Talkininkai tvarkė žymios kraštietės gimtų namų aplinką

S. Kymantaitės–Čiurlionienės gim­ta­sis na­mas yra ša­lia sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­to. Ne­gy­ve­na­mas me­di­nis pa­sta­tas pri­klau­so pa­ra­pi­jai.

Žiemgalos–auštaičių kul­tū­ros drau­gi­jos Jo­niš­kio sky­rius į tal­ką pa­skvie­tė par­tne­rius – Jo­niš­kio pa­ra­pi­ją, kul­tū­ros cent­rą, Jo­niš­kio tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­rą, ne­vals­ty­bi­nį So­fi­jos Kymantaitės–Čiurlionienės me­mo­ria­li­nį mu­zie­jų, taip pat Jo­niš­kio se­niū­ni­ją. Į tal­ką įsi­jun­gė ir Jo­niš­kio mo­te­rų aso­cia­ci­jos, šau­lių, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vai, ra­jo­no me­ras Vi­ta­li­jus Gai­lius, ra­jo­no ta­ry­bos na­riai Vi­du­tė Pet­rai­tie­nė, Er­nes­tas Va­si­liaus­kas ir ki­ti sa­va­no­riai.

Nuo na­mo lan­gų ert­mių bu­vo nuim­tos nees­te­tiš­kai at­ro­dan­čios len­tos ir an­gos už­san­da­rin­tos me­džio plokš­tė­mis, iš­kirs­ti men­ka­ver­čiai krū­mai, iš­va­ly­ta šu­li­nio ert­mė, nu­pjau­ta, su­grėb­ta žo­lė.

Or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, to­kia sa­va­no­rys­tės san­tal­ka – ge­riau­sias bū­das pa­gerb­ti iš Jo­niš­kio ki­lu­sius gar­bius as­me­nis, sie­ja­mus su kul­tū­ra ir švie­ti­mu.

Kraš­tie­tė So­fi­ja Kymantaitė–Čiurlionienė – ra­šy­to­ja, li­te­ra­tū­ros kri­ti­kė, dip­lo­ma­tė, sa­vo laik­me­čio jau­ni­mo ir mo­te­rų or­ga­ni­za­ci­jų ly­de­rė ir ak­ty­vi da­ly­vė, Lie­tu­vos skau­tų se­se­ri­jos va­dė, vi­suo­me­nės vei­kė­ja, per­se­kio­ja­mų žy­dų gel­bė­to­ja. Ji bu­vo ir vie­no di­džiau­sių Lie­tu­vos vi­sų lai­kų me­ni­nin­kų Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja, mū­za ir įkvė­pė­ja, žmo­na ir bend­ra­min­tė.

Žiemgalos–aukštaičių kul­tū­ros drau­gi­ja ir par­tne­riai to­liau vyk­dys Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bos fi­nan­suo­tą pro­jek­tą „So­fi­jos Kymantaitės–Čiurlionienės gim­ta­sis na­mas – vie­ša eks­po­zi­ci­ja“ ir na­mo lan­gų vie­to­se įrengs il­ga­lai­kę vie­šą tentų–fotografijų eks­po­zi­ci­ją, sie­ja­mą su žy­mios as­me­ny­bės gy­ve­ni­mu bei veik­la. So­dy­ba taps es­te­tiš­kes­nė, ti­ki­ma­sia, kad gal­būt atei­ty­je jos te­ri­to­ri­ja taps jau­ni­mo, li­te­ra­tū­ros, dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos ar ki­tų pa­na­šių ren­gi­nių vie­ta, nau­jai at­ras­ta mies­to erd­ve kul­tū­rai.