
Naujausios

Kilo diskusija
Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro dalies atnaujinimo darbai turėtų prasidėti liepos viduryje. Rekonstrukcija turi būti atlikta iki 2021 metų vasaros.
Vakar praeivius bulvare pasitiko užrašai ant medžių, raginantys susimąstyti apie jų likimą.
Pernai šiauliečiai protestais išsaugojo senuosius Kaštonų alėjos medžius. Tąkart bendraminčiai susivienijo Salomėjos Jastrumskytės įkurtame judėjime "Saugokime Šiaulių medžius".
Šiandien medžių saugotojai planuoja rinktis ir tartis, kaip veikti toliau.
Ilgąjį savaitgalį karštos diskusijos virė feisbuke.
"Artūrai Visockai, čia rimtai? Ekologinės katastrofos išvakarėse, kai karštis kamuoja visus ir kiekvieną, kai nuo sausros dūstame, o medžio pavėsis tampa vienintele atgaiva mieste, ruošiamasi iškirsti dideles sveikas liepas Šiaulių bulvare ir pakeisti jas į betono plynę? RIMTAI?! Ar tikrai norite tokių vasarų savo vaikams, kai nuo įkaitusio betono +50 bus kito birželio vidutinė temperatūra bulvare? Ar negrauš sąžinė, kai vaikai po kelių metų paklaus, ką padarei, tėti? O gal, ko nepadarei? Ko nepadarei, kodėl tylėjai, kodėl leidai, kad iš miesto dingtų medžiai ir jų vietą užimtų besielis betonas? KĄ JIEMS ATSAKYSITE?" – šis rašytojos ir iliustruotojos Linos Žutautės birželio 21 dienos įrašas sulaukė didelio dėmesio.
Mero Artūro Visocko atsakas į šiauliečių diskusijas buvo asmeniniame profilyje naktį paskelbta apklausa, pavadinta "Pritariu / Nepritariu dėl naujų medžių".
"Apklausa suformuota naktį. Mintis kilo skaitant postus, koks aš esu ..... blogas ir kt." – prasmę paaiškino meras.
"Jau dabar galima Šiaulius vadint ne Saulės miestu, o Saulės smūgiu. Vienas smūgis iš saulės, kitas iš mero", – pokštavo vienas iš internautų. Kritikams meras siūlė patiems organizuoti apklausas.
Apklausoje spėjo sudalyvauti 552 asmenys. Dauguma pritarė, kad "Vilniaus, Tilžės ir Vasario 16-osios" gatvėse vaizdas pagerėjo.
Galvoja apie protestą
Populiari vaikiškų knygų rašytoja ir iliustruotoja L. Žutautė sako, kad bulvaro projekto vaizdas ją šokiravo ir nuliūdino.
"Nežinau, ar vaizdas bus geresnis nei dabar. Man atrodo, ne. Nelabai suprantama, kad skiriama tiek investicijų išgrįsti visą miestą betonu, vietoje to, kad būtų išsaugota retro dvasia. Sunku pasakyti, kurioje vietoje padaryta klaida ar neapsižiūrėjimas, kad einama tokiu keliu", – svarsto L. Žutautė.
Rašytoją stebina, kad esant kaitrai, klimato kaitai, kai šiuolaikiški miestai stengiasi išsaugoti kuo daugiau erdvių, Šiauliuose daroma priešingai ir bandoma pateikti, kad tai yra šiuolaikiška, progresyvu.
Ne viename miesto projektų pristatyme dalyvavusiai L. Žutautei ciniškai skamba valdžios atstovų pasakymai, jog reikėjo dalyvauti pristatymuose, kad miestas – ne miškas, kad seni medžiai bus pakeisti gražesniais naujais.
"Prieš kelias dienas praėjome pro ką tik pasodintus Varpo gatvės medžius. Liūdna žiūrėti. Net lapų nebėra. Medžius, kurie ir deguonį, ir šešėlį teikia, yra gražūs, ir paukščiai juose gyvena, ruošiamasi pakeisti tokiais šakaliukais. Aš nežinau, kuo tai argumentuojama. Visiškas cinizmas ir bandymas apmulkinti žmones: "Patikėkite, bus viskas puiku!" Bet iš tiesų taip nėra."
L. Žutautė mano, kad posakis "kaip valdžia pasakė", yra atsilikęs: daug žmonių galvoja priešingai. Bet taip tebegalvoja pati valdžia, įtikėjusi, kad ne ji tarnauja žmonėms, o žmonės jai tarnauja.
"Laikas daugiau žmonių pasakyti, kad tai – mūsų miestas, negalima tylėti ir stebėti iš šono, kaip naikinami geri dalykai ir tik virkauti feisbuke, – įsitikinusi L. Žutautė. – Jei nebus imtasi veiksmų, labai tikėtina, kad vyks protestai. Turime pavyzdžių Vilniuje ir kituose miestuose, galime jais sekti. Toks projektas turi būti stabdomas."
L. Žutautė pasigedo ir projekto "tikrojo viešinimo". Jos teigimu, Savivaldybės svetainėje projektus nelengva rasti, telefone projektų nėra galimybės atsidaryti. Rašytojos nuomone, projektas su 3D vizualizacija turėtų stovėti prie numatomo rekonstruoti objekto bent 4–6 mėnesius, kad žmonės, eidami pro šalį, galėtų su juo susipažinti, būtų nuoroda į interneto svetainę, kur galima išsakyti nuomonę.
"Kviečiu dirbti į savivaldybę. Būtų galimybė viską žinoti ir pasakyti kitiems. Labai norėčiau pamatyti Jūsų darbą želdynų srityje", – tokio A. Visocko kvietimo diskusijoje sulaukė L. Žutautė. Ar pasinaudos "darbo pasiūlymu"?
"Meras kartais turi keistų pasiūlymų, jam atrodo, kaip jis sako, "juokas juokais". Bet čia jau nebe juoktis, o verkti norisi.... Jei merui atrodo, kad galima pasikviesti rašytoją, iliustruotoją į medžių specialistės vietą, tai gal ir kiti tokie pat specialistai jo aplinkoje. Sunku komentuoti, net neturiu žodžių tokiam atvejui."
Medis – aukso vertės
Iniciatyvinės grupės "Saugokime Šiaulių medžius" narys Alfredas Daulius neliko abejingas, kai iškilo grėsmė Kaštonų alėjai. Stojo ginti Prisikėlimo aikštės medžių. Neabejingas ir dabar.
"Pati gamta parodo mūsų teisumą savo plikančiais karščiais, kad kiekvienas medis – aukso vertės. Jeigu nebus išsaugotas šešėlis, bus sukurtos karščio salos mieste – bet koks projektas bus nulinės vertės. Mūsų išrinkta valdžia turi būti sumani, išmintinga ir suvokti, kad popierius gali iškentėti viską, bet miestas tikrai nukentės, jei projektas nebus koreguojamas."
A. Dauliaus neįtikino dendrologės atlikto tyrimo leitmotyvas: medžiai negražūs, neestetiški.
"Ar tai priežastis pjauti medį? Bus padaryta nepataisoma žala 30-čiai metų. Žmonės neatleis dabartinei valdžiai tokio nelankstumo, tokio nesupratingumo miesto atžvilgiu. Nebent yra tikslas Šiaulių miestą – Saulės miestą – padaryti Saulės išdegintu miestu", – svarsto A. Daulius.
Šiaulietis kviečia susimąstyti, ar tikrai reikia senus medžius keisti į naujus, pateikdamas Dvaro, Varpo gatvių pavyzdžius, kur "žmonės vaikšto pasieniais, ieško šešėlio". Nebent norima visus žmones suginti į prekybos centrus, kur oras nenatūraliai vėsinamas, bei iškreipti ir taip jau iškreiptą miesto centro vaizdą – tiek ekonominį, tiek prekybinį.
A. Daulius akcentuoja, kad medžiai yra turtas, kuris nepriklauso vienai kartai. Jie sodinti ir senelių, ir tėvų vaikams, anūkams. Medžiai – ne trinkelės, jie po 30–50 metų tampa medžiais, kurie tarnauja mums.
Aktyvus šiaulietis džiaugiasi, kad dėl Kaštonų alėjos žmonės mobilizavosi, ir medžius pavyko išsaugoti. Pavasarį kaštonai kėlė žiedų žvakes, rudenį dovanos gausų kaštonų derlių. Tik, pasak A. Dauliaus, kaip ir žmonės, yra apleisti, lapai nesutvarkomi pagal reikalavimus.
A. Dauliaus nuomone, nėra lengva žmones pakelti nuo sofos – garas nuleidžiamas socialiniuose tinkluose. Bet tiki, kad atsiras neabejingų šiauliečių. Jei reikės, stovės ir vienas.
Primena mirusiųjų miestą
"Raginu pradėti mąstyti už dėžės ribų, išliekant savitu, nuo europinių lėšų dozės neapkvaitusiu miestu", – "Šiaulių krašte" pavasarį publikuotame komentare "Transformeriai. Išnykimo amžius" ragino šiaulietė menininkė Edita Sūdžiūtė.
Menininkė sako baimingai laukusi antrosios bulvaro dalies rekonstrukcijos projekto.
"Šaltas ir nekūrybiškas. Primena mirusiųjų miestą, o ne skirtą gyviesiems", – šios emocijos apėmė E. Sūdžiūtę, pamačius projekto nuotraukas.
Menininkei kelia nuostabą nekūrybiški sprendimai ir visur tiražuojamas standartas.
"Jei kalbėsime apie skonį, viena vertus, visi yra teisūs. Yra dauguma euroremontų mėgėjų, jų suvokimui lengviau prieinama tokia estetika. Jie taip gyveno, taip formavosi ir iš to, kokią patirtį turi, taip ir vertina. Jei smerksime jų požiūrį, smerksime jų gyvenimą. Kiekvienas produktas turi savo suvokėją, o suvokėjas savo suvokimo lygį ir jie labai skiriasi, ar tai būtų koncertas, knyga, ar miesto kraštovaizdis. Tačiau skonį visada galima lavinti, taip pat, kaip ir plėsti savo suvokimo ribas", – sako E. Sūdžiūtė.
Skaudi tema – kertamos bulvaro liepos. Pasak menininkės, labai paplitusi nuostata, kad priderinti prie atnaujinimo seną medį neįmanoma. Daug paprasčiau, pigiau sodinti naują.
"Gal aš ne viską žinau, bet atrodo, kad einama lengviausiu keliu. Taip, kaip visur, kaip visi. Gal valdininkai neturi kompetencijos, gal bijo kištis kaip ir ne į savo sferą, tai lyg ir architektų daržas. Bet jei būtų pirminis reikalavimas prisiderinti prie medžių, architektams nieko kito ir neliktų."
E. Sūdžiūtei teko girdėti valdininkų išsakytus nuogąstavimus (o gal tik manipuliacijas jausmais) kad medžiai per audrą gali užgriūti ant žmogaus.
"Per audrą žmonės nevaikšto, o per karščius tenka daug kam. Jei pavėsyje – 30 laipsnių, tai ant asfalto – 52 laipsniai karščio", – praktinę pusę primena E. Sūdžiūtė.
Mero naktį sumanytą ir asmeniniame profilyje trumpai vykusią apklausą dėl medžių kirtimo E. Sūdžiūtė vadina gryna manipuliacija.
"Tikrai negalima adekvačiai vertinti tokios apklausos rezultatų. Ten yra jo draugai, jo pusė, galiausiai yra žmonių, kurie bijo prieštarauti, biudžetinių įstaigų atstovai negali pasakyti tikrosios nuomonės. Kad ir anoniminė apklausa, vis tiek atrodo nerimtai rengiant ją trumpam, nakties metu ir dar privačioje teritorijoje – asmeniniame profilyje."
"Ką reikia padaryti, kad išgirstų? – retoriškai klausia E. Sūdžiūtė. – Mane yra apėmęs beviltiškumo jausmas. Jei tai yra tik nesusikalbėjimas iš nesupratimo, jei viena ir kita pusė tiesiog kažko nesupranta, neįžvelgia, nereikia užsidaryti savo žinojime, o susėsti ir pasikalbėti. Bet ne vienas iš tribūnos, o kitas – lankytojo kėdėje. Kad kažkas keistųsi, dialogas turi būti draugiškas, be emocijų ir gal net prie arbatos. Gana laikyti vieni kitus priešais."
Pasak menininkės, medis atlieka fundamentalų vaidmenį palaikant ekologinę žemės lygsvarą. Ir nesvarbu, kuris medis – miško ar miesto.
"Lengvai galima apsigauti, kada pasekmė nėra matoma iš karto po veiksmo atlikimo. Pavyzdžiui, kai atsitrenki į stulpą – guzas akimirksniu, kai nukerti medį, gali ramiai atsigerti kavos, nes tą pačią akimirką tarsi nieko daugiau ir neįvyko, tačiau tai, kas nematoma, nereiškia, kad neegzistuoja. Prancūzai, siekdami pakeisti žmonių požiūrį ir elgesį, neseniai priėmė medžių teisių deklaraciją ir nacionaliniu lygmeniu sieks pakeisti teisės aktus. O ką galėtume mes pradėti daryti kitaip?" – klausia E. Sūdžiūtė.