Medkirčiai ateina į bulvarą

Ki­lo dis­ku­si­ja

Vil­niaus gat­vės pės­čių­jų bul­va­ro da­lies at­nau­ji­ni­mo dar­bai tu­rė­tų pra­si­dė­ti lie­pos vi­du­ry­je. Re­konst­ruk­ci­ja tu­ri bū­ti at­lik­ta iki 2021 me­tų va­sa­ros.

Va­kar praei­vius bul­va­re pa­si­ti­ko už­ra­šai ant me­džių, ra­gi­nan­tys su­si­mąs­ty­ti apie jų li­ki­mą.

Per­nai šiau­lie­čiai pro­tes­tais iš­sau­go­jo se­nuo­sius Kaš­to­nų alė­jos me­džius. Tą­kart bend­ra­min­čiai su­si­vie­ni­jo Sa­lo­mė­jos Jast­rums­ky­tės įkur­ta­me ju­dė­ji­me "Sau­go­ki­me Šiau­lių me­džius".

Šian­dien me­džių sau­go­to­jai pla­nuo­ja rink­tis ir tar­tis, kaip veik­ti to­liau.

Il­gą­jį sa­vait­ga­lį karš­tos dis­ku­si­jos vi­rė feis­bu­ke.

"Ar­tū­rai Vi­soc­kai, čia rim­tai? Eko­lo­gi­nės ka­tast­ro­fos iš­va­ka­rė­se, kai karš­tis ka­muo­ja vi­sus ir kiek­vie­ną, kai nuo saus­ros dūs­ta­me, o me­džio pa­vė­sis tam­pa vie­nin­te­le at­gai­va mies­te, ruo­šia­ma­si iš­kirs­ti di­de­les svei­kas lie­pas Šiau­lių bul­va­re ir pa­keis­ti jas į be­to­no ply­nę? RIM­TAI?! Ar tik­rai no­ri­te to­kių va­sa­rų sa­vo vai­kams, kai nuo įkai­tu­sio be­to­no +50 bus ki­to bir­že­lio vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra bul­va­re? Ar ne­grauš są­ži­nė, kai vai­kai po ke­lių me­tų pa­klaus, ką pa­da­rei, tė­ti? O gal, ko ne­pa­da­rei? Ko ne­pa­da­rei, ko­dėl ty­lė­jai, ko­dėl lei­dai, kad iš mies­to ding­tų me­džiai ir jų vie­tą užim­tų be­sie­lis be­to­nas? KĄ JIEMS AT­SA­KY­SI­TE?" – šis ra­šy­to­jos ir iliust­ruo­to­jos Li­nos Žu­tau­tės bir­že­lio 21 die­nos įra­šas su­lau­kė di­de­lio dė­me­sio.

Me­ro Ar­tū­ro Vi­soc­ko at­sa­kas į šiau­lie­čių dis­ku­si­jas bu­vo as­me­ni­nia­me pro­fi­ly­je nak­tį pa­skelb­ta ap­klau­sa, pa­va­din­ta "Pri­ta­riu / Nep­ri­ta­riu dėl nau­jų me­džių".

"Apk­lau­sa su­for­muo­ta nak­tį. Min­tis ki­lo skai­tant po­stus, koks aš esu ..... blo­gas ir kt." – pra­smę paaiš­ki­no me­ras.

"Jau da­bar ga­li­ma Šiau­lius va­dint ne Sau­lės mies­tu, o Sau­lės smū­giu. Vie­nas smū­gis iš sau­lės, ki­tas iš me­ro", – po­kšta­vo vie­nas iš in­ter­nau­tų. Kri­ti­kams me­ras siū­lė pa­tiems or­ga­ni­zuo­ti ap­klau­sas.

Apk­lau­so­je spė­jo su­da­ly­vau­ti 552 as­me­nys. Dau­gu­ma pri­ta­rė, kad "Vil­niaus, Til­žės ir Va­sa­rio 16-osios" gat­vė­se vaiz­das pa­ge­rė­jo.

Gal­vo­ja apie pro­tes­tą

Po­pu­lia­ri vai­kiš­kų kny­gų ra­šy­to­ja ir iliust­ruo­to­ja L. Žu­tau­tė sa­ko, kad bul­va­ro pro­jek­to vaiz­das ją šo­ki­ra­vo ir nu­liū­di­no.

"Ne­ži­nau, ar vaiz­das bus ge­res­nis nei da­bar. Man at­ro­do, ne. Ne­la­bai su­pran­ta­ma, kad ski­ria­ma tiek in­ves­ti­ci­jų iš­grįs­ti vi­są mies­tą be­to­nu, vie­to­je to, kad bū­tų iš­sau­go­ta ret­ro dva­sia. Sun­ku pa­sa­ky­ti, ku­rio­je vie­to­je pa­da­ry­ta klai­da ar neap­si­žiū­rė­ji­mas, kad ei­na­ma to­kiu ke­liu", – svars­to L. Žu­tau­tė.

Ra­šy­to­ją ste­bi­na, kad esant kait­rai, kli­ma­to kai­tai, kai šiuo­lai­kiš­ki mies­tai sten­gia­si iš­sau­go­ti kuo dau­giau erd­vių, Šiau­liuo­se da­ro­ma prie­šin­gai ir ban­do­ma pa­teik­ti, kad tai yra šiuo­lai­kiš­ka, pro­gre­sy­vu.

Ne vie­na­me mies­to pro­jek­tų pri­sta­ty­me da­ly­va­vu­siai L. Žu­tau­tei ci­niš­kai skam­ba val­džios at­sto­vų pa­sa­ky­mai, jog rei­kė­jo da­ly­vau­ti pri­sta­ty­muo­se, kad mies­tas – ne miš­kas, kad se­ni me­džiai bus pa­keis­ti gra­žes­niais nau­jais.

"Prieš ke­lias die­nas praė­jo­me pro ką tik pa­so­din­tus Var­po gat­vės me­džius. Liūd­na žiū­rė­ti. Net la­pų ne­bė­ra. Me­džius, ku­rie ir de­guo­nį, ir še­šė­lį tei­kia, yra gra­žūs, ir paukš­čiai juo­se gy­ve­na, ruo­šia­ma­si pa­keis­ti to­kiais ša­ka­liu­kais. Aš ne­ži­nau, kuo tai ar­gu­men­tuo­ja­ma. Vi­siš­kas ci­niz­mas ir ban­dy­mas ap­mul­kin­ti žmo­nes: "Pa­ti­kė­ki­te, bus vis­kas pui­ku!" Bet iš tie­sų taip nė­ra."

L. Žu­tau­tė ma­no, kad po­sa­kis "kaip val­džia pa­sa­kė", yra at­si­li­kęs: daug žmo­nių gal­vo­ja prie­šin­gai. Bet taip te­be­gal­vo­ja pa­ti val­džia, įti­kė­ju­si, kad ne ji tar­nau­ja žmo­nėms, o žmo­nės jai tar­nau­ja.

"Lai­kas dau­giau žmo­nių pa­sa­ky­ti, kad tai – mū­sų mies­tas, ne­ga­li­ma ty­lė­ti ir ste­bė­ti iš šo­no, kaip nai­ki­na­mi ge­ri da­ly­kai ir tik vir­kau­ti feis­bu­ke, – įsi­ti­ki­nu­si L. Žu­tau­tė. – Jei ne­bus im­ta­si veiks­mų, la­bai ti­kė­ti­na, kad vyks pro­tes­tai. Tu­ri­me pa­vyz­džių Vil­niu­je ir ki­tuo­se mies­tuo­se, ga­li­me jais sek­ti. Toks pro­jek­tas tu­ri bū­ti stab­do­mas."

L. Žu­tau­tė pa­si­ge­do ir pro­jek­to "tik­ro­jo vie­ši­ni­mo". Jos tei­gi­mu, Sa­vi­val­dy­bės sve­tai­nė­je pro­jek­tus ne­leng­va ras­ti, te­le­fo­ne pro­jek­tų nė­ra ga­li­my­bės at­si­da­ry­ti. Ra­šy­to­jos nuo­mo­ne, pro­jek­tas su 3D vi­zua­li­za­ci­ja tu­rė­tų sto­vė­ti prie nu­ma­to­mo re­konst­ruo­ti ob­jek­to bent 4–6 mė­ne­sius, kad žmo­nės, ei­da­mi pro ša­lį, ga­lė­tų su juo su­si­pa­žin­ti, bū­tų nuo­ro­da į in­ter­ne­to sve­tai­nę, kur ga­li­ma iš­sa­ky­ti nuo­mo­nę.

"Kvie­čiu dirb­ti į sa­vi­val­dy­bę. Bū­tų ga­li­my­bė vis­ką ži­no­ti ir pa­sa­ky­ti ki­tiems. La­bai no­rė­čiau pa­ma­ty­ti Jū­sų dar­bą žel­dy­nų sri­ty­je", – to­kio A. Vi­soc­ko kvie­ti­mo dis­ku­si­jo­je su­lau­kė L. Žu­tau­tė. Ar pa­si­nau­dos "dar­bo pa­siū­ly­mu"?

"Me­ras kar­tais tu­ri keis­tų pa­siū­ly­mų, jam at­ro­do, kaip jis sa­ko, "juo­kas juo­kais". Bet čia jau ne­be juok­tis, o verk­ti no­ri­si.... Jei me­rui at­ro­do, kad ga­li­ma pa­si­kvies­ti ra­šy­to­ją, iliust­ruo­to­ją į me­džių spe­cia­lis­tės vie­tą, tai gal ir ki­ti to­kie pat spe­cia­lis­tai jo ap­lin­ko­je. Sun­ku ko­men­tuo­ti, net ne­tu­riu žo­džių to­kiam at­ve­jui."

Me­dis – auk­so ver­tės

Ini­cia­ty­vi­nės gru­pės "Sau­go­ki­me Šiau­lių me­džius" na­rys Alf­re­das Dau­lius ne­li­ko abe­jin­gas, kai iš­ki­lo grės­mė Kaš­to­nų alė­jai. Sto­jo gin­ti Pri­si­kė­li­mo aikš­tės me­džių. Nea­be­jin­gas ir da­bar.

"Pa­ti gam­ta pa­ro­do mū­sų tei­su­mą sa­vo pli­kan­čiais karš­čiais, kad kiek­vie­nas me­dis – auk­so ver­tės. Jei­gu ne­bus iš­sau­go­tas še­šė­lis, bus su­kur­tos karš­čio sa­los mies­te – bet koks pro­jek­tas bus nu­li­nės ver­tės. Mū­sų iš­rink­ta val­džia tu­ri bū­ti su­ma­ni, iš­min­tin­ga ir su­vok­ti, kad po­pie­rius ga­li iš­ken­tė­ti vis­ką, bet mies­tas tik­rai nu­ken­tės, jei pro­jek­tas ne­bus ko­re­guo­ja­mas."

A. Dau­liaus neį­ti­ki­no dend­ro­lo­gės at­lik­to ty­ri­mo leit­mo­ty­vas: me­džiai ne­gra­žūs, nees­te­tiš­ki.

"Ar tai prie­žas­tis pjau­ti me­dį? Bus pa­da­ry­ta ne­pa­tai­so­ma ža­la 30-čiai me­tų. Žmo­nės neat­leis da­bar­ti­nei val­džiai to­kio ne­lanks­tu­mo, to­kio ne­sup­ra­tin­gu­mo mies­to at­žvil­giu. Ne­bent yra tiks­las Šiau­lių mies­tą – Sau­lės mies­tą – pa­da­ry­ti Sau­lės iš­de­gin­tu mies­tu", – svars­to A. Dau­lius.

Šiau­lie­tis kvie­čia su­si­mąs­ty­ti, ar tik­rai rei­kia se­nus me­džius keis­ti į nau­jus, pa­teik­da­mas Dva­ro, Var­po gat­vių pa­vyz­džius, kur "žmo­nės vaikš­to pa­sie­niais, ieš­ko še­šė­lio". Ne­bent no­ri­ma vi­sus žmo­nes su­gin­ti į pre­ky­bos cent­rus, kur oras ne­na­tū­ra­liai vė­si­na­mas, bei iš­kreip­ti ir taip jau iš­kreip­tą mies­to cent­ro vaiz­dą – tiek eko­no­mi­nį, tiek pre­ky­bi­nį.

A. Dau­lius ak­cen­tuo­ja, kad me­džiai yra tur­tas, ku­ris ne­prik­lau­so vie­nai kar­tai. Jie so­din­ti ir se­ne­lių, ir tė­vų vai­kams, anū­kams. Me­džiai – ne trin­ke­lės, jie po 30–50 me­tų tam­pa me­džiais, ku­rie tar­nau­ja mums.

Ak­ty­vus šiau­lie­tis džiau­gia­si, kad dėl Kaš­to­nų alė­jos žmo­nės mo­bi­li­za­vo­si, ir me­džius pa­vy­ko iš­sau­go­ti. Pa­va­sa­rį kaš­to­nai kė­lė žie­dų žva­kes, ru­de­nį do­va­nos gau­sų kaš­to­nų der­lių. Tik, pa­sak A. Dau­liaus, kaip ir žmo­nės, yra ap­leis­ti, la­pai ne­sut­var­ko­mi pa­gal rei­ka­la­vi­mus.

A. Dau­liaus nuo­mo­ne, nė­ra leng­va žmo­nes pa­kel­ti nuo so­fos – ga­ras nu­lei­džia­mas so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Bet ti­ki, kad at­si­ras nea­be­jin­gų šiau­lie­čių. Jei rei­kės, sto­vės ir vie­nas.

Pri­me­na mi­ru­sių­jų mies­tą

"Ra­gi­nu pra­dė­ti mąs­ty­ti už dė­žės ri­bų, iš­lie­kant sa­vi­tu, nuo eu­ro­pi­nių lė­šų do­zės neapk­vai­tu­siu mies­tu", – "Šiau­lių kraš­te" pa­va­sa­rį pub­li­kuo­ta­me ko­men­ta­re "Trans­for­me­riai. Iš­ny­ki­mo am­žius" ra­gi­no šiau­lie­tė me­ni­nin­kė Edi­ta Sū­džiū­tė.
Menininkė sako baimingai laukusi antrosios bulvaro dalies rekonstrukcijos projekto.
"Šaltas ir nekūrybiškas. Primena mirusiųjų miestą, o ne skirtą gyviesiems", – šios emocijos apėmė E. Sūdžiūtę, pamačius projekto nuotraukas.
Menininkei kelia nuostabą nekūrybiški sprendimai ir visur tiražuojamas standartas.
"Jei kalbėsime apie skonį, viena vertus, visi yra teisūs. Yra dauguma euroremontų mėgėjų, jų suvokimui lengviau prieinama tokia estetika. Jie taip gyveno, taip formavosi ir iš to, kokią patirtį turi, taip ir vertina. Jei smerksime jų požiūrį, smerksime jų gyvenimą. Kiekvienas produktas turi savo suvokėją, o suvokėjas savo suvokimo lygį ir jie labai skiriasi, ar tai būtų koncertas, knyga, ar miesto kraštovaizdis. Tačiau skonį visada galima lavinti, taip pat, kaip ir plėsti savo suvokimo ribas", – sako E. Sūdžiūtė.
Skaudi tema – kertamos bulvaro liepos. Pasak menininkės, labai paplitusi nuostata, kad priderinti prie atnaujinimo seną medį neįmanoma. Daug paprasčiau, pigiau sodinti naują.
"Gal aš ne viską žinau, bet atrodo, kad einama lengviausiu keliu. Taip, kaip visur, kaip visi. Gal valdininkai neturi kompetencijos, gal bijo kištis kaip ir ne į savo sferą, tai lyg ir architektų daržas. Bet jei būtų pirminis reikalavimas prisiderinti prie medžių, architektams nieko kito ir neliktų."
E. Sūdžiūtei teko girdėti valdininkų išsakytus nuogąstavimus (o gal tik manipuliacijas jausmais) kad medžiai per audrą gali užgriūti ant žmogaus.
"Per audrą žmonės nevaikšto, o per karščius tenka daug kam. Jei pavėsyje – 30 laipsnių, tai ant asfalto – 52 laipsniai karščio", – praktinę pusę primena E. Sūdžiūtė.
Mero naktį sumanytą ir asmeniniame profilyje trumpai vykusią apklausą dėl medžių kirtimo E. Sūdžiūtė vadina gryna manipuliacija.
"Tikrai negalima adekvačiai vertinti tokios apklausos rezultatų. Ten yra jo draugai, jo pusė, galiausiai yra žmonių, kurie bijo prieštarauti, biudžetinių įstaigų atstovai negali pasakyti tikrosios nuomonės. Kad ir anoniminė apklausa, vis tiek atrodo nerimtai rengiant ją trumpam, nakties metu ir dar privačioje teritorijoje – asmeniniame profilyje."
"Ką reikia padaryti, kad išgirstų? – retoriškai klausia E. Sūdžiūtė. – Mane yra apėmęs beviltiškumo jausmas. Jei tai yra tik nesusikalbėjimas iš nesupratimo, jei viena ir kita pusė tiesiog kažko nesupranta, neįžvelgia, nereikia užsidaryti savo žinojime, o susėsti ir pasikalbėti. Bet ne vienas iš tribūnos, o kitas – lankytojo kėdėje. Kad kažkas keistųsi, dialogas turi būti draugiškas, be emocijų ir gal net prie arbatos. Gana laikyti vieni kitus priešais."
Pasak menininkės, medis atlieka fundamentalų vaidmenį palaikant ekologinę žemės lygsvarą. Ir nesvarbu, kuris medis – miško ar miesto.
"Lengvai galima apsigauti, kada pasekmė nėra matoma iš karto po veiksmo atlikimo. Pavyzdžiui, kai atsitrenki į stulpą – guzas akimirksniu, kai nukerti medį, gali ramiai atsigerti kavos, nes tą pačią akimirką tarsi nieko daugiau ir neįvyko, tačiau tai, kas nematoma, nereiškia, kad neegzistuoja. Prancūzai, siekdami pakeisti žmonių požiūrį ir elgesį, neseniai priėmė medžių teisių deklaraciją ir nacionaliniu lygmeniu sieks pakeisti teisės aktus. O ką galėtume mes pradėti daryti kitaip?" – klausia E. Sūdžiūtė.