
Naujausios
Tenka spręsti ir socialines problemas
Radviliškio ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas iškėlė problemą: kas ir kaip turėtų pagelbėti žmonėms, kurie, kurį laiką pagulėję ligoninėje, iš jos išeina – jiems stacionaraus gydymo nebereikia, tačiau reikia socialinių paslaugų, nes savimi pasirūpinti jie negali.
Anot V. Smalinsko, problemų būna ir su savimi nebegalinčiais pasirūpinti vienišais, neretai – asocialiais žmonėmis, kurie gulėjo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje maksimaliai leistiną laiką.
Jie už ligonių kasų skiriamą finansavimą Slaugos skyriuje gulėti nebegali, o išeiti neturi kur. Globos namai – pilni, o lauke spaudžia žiemos šaltis.
"Būna ir tokių atvejų, kai žmogų greitoji atveža į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, čia jam suteikiama reikiama medicininė pagalba, o grįžti namo jis nebeturi kaip arba neturi tam pinigų.
Tuomet mūsų personalui tenka sukti galvas, kaip pasielgti tokiu atveju. Tenka rūpintis ne medicininėmis bėdomis. Didžiausia problema būna šaltuoju metų laiku", – vardijo problemas įstaigos vadovas, pasak kurio, tokios bėdos aktualios tik rajono ligoninėse – esą didžiosios gydymo įstaigos tokių socialinių dilemų nesprendžia.
V. Smalinskas kaip vieną iš sprendimo būdų pasiūlė: gal galėtų Savivaldybė, esant reikalui, apmokėti tokių žmonių hospitalizavimo ligoninėje kaštus iki 60-ies dienų?
Esą tuomet tokie socialiai remtini gyventojai galėtų būti gydomi Slaugos skyriuje ir po to, kai jau bus išnaudoję 120-ies dienų per metus gulėjimo skyriuje limitą.
Arba kad būtų apmokami naktį grįžti į namus negalinčio paciento apnakvyndinimo ligoninėje kaštai.
Sutarta glaudžiau bendradarbiauti
Išsakyti ligoninės vadovo pasiūlymai sulaukė gausių diskusijų.
"Ar pasikeis žmogaus statusas po papildomų Slaugos skyriuje praleistų 60-ies dienų? Jei jis buvo benamis ar vienišas, jis ir po to toks liks. Jei į ligoninę atsigulė iš Nakvynės namų, jis ten ir grįš", – išsamiau bandė išsiaiškinti situaciją meras Antanas Čepononis.
"Kalbėkime konkrečiai: kuriuo žmogumi nebuvo pasirūpinta po to, kai jis buvo išleistas iš ligoninės? Galiu pateikti statistiką, kiek žmonių buvo apgyvendinta, gavus jūsų pateiktą informaciją", – kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys.
Pasak D. Brazio, jei asmeniui yra nustatyti specialieji poreikiai, jis integralią pagalbą gauna namuose. Esą yra kita problema: praeina laiko, kol jie nustatomi, kadangi ligoninė jų nenustato – nustatyti gali tik šeimos gydytojas.
"Reikėtų geresnio tarpusavio ryšio – kad mes gautume žinią, jog žmogus yra išleistas iš ligoninės ir jam reikia tolimesnės priežiūros. Elektroninėje sistemoje mes matome tik tai, kad ligonis gulėjo ligoninėje ir jam nustatytą diagnozę.
Jei dar ligoninėje būtų surinkti atlikti tyrimai ir reikiamos specialistų konsultacijos, šeimos gydytojas galėtų greičiau sutvarkyti specialiųjų poreikių dokumentaciją", – teigė Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Aušra Čiūdarienė.
Sutarta, jog ligoninės specialistai apie išleidžiamus ligonius, kuriems reikalinga tolimesnė slauga, elektroniniu būdu informuos pirminės sveikatos priežiūros centrų vadovus, o šie pasirūpins tolimesne paslaugų eiga.
Meras priminė, jog iki metų pabaigos Aukštelkuose startuos Savarankiško gyvenimo namai, todėl net ir nesant vietų Globos namuose, esą bus galima porą kambarių rezervuoti naujojoje įstaigoje ir ten apgyvendinti iš ligoninės išleistus neturinčius kur prisiglausti geresnės sveikatos būklės ligonius.
Numatyta nauja paslauga
Anot D. Brazio, sudėtingiau būtų tada, jei atsirastų dializuojamas ligonis, kuriam reikalinga slauga. Tokiam ligoniui esą tikslingiau būtų apmokėti 4 mėnesių hospitalizavimą ligoninėje, negu jį kas antrą dieną vežioti dializės procedūroms.
Mero siūlymu, reikėtų nustatyti ir tvarką, kuri reglamentuotų vienkartinio parvežimo į namus paslaugą susimokėti nepajėgiantiems varguoliams.
V. Smalinskas pasiūlė, jog tokią pavežėjimo paslaugą galėtų teikti ir jų turimas greitosios pagalbos automobilis, jeigu tik bus ši paslauga apmokama iš biudžeto.
Pasak administracijos direktorės, kol nėra tokios tvarkos, vienišų ir skurdžiai gyvenančių gyventojų parvežimo iš gydymo įstaigos rūpestis neretai krenta ant seniūnų pečių, tam naudojamas tarnybinis transportas.
Kuris asmuo galės pasinaudoti naująja paslauga, turėtų nuspręsti ligoninės budintis gydytojas.