Naujausios
Statybininkus išginė mažas uždarbis
Šiaulių mokyklose stringa renovacija dėl statybininkų trūkumo. Pavyzdžiui, vienoje renovuojamoje mokykloje vietoj 40 statybininkų dirbo tik šešiese. Darbo biržoje statybos bendrovės ieško darbininkų, bet sunkiai sekasi jų rasti. Kur dingo statybininkai?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Statybininkų ieško ir per Darbo biržą
Šiaulių apskrityje nuo balandžio iki rugsėjo Šiaulių darbo birža statybininkams siūlė 972 laisvas darbo vietas. Didžiausias poreikis — apdailininkų ir betonuotojų.
Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė „Šiaulių kraštui“ pripažino, kad jau nuo pavasario statybos bendrovės intensyviai ieško mūrininkų, apdailininkų, betonuotojų, pagalbinių darbininkų.
„Aukštos kvalifikacijos — turinčių didelę darbo patirtį, mokančių dirbti su įvairiomis technologijomis statybininkų seniai nėra. Tai būtent tie žmonės, kurių labiausiai ir reikia statybos bendrovėms“, — sakė J. Mikšionytė.
Atsisako net bedarbio išmokų
J. Mikšionytės teigimu, sezono metu buvo nemažai tokių, kuriems pasiūlius darbo statybose, jie jo atsisakydavo.
„Buvo ir tokių, kuriems buvo nutraukta mokėti bedarbio išmoką ir registracija darbo biržoje, bet siūlomo darbo vis tiek atsisakė“, — pasakojo pavaduotoja J. Mikšionytė.
Nedarbo laikais atsisako darbo ir net pašalpos?
„Įtariame, kad jie dirba nelegaliai ir laukia, kol jiems bus pasiūlytas gerai apmokamas darbas. O šiuo metu statybos bendrovės siūlo tik minimumą arba šiek tiek daugiau. Už tiek statybininkai nesutinka dirbti“, — sakė J. Mikšionytė.
Į rudens pabaigą, pasak J. Mikšionytės, natūraliai sumažės statybininkų poreikis statybų bendrovėse.
Statybininkai — užsienyje
„Statybininkų netrūksta, trūksta pinigų. Lietuvoje statybose maži atlyginimai“, — teigė Šiaulių statybos bendrovės “CCM Baltic“ generalinis direktorius Stanislovas Valius.
„Išaugo jauna statybininkų karta, išmoko kalbų ir įprato gerai uždirbti“, — sakė S. Valius.
Bendrovės vadovas pasakojo žinąs, kad lietuviai statybininkai buriasi į brigadas, kur bent vienas ar du žmonės moka užsienio kalbą, ir išvyksta dirbti į užsienį.
Svarbiausia — uždarbis
„Statybininkai sako, jeigu mokėsite į rankas 4,5 tūkstančio litų, dirbsime Lietuvoje. Jie čia nori gauti tiek, kiek jie gauna Vakaruose. Jų mėnesio pajamos ten — apie 1300 eurų į rankas. Ypač skandinavų statybos rinka šiandien gerai apmokama, todėl mes su jais pagal atlyginimus negalime konkuruoti“, — pasakojo S. Valius.
Lietuviškos statybos bendrovės, pasak S. Valiaus, išgali mokėti žymiai mažiau. Vidutiniškai — apie 1,5 tūkstančio litų per mėnesį.
„Tokios sumos statybininkų netenkina, bet statybų bendrovės neturi iš ko daugiau mokėti — mažai statybų, didžiulė konkurencija, konkursai laimimi pasiūlius mažiausią kainą“, — pasakojo S. Valius.
Jis tikina kalbėjęsis su puikiais statybininkais, kurie dirba užsienyje. „Jie iš karto grįžtų dirbti į Lietuvą, gyventi su savo šeimomis, vaikais, jeigu uždirbtų tiek, kiek čia uždirbdavo anksčiau“, — sakė bendrovės vadovas.
Nebėra ko pasamdyti
Kuršėniškės statybų bendrovės „Medingė“ direktorius Juozas Bacevičius sako, kad įmonė verčiasi su senais darbuotojais, kuriuos pavyko išlaikyti per krizę, o naujų specialistų sunku pasamdyti.
„Vasarą labai trūko darbuotojų. Darbuotojai vakarojo ilgiau, sukomės iš padėties. Bent penkis tikrai būtume įdarbinę, bet neatsirado“, — pripažino J. Bacevičius.
Anksčiau įmonė samdydavo, pavyzdžiui, plytelių klijuotojų brigadą konkrečiam darbui dideliame objekte atlikti. Brigadą sudarydavo apie dešimt žmonių. J. Bacevičius sužinojo, kad ta plytelių klijuotojų brigada išsiskirstė ir vyrai išvyko uždarbiauti į užsienio statybas.
„Trejus metus Lietuvoje statybos nevyko — nebereikėjo ir statybininkų. Šiemet prasidėjo didžiuliai darbai, o statybininkų nebėra. Labai sunku pasidarė išsinuomoti ir pastolius, statybininkų namelius, visiems staiga jų prireikė“, — sakė J. Bacevičius.
Dirba sau
Šiaulietis Volodia „Šiaulių kraštui“ pasakojo, kad statybos bendrovėse dirbti neapsimoka už minimumą, kai galima dirbti “ant savęs“. “Pats sau ponas, niekas nesėdi ant galvos“, — pripažino Volodia.
Vyras išsiperka patentą, kuris mėnesiui (be savaitgalių) kainuoja 72 litus, plius reikia sumokėti sveikatos draudimą — 72 litus ir pensijos įmoką — 133 litus.
Volodia vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 2000 litų.
„Man apsimoka pirkti patentą, nes nelegaliai dirbantiems baudos didžiulės. Nelabai kas ir rizikuoja“, — sakė Volodia.
Yra dirbęs ir užsienyje, tačiau dabar statybinių remonto darbų užtenka ir čia, todėl vyrui žymiai geriau gyventi su šeima namie.
Klientų, Volodia tikino, nereikia ieškoti, nes jį rekomenduoja buvę klientai ir darbo dabar — tik suspėk.
Konkurencija tarp „patentininkų statybininkų“ didžiulė. “Kol statybų bendrovės mokės grašius, tol ir ieškos darbuotojų per darbo biržą“, — įsitikinęs Volodia.
DARBUOTOJAI: Statybos bendrovės trūksta darbuotojų. Statybininkų bendrovės ieško ir per darbo biržą.
DARBAS: Šiaulių drabo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė sako, kad bedarbiai atsisako bedarbio pašalpos, bet už minimumą į statybas dirbti neina.
STATYBININKAI: Statybos ir remonto darbų daugėja, tačiau Lietuvoje jau trūksta statybininkų.
PINIGAI: „CCM Baltic“ generalinis direktorius Stanislovas valius mano, kad statybininkų būtų, jeigu būtų daugiau pinigų jų atlyginimams.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.