai jie ne­tu­ri to­kio pa­si­ti­kė­ji­mo, yra vė­jo pu­čia­mi. Tam de­du vi­sas pa­stan­gas", – aiš­ki­na sa­vo mo­ty­va­ci­ją R. Za­bie­lie­nė, su­bū­ru­si maž­daug 215 žmo­nių bend­ruo­me­nę.

Ji sa­ko pra­dė­ju­si to­kią veik­lą, nes ži­no­jo, jog pa­sau­ly­je yra la­bai daug pi­ni­gų.

"Ne­pa­gal­vo­jau, kad žmo­nės taip ne­no­rės da­ly­tis. Bet mes, ma­tyt, tam ir esa­me šia­me pa­sau­ly­je, kad mo­ky­tu­me gai­les­tin­gu­mo, da­li­ji­mo­si. Juk gy­ve­ni­mas toks trum­pas, nie­ko su sa­vi­mi ne­nu­si­ne­ši", – sa­kė šei­mos na­mų va­do­vė.

Po­rei­kį pa­ten­ki­na

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių pa­slau­gų sky­riaus ve­dė­ja Edi­ta Či­če­lie­nė paaiš­ki­no, kad iš Mo­ti­nos Te­re­sės šei­mos na­mų Sa­vi­val­dy­bė per­ka 7–10 vie­tų kri­zi­nės iš­tik­toms mo­te­rims ar tė­vams su vai­kais. Kar­tais ap­gy­ven­di­na vie­ną šei­mą, kar­tais ke­lias. Mo­ka pri­klau­so­mai nuo to, kiek šei­mos vai­kų ap­si­gy­ve­na kar­tu. Po­rei­kis yra pa­ten­ki­na­mas. To­kios šei­mos dar ga­li įsi­kur­ti Nak­vy­nės na­muo­se kri­zės kam­ba­rė­ly­je.