Iš didelio pinigų maišo liko \"terba\" su skyle

Iš didelio pinigų maišo liko "terba" su skyle

Į tradicinį žemdirbių susirinkimą Kelmėje atvykęs Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas optimizmu netryško. Baigiasi 2007-2013 metų laikotarpis, o kartu su juo – ir paramos pinigai.

Pirmininkas liūdnai juokavo, jog žemdirbiams, atrodė, skirtas didelis pinigų maišas, o dabar belikusi "terba", ir ta pati – su skyle. Didesnių išmokų sudėtinga tikėtis ir naujajame finansiniame laikotarpyje, kuris prasidės 2014 metais.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Ko galėjome gauti, bet negavome

Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas apie dabartinę žemdirbių situaciją kalbėjo be užuolankų ir pagražinimų.

Pasak pirmininko, žemdirbiams svarbiausia žinoti, kiek ir už ką gaus pinigų, kaip reikės gyventi ateityje.

„Labiausiai visiems rūpėjo ir rūpi tiesioginės išmokos. Iki šiol išmokos mums susidėjo iš dviejų dalių: vienos – europinės, kuri kas metai po truputį didėjo, kitos – nacionalinės. Iš pastarosios dalies nuo 2007-ųjų galėjome gauti, bet negavome apie 2,4 milijardų litų. Vien pernai praradome išmokų už 50 milijonų litų“, – skaičius vardijo A. Stančikas.

Šiais metais nacionalinis prisidėjimas prie išmokų nėra labai didelis. O kitąmet, pirmininko teigimu, jo beveik visai nebelieka, tik europiniai pinigai. A. Stančikas viliasi, jog šiemet paskutinis aguonos grūdas iš žemdirbių vis gi nebus atimtas.

Teisingumas pagal Europą

Didelio džiaugsmo Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkui nekelia ir naujasis finansinis periodas, prasidėsiantis 2014 metais.

„Lietuvos ūkininkai vėl lieka kaip paskutinis paršiukas. Europiečiai protingi. Jie teigia, jog išmokos turi būti teisingos. Deja, teisingumas kiekvieno suprantamas savaip“, – apgailestavo A. Stančikas.

Pirmininkas prisiminė išmokų pradžią, kuomet Lietuvos ūkininkams už deklaruotų pasėlių hektarą buvo mokami 143 eurai. Tuo tarpu lenkų ūkininkams būdavo atseikėjama 240 eurų. Skirtumas ne toks ir menkas, todėl ir nenorėdamas, pasak Andriejaus Stančiko, tokiu „teisingumu“ pradedi abejoti.

Treti nuo galo

A. Stančikas teigė, jog Lietuvos žemdirbiai tikrai yra nusipelnę gauti didesnes išmokas.

„Ir ne vien Lietuvos. Tai – visų baltų problema. Kartu su latvių ir estų žemdirbių organizacijomis pasiekėme Briuselį. Negalime tylėti, nes ir ateinančiame etape mūsų vieta numatyta pabaigoje. Estai – patys paskutiniai, latviai gaus šiek tiek didesnes išmokas, mes – treti nuo galo. Todėl ir kovoti turime kartu, įrodyti Baltijos šalių žemdirbių nepasitenkinimo pagrįstumą. Mūsų protestus jau pastebėjo Europos Sąjungos visuomenė, atkreipė dėmesį. Nors, reikia pripažinti, jog žemdirbiškos organizacijos tik sukuria tam tikrą foną derybininkams“, – pasakojo svečias.

Nepaisant didelių pastangų, viltis gauti didesnes išmokas gana nedidelė.

Užtektų Europos Sąjungos šalių ūkininkams išmokas sumažinti apie procentą, kad lietuviai žemdirbiai pajaustų išmokų padidėjimą. A. Stančikui šiuo klausimu yra tekę bendrauti su Prancūzijos atstovu. Jis labai abejojęs, ar atsirastų tokia politinė jėga, kuri prancūzams ūkininkams išdrįstų tik pranešti apie jų išmokų sumažinimą.

Žemės ūkis į kalną nebelipa

Nors Lietuvos žemdirbiai neprarado darbštumo ir meilės žemei, žemės ūkis mūsų šalyje, A. Stančiko manymu, į kalną nebelipa.

Labiausiai pirmininkui skauda širdį todėl, jog vis mažiau ūkininkauti imasi jauni žmonės. Vidutinis, ir ypač smulkus ūkininkas dažniausiai būna garbingo amžiaus. Jaunimas nenoromis iš savo tėvų ar senelių neperima ūkių.

Pirmininkas minėjo ir malonių dalykų. Žemaitijos keliais vasaromis važiuodamas gali matyti ganyklose besiganančias dideles karvių bandas. Tačiau kitoje Lietuvos pusėje, nuo Molėtų iki Ignalinos keliaudamas, A. Stančikas yra suskaičiavęs du arklius ir septynias karves.

Kiaulių sumažėjo

Pasak Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko, šalyje smarkiai sumažėjęs ir kiaulių auginimas.

Tarybiniais metais kiaulių būdavo užauginama apie 4 milijonai per metus, dabar – vos 530 tūkstančių.

A. Stančikas pasakojo lankęsis ūkininko, auginančio kiaules, ūkyje, Šalčininkų rajone.

2000 kiaulių ferma beveik neskleidžia jokio nemalonaus kvapo, nors kiaulės laikomos ant mėšlo. Net mėšlidės neturi įsirengęs. Kiek mėšlo sukaupia per tris mėnesius, tiek žemei atiduoda. Beveik nenaudoja cheminių trąšų.

Kiaules pardavimui užaugina maždaug per septynis mėnesius. Netoliese esąs kitas, modernus ūkis, kuriame kiaulės užauginamos kur kas greičiau. Tačiau žmonės labiau perka iš pirmojo ūkininko. „Sako, skanesnė, kokybiškesnė mėsa. Ir tie žodžiai yra gryna tiesa“, – tvirtino Andriejus Stančikas.

IŠMOKOS: Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, jog Lietuvos žemdirbiai yra nusipelnę gauti didesnes tiesiogines išmokas.

Autorės nuotr.