Naujausios
PASIDARYK PATS
Originalūs megzti ir susukti aksesuarai
Kuršėnietė Asta Terminienė visa galva pasinėrė į naują pomėgį: iš megztų virvelių moteris kuria šalikėlius, iš siūlų likučių susuka spalvingas gėles.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Vietoj virbalų – malūnėlis
Pirmiausia Asta pakeitė jau šiek tiek pabodusias rankdarbių priemones. Vietoje virbalų ar vąšelio ji naudoja virvelių mezgimo malūnėlį, kuriam tinka ir mezgimo, ir nėrimo siūlai. Geriausia rinktis tokius, kuriems rekomenduojamas virbalų ar vąšelio storis – 3–3,5.
Kaip mezgama virvelė? Į malūnėlį įveriamas pasirinktas siūlas, prie kurio galo prikabinamas svoris. Sukant malūnėlio rankenėlę, jo adatėlėmis siūlai perpinami tarpusavyje ir svoris žemyn traukią jau numegztą virvelę. (1, 2 ir 3 nuotraukos)
Virveles moteris dažniausiai naudoja originaliems šalikėliams pasigaminti. Pavyzdžiui, sulanksto vieną ilgą virvelę norimą kiekį kartų (priklauso nuo to, kokio ilgio šalikėlio reikia) ir ties galais perriša ta pačia virvele, kad šalikėlis vėl nevirstų viena ilga virvele. Užsimetusi šalikėlį ant kaklo, jo galus supina kasele ir įdomus akcentas baigtas! Šalikėlį galima naudoti ir kaip diržą, atitinkamai pareguliavus jo ilgį. (4 nuotrauka)
Numegztą virvelę norimą kiekį kartų susukus ratu, beliks tokį šalikėlį porą kartų permesti per galvą. Virvelės galu apvyniokite šalikėlį, kad šis vėl nevirstų viena ilga virvele. Galima įsisegti sagę. (5 ir 6 nuotraukos)
Iš megztos virvelės galima pasidaryti raištelių vaikų kepurėms, megztiniui puikiai tiksiančių kilpučių sagoms arba susukti originalią gėlytę. Tokios gėlytės tinka megztiniams, rankinėms dekoruoti, sagėms kurti. Spalvingomis virvelėmis galima išvarstyti pynių raštais puoštus, bet jau pabodusius megztinius.
Anot pašnekovės, megztos virvelės, naudojant 15 numerio virbalus, virsta neįprastais mezgimo siūlais. Iš tokių virvelių numegzta liemenė ar rankinė trauks ne vieną smalsų žvilgsnį. „Atsiras spėliojančių „Kaip tai padaryta?“, – neabejoja moteris.
Neišmeskite siūlų likučių!
Asta jau buvo besirengianti išmesti kelis maišelius per keletą metų prisikaupusių siūlų likučių, kai sužinojo, kad šie gali virsti sagėmis–gėlėmis. Tinka beveik bet kokio storio siūlai, tik sukurtos iš labai storų siūlų gėlės neatrodys itin lengvos ir elegantiškos.
Iš pradžių joms gaminti Asta naudojo plastmasinį indelį, kurį iškarpė Dovydo žvaigždės forma. Ant galų užkabindavo siūlus ir juos kaitaliodavo tarpusavyje. Vėliau įsigijo patogesnį specialų įrenginį gėlėms gaminti. Ant dvylikos (jei norite, mažesnio skaičiaus) į įrenginio skylutes įkištų pagaliukų ji suka norimus siūlus. (7 ir 8 nuotraukos)
Pagal poreikį, susmaigsto dar vieną pagaliukų eilę ir ant jų suka jau kitos spalvos siūlus. Taip gimsta dvispalvės gėlės. (9 nuotrauka)
Galiausiai susukti siūlai per vidurį adata ir siūlu sutvirtinami tarpusavyje. Į gėlytės vidurį prisiuvamos sagos, karoliai arba, kaip parodyta nuotraukoje, ant nedidelio veltinuko – daug mažų karoliukų. Iš blogosios pusės prisiuvamas „žiogelis“ arba prie gėlytės pririšamas siūlas (jei gėlytę kabinsite ant Velykoms pamerktų beržo šakelių). (10 nuotrauka)
Gražiai atrodys, jei šalikėlį iš megztų virvelių ir sagę–gėlę pasidarysite iš tų pačių siūlų. Jie puikiai papildys vienas kitą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.