
Naujausios
Apie senąjį atokiau nuo Steigvilių kaimo, šalia kelio Steigviliai-Diržiai, esantį vėjo malūną ne kartą rašyta "Šiaulių krašte". Valstybės saugomam kultūros paveldo statiniui ne sykį teko iškęsti stogą plėšiančius vėjo gūsius, vagių išpuolius. Labiausiai malūnui reikėjo pagalbos stabilizuojant pastato išorę, antraip šiam istoriniam statiniui grėsė griūtis.
Pakruojo rajono savivaldybė šiemet apsisprendė nebelaukti geresnių laikų ir skyrė beveik 10 tūkstančių eurų malūno būklei stabilizuoti.
Visą vasarą plušėję UAB "Pakruojo šiluma" specialistai pakeitė supuvusias išorinių sienų lentas, atnaujino sijas, pakeitė smarkiai susidėvėjusį, o vietomis smarkaus vėjo ir išvis nuplėštą stogą.
Anot Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialisto Mindaugo Veliulio, senasis Steigvilių malūnas dabar užkonservuotas ir gali stovėti dar mažiausiai du dešimtmečius.
Kol kas planų vykdyti malūne kokią nors veiklą Savivaldybė neturi, tačiau neatmeta, kad, atsiradus interesantui, apie tai pagalvotų. Tiesa, tuomet prireiktų dar krūvos pinigų malūno vidui atnaujinti ir pritaikyti jį visuomenės poreikiams.
Buvo minčių malūno remontą vykdyti ir iš projektinių lėšų, tačiau tokį planą apsunkino keli faktoriai: senasis malūnas priklauso Pakruojo rajono savivaldybei, bet stovi jis ne valstybinėje, o privačioje žemėje.
Pakruojo rajonas nuo seno garsėja vėjiniais malūnais. Jie, anot paveldosaugininko M. Veliulio, tarsi tapę šio krašto simboliu. Didelė dalis senolių sugriuvo taip ir nesulaukę pagalbos.
Steigvilių kaimo malūnas pastatytas 1891 metais. Pagrindiniai statytojai – Jonas Beinoravičius ir Latvijos meistras Bredikis.
Malūne dirbo malūnininkai: Jonas Beinoravičius, Juozas Beinoravičius-Beinoras – iki 1941 metų, Antanas Beinoras kartu su broliu Pranu – nuo 1941-ųjų iki 1978 metų, Juozas Pašiškevičius – nuo 1978 metų iki 1988-ųjų, jį pakeitė Bronislavas Nausėda, ir dirbo jis iki 1993 metų.