Naujausios
Rasos – ant Kubilių piliakalnio
Trumpiausią metų naktį apie 200 kelmiškių ir dešimt svečių iš Švedijos praleido prie Kubilių piliakalnio, minėdami senąją lietuvių vasaros saulėgrįžos šventę – Rasas.
Šventėje buvo laikomasi visų senovinių Rasų apeigų: pastatyta kupolė – puošta kartis,rinkti devyni žolynai, praustasi vandeniu. Merginos pynė vainikėlius, kurie vėliau buvo nuplukdyti Dubysos vandeniu. Neapsieita be ratelių, žaidimų, dainų, šokių ir šokinėjimų. Apeiginis Rasų laužas buvo uždegtas švaria, nauja, šventa ugnimi. Prie laužo buvo vaišinamasi, šnekučiuojamasi.
Kartu su kelmiškiams prie Kubilių piliakalnio Rasas šventė ir Šiaulių folkloro kolektyvo nariai bei jų vadovas Arūnas Stankus. Labai Rasų apeigomis domėjosi į Lietuvą atvykusi švedų grupė.
Apie Rasas bažnytiniuose šaltiniuose užsimenama jau 1375 metais. Pirmąsyk šią šventę taip pavadino T. Narbutas. Pagrindinis Rasų tikslas – užtikrinti augalų augimą ir klestėjimą, apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, dvasių, raganų. Seniau Rasos būdavo švenčiamos pradėjus sparčiai dienai ilgėti, gegužės pabaigoje. Istorikas Simonas Daukantas yra minėjęs, jog Rasas švęsdavo ir 14 dienų.
Vėliau, įsigalėjus krikščionybei, Rasos pradėtos tapatinti su Švento Jono diena, pavadintos Joninėmis.
Rasų šventę ant Kubilių piliakalnio rengė Kelmės kultūros centro Jaunimo folkloro skyrius ir Tytuvėnų regioninis parkas.
„Kelmės krašto“ inf.
Vytauto STONIO nuotr.
ŽOLYNAI: Šalia Kubilių piliakalnio Rasų vakarą pasklido kupoliautojai.
RATAS: Per Rasas būtina eiti ratelius, šokinėti per laužą, šokti, dainuoti.