
Naujausios
Teko kviesti prošal einančius
Idėją suburti miestelio jaunimą Lygumų seniūnaitei A. Žukauskienei pamėtėjo vietos bendruomenės centro pirmininkė Sigita Čarepakienė, lyg tarp kitko pasakiusi "reikėtų...".
Reikia tai reikia. A. Žukauskienė prisimena užsidegusi: dieną–naktį kūrė planus, kaip galėtų suburti jaunus žmones, ką naudingo, o kartu ir linksmo nuveikti ne tik sau, bet viso miestelio gyventojų labui.
Paskui prasidėjo pelno nesiekiančios organizacijos Lygumų jaunimo centro kūrimasis. Nariais–centro branduoliu tapti prikalbinta penkiolika 18 –30 metų lygumiečių. Paskui prie to branduolio prisidėjo ir keli aktyvūs nepilnamečiai.
Pirmas renginys, kurį vykusiai suorganizavo – Šeimų sporto šventė. Paskui pakviesti į Jaunimo organizacijų sąskrydį Šukioniuose (Pakruojo rajonas). Dar vėliau – klubas – Lygumų miestelio šventės sportinių rungčių sumanytojas ir organizatorius.
Mažesnių renginių ir užsiėmimų būta ne vienas.
Šiųmetis Jaunimo klubo sportadienis, anot A. Žukauskienės, taip pat buvo labai vykęs. Apmaudu tik tai, kad, pasak jos, be pačių klubo narių daugiau norinčiųjų sportuoti taip ir neatsirado.
Tas pats ir su prieš kelias savaites surengta Ebru (piešimo ant vandens) edukacija: išskyrus narius, į renginį nurodytą valandą neatėjo nė vienas Lygumų gyventojas.
Niekam neatėjus A. Žukauskienė ryžosi iššūkiui. Išėjo į miestelio centrą ir ėmė kviesti žmones pamėginti piešti ant vandens. Per pusvalandį jai pavyko įkalbėti net 16 atsitiktinai pro Jaunimo klubą ėjusiųjų. Po renginio pasiekė geri atsiliepimai.
Suprantama, teigiami atsiliepimai įkvepia. Tai todėl artimiausiu metu vėl numatytas ne vienas Lygumų jaunimo klubo renginys: nuo prevencinio – apie žalingus įpročius – iki susitikimų su iš Lygumų kilusiais žinomais žmonėmis.
Iš 600 gyventojų ateina tik keli
Mintis Lygumus paversti it kumštis draugišku ir net bičiulišku miesteliu poniai Aušrai, pačiame miestelio centre turinčiai nedidelę ūkinių daikčiukų krautuvėlę, kirbėjo kelerius kelerius metus. Kai josios krautuvėlė minėjo penktąjį savo gimtadienį, užeiti vidun ji pakvietė kiekvieną pro šalį ėjusį lygumietį, net vaišių stalą padengė.
Svečių, juokiasi, prigužėjo pilna krautuvėlė – kiek buvo juokų, kiek kalbų! Taigi mintis bendriems tikslams burti žmones A. Žukauskienei tik sustiprėjo. Ji prisimena tuomet pagalvojusi, kad kaimynas su kaimynu, lygumietis su lygumiečiu nori bendrauti, tik neturi tam sąlygų.
Tada viską ir užsuko. Tiesa, dabar, praėjus keleriems metams, Aušros energija kiek išblėsusi: išjudinti gyventojus, įsitikino, ne taip jau ir paprasta. Antai surengė miestelio centre Kaziuko mugę – pasmalsauti atėjo tik vienas kitas, o norinčiųjų prekiauti išvis neatsirado.
Kiek noriau pavieniai gyventojai pernai sustojo A. Žukauskienės pakviesti vaišintis čia pat kepamais Užgavėnių blynais.
Šiemetės Užgavėnės Lygumuose buvo gyvesnės, nes su Jaunimo klubu pajėgas suvienijo Lygumų pagrindinė mokykla: klubas kepė blynus, o mokiniai visiems lygumiečiams parodė linksmų šios pavasario šventės atrakcijų. Į šventę atėjo gal iki 20-ies žmonių...
"Labiausiai pasigendu žmonių noro ką nors veikti išvien: linksmintis kartu, kartu kurti, bendrauti", – sako aktyvi ir idėjomis trykštanti moteris, vis bandanti išjudinti, jos žodžiais, apie 600 gyventojų turinčio miestelio sąstingį.
Neslepia, ne kartą teko nusivilti – retas parodo iniciatyvą ar atneša idėjų, ką galima būtų nuveikti, kad Lygumuose gyventi taptų jauku ne tik jaunam, sparnus išskristi keliančiam žmogui, bet ir vyresniam.
Tai todėl Aušra sugalvojo įkurti ir vyresnių moterų klubą: kad sueitų, kad bendrautų, kad visos kartų po Lietuvą pakeliautų. Kiekvieno sekmadienio popietę Lygumų moterys yra laukiamos A. Žukauskienės krautuvėlės pastate esančioje patalpoje. O liepos mėnesį klubo narių laukia kelionė į levandų ūkį Biržų rajone.
Pasiduoti nežada
"Manęs kartais klausia, kam man to reikia, dėl ko tai darau? Aš ir pati savęs to kartais klausiu. Jei darau, matyt, reikia to. Tik norėtųsi, kad to trupučiuką labiau reikėtų ir aplinkiniams, bendruomeniškumo norėtųsi", – sako 40-metė dviejų sūnų mama.
Prasitaria, jog pasitaiko dienų, kai norisi viską mesti: nereikia žmonėms, tai nereikia... Bet pailsi, kokį optimistiškai nusiteikusį žmogų sutinka, iš jo išgirsta gerą žodį, ir mintis atsisakyti savo idėjų tarsi išgaruoja.
O idėjų miestelio seniūnaitė turi nors vežimu vežk. Argi ne niša, pasak jos, būtų Lygumus garsinti turistams? Juk miestelis turi gilią, net XV amžių menančią istoriją, čia daugybė išlikusių kadaise žydams priklausiusių raudonų plytų pastatų, kurie nuo laiko ir nepriežiūros pradėję irti.
Dar lygumietė turi tikslą Jaunimo centre suburti kuo daugiau jaunimo – galvoja, jei pavyktų jaunus žmones uždegti, galbūt jie apsispręstų čia pasilikti gyventi. Juolab kad jaunų žmonių Lygumuose netrūksta.
Tiesa, pastaraisiais metais situacija šiek tiek keičiasi. Galimybė jaunuoliams likti miestelyje, anot pašnekovės, komplikavosi, kai prieš keletą metų Lygumų vidurinė mokykla virto pagrindine. Nuo tada jaunuoliai, norintys įgyti vidurinį išsilavinimą, po dešimtos klasės palieka miestelį ir tęsia mokslus Pakruojyje arba Šiauliuose. Pasimokę ten, žiūrėk, ir pasilieka.