Naujausios
Akių tamsoje žydi Kalėdos
Kelios dešimtys Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus klubo „Pabūkime kartu“ narių plušėjo visą mėnesį, kad ir jų namuose pražystų Kalėdos. Iš senų laikraščių susukusios tūkstančius kietų vytelių, pynė krepšelius, atsargiai čiupinėdamos kiekvieną šakelę, kankorėžį ar burbuliuką, dėliojo floristines kompozicijas. Nes matyti galima ne tik akimis.
Laimutė ZIMKIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Veikla teikia džiaugsmą
Vakar Kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriuje atidarytoje parodoje eksponuojami kalėdiniai eglutės žaislai — įvairių formų maži kartono gabalėliai, nudažyti, apibarstyti kruopomis, cukrumi, blizgučiais.
Pintus krepšelius ir floristines kompozicijas klubo narės demonstravo gruodžio pradžioje vykusioje parodoje ir susilaukė nuoširdžių pagyrimų.
„Norime, kad kiekviena klubo narė darytų ką nors savo džiaugsmui, kad galėtų rankdarbį parsinešti į namus, turėtų kuo pasididžiuoti prieš atėjusius svečius, kad užsiėmimų metu bendrautų. Štai kur esmių esmė!“ — sako Kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus vedėja Inta Skeivienė.
I. Skeivienė žino: kai klubo narėms pasiūloma kas nors naujo, dalis moterų tradiciškai priešinasi: bus per sunku, neišmoksime, nepajėgsime, o vėliau karpo, pina, klijuoja ir atsidžiaugti negali.
Pasak I.Skeivienės, silpnai reginčiam žmogui atlikti tiek knibių darbų — sunki užduotis. Užsiėmimų metu būna ir linksmų dialogų: viena kūrėja garsiai pyksta niekaip negalinti praverti siūlo pro kartoninės žvaigždės skylutę, o jai padedanti skyriaus kultūrinių renginių organizatorė Irena Volodkienė sako: „Ir nepraversi. Skylutė žvaigždės vidury dar neiškirpta!“
Užplūsdavo dvasinė ramybė
Nuo vaikystės regėjimo negalią turinti Roza Niemoliajeva klubą „Pabūkime kartu“ lanko neseniai. Jos subtili floristinė kompozicija — apvaliame inde išdėliotos eglių šakos, keli kankorėžiai, keli burbuliukai, žvakė. Lapelio su autorės pavarde prie puokštės nėra — R. Niemoliajeva labai kukli.
„Jausmas neapsakomas! Užplūsdavo dvasinė ramybė, pasitenkinimas, džiaugsmas gyvenimu, — kūrybos džiaugsmu dalijasi R. Niemoliajeva. — Nesu jokia kūrėja ir niekada nemaniau, kad galiu padaryti kažką gražaus savo rankomis!“
O ar Roza mato savo gėles? „Žodis “matyti„ — toks sąlygiškas, — moteris akyse sužvilga ašaros. — Galima matyti ne tik akimis, bet ir širdimi, jausmais. Būti laiminga.“
Kuria ir šeimos
Į užsiėmimus ateina žmonių, kurie niekada nematė, ir reginčiųjų — iš širdies gerumo, supratingumo, noro padėti pamatyti nematančiam.
Kiekvieną kartą rengėjams kyla sunkus klausimas: ar užsiėmimas tiks silpnaregiui, ar jį įveiks?
Pagalbininko reikia prie kiekvieno dirbančio silpnaregio ar neregio. Viena darbuotoja sodinama greta pakviesto specialisto — dailininko, floristo, tekstilininko, kad išmoktų „technologijos“ ir vėliau galėtų mokyti koleges. Po to visos dirba su klubo narėmis. Neįkainojamos pagalbininkės — Gubernijos mikrorajono gyventoja Marytė Černiauskienė ir buvusi „Jovaro“ mokyklos darbų mokytoja Vitalija Januškevičienė.
Šiemet kalėdines kompozicijas kūrė ir šeimos. Jaunystėje regėjimo netekusiai Galinai Šimkuvienei ryškiaspalvę į viršų besistiebiančią puokštę iš eglės šakos, lelijos žiedų, rojaus obuoliukų ir kitų gražumynų padėjo sudėlioti jos silpnaregis vyras. Subtilią kompoziciją, kurioje susitinka rudens ir žiemos spalvos, kūrė silpnaregė Nijolė Galinauskienė su savo anūku studentu.
„Darykime ką nors pačios“
„Idėjinis užsiėmimų “variklis„ — ne mes, kultūros ir socialiniai darbuotojai. Tai silpnaregė Nijolė Galinauskienė kartą atėjo pas mus ir sako: “Imkime pagaliau ir ką nors darykime pačios!„ — ne be pasididžiavimo kalba skyriaus vedėja.
Moterys kartu mezgė, vėliau pasikvietė tautodailininkę mokytis velti. Tautodailininkė odininkė išmokė silpnareges pasigaminti gėlių formos odinės sages. Sausį pradės daryti Užgavėnių kaukės.
Visos turi nedrąsią svajonę — išmokti tapybos ant šilko. — Tik kol kas nerado mokytojos.
„Mes daug ką galime!“
Šiemet Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus socialinės tarnybos papuošė prie pastato augančią didelę eglę. Anot I. Skeivienės, miesto Gubernijos mikrorajone eglė papuošiama pirmą kartą per dešimt metų.
Visas eglės grožis išsiskleidžia vakare, kai užsidega šimtai lempučių.
Kitąmet planuojama organizuoti akciją, kurios metu mikrorajono gyventojai bus raginami sunešti eglutei skirtus savo rankų darbus.
„Tai — ne iššūkis, o noras parodyti mikrorajono gyventojams, kad neįgalieji gyvena, kuria ir gali paskleisti aplinkui šviesos,“ — klubo vardu kalba vedėja I. Skeivienė.
PAGALBA: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių organizacijos socialinė darbuotoja Lina Baniukaitytė padeda silpnaregei Pranutei Šimkienei gaminti eglutės žaisliukus iš kartono.
PYNIMAS: Prieš pinant krepšelius reikėjo pasidaryti daugybę vytelių iš senų laikraščių. Pynimas
Intos SKEIVIENĖS nuotr.
PAGALBA: Neregei Aldonai Meškonienei būtų sunku kurti linksmus karpinius eglutei be Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus kultūrinių renginių organizatorės Irenos Volodkienės pagalbos.
ORGANIZATORĖ: Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus vedėja Inta Skeivienė sako, jog silpnai reginčiam žmogui atlikti smulkų kruopštų darbą — sunki užduotis, todėl užsiėmimų rengėjams reikia gerai apgalvoti kiekvieną naują užsiėmimo temą ir galimybes.
ATRADIMAS: Nuo vaikystės regėjimo negalią turinčiai Roza Niemoliajevai galimybė kurti buvo tikras atradimas. Jai atrodo kūrybiški net nuobodoki paruošiamieji darbai.
Laimutės ZIMKIENĖS nuotr.
KREPŠELIS: Mažas krepšelis — daug vytelių ir dar daugiau darbo.
KREPŠELIS: Mažas krepšelis — daug vytelių ir dar daugiau darbo.
KREPŠELIS: Mažas krepšelis — daug vytelių ir dar daugiau darbo.
KOMPOZICIJA: Šią puokštę, kurioje susitinka rudens ir žiemos spalvos, kūrė silpnaregė Nijolė Galinauskienė su savo anūku. Suaugusiu vyru, studentu.
SPALVOS: Jaunystėje regėjimo netekusi Galina Šimkuvienė ryškiaspalvę puokštę kūrė drauge su silpnaregiu vyru.
VIEŠNIA: Marytė Černiauskienė Aklųjų ir silpnaregių klubui nepriklauso, tačiau dalyvauja užsiėmimuose, parodose, pati puikiai kuria ir moko kitus. M. Černiauskienės popierinės ramunės.
PARODA: Gruodžio 1 dieną Aklųjų ir silpnaregių klubas demonstravo tik dalį savo darbų. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių organizacijos socialinė darbuotoja Lina Baniukaitytė apžiūri, ar viskas gerai išdėliota.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.