Naujausios
Lėlių kolekcija gimė iš kelionių
Ilgametė Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų kalbos mokytoja, buvusi mokinių debatų teisėja Elvyra Balčiūnaitė surinko daugiau nei 800 lėlių iš viso pasaulio kolekciją. Ją ketina dovanoti galbūt naujam Lėlių muziejui. Nors lėlių pati neberinks, gide dirbanti moteris nežada atsisakyti kitos gyvenimo aistros – kelionių.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Pradėjo nuo „anglakalbių“ lėlių
Paklausta, kas jos gyvenime atsirado anksčiau – lėlės ar kelionės, Elvyra Balčiūnaitė užtikrina – kelionės. Pirmiausia buvo išvykos su klase, besimokant mokykloje. Keliavo ir studijuodama institute. Pradėjusi dirbti Didždvario gimnazijoje, kasmet su mokiniais vykdavo į dviejų savaičių stovyklas su kuprinėmis. Daug keliavo ir su mokytojais.
Nuo 1968 metų, vasaromis, kai mokytojams atostogos, ji dirbo gide: aplankė daugelį Tolimųjų Rytų šalių, buvusias sovietines respublikas. Savaitgaliais, Lietuvą, Latviją pristatydavo čia atvykstantiems, daugiausia rusų turistams. Vėliau šiaulietė tapo mokinių turizmo ir orientacinio sporto teisėja, todėl dalyvavo įvairiuose sąskrydžiuose.
Kelionių metu moteris rasdavo vis naujų susirašinėjimo draugų. Nemažai jų buvo lėlininkės. Nuolat keliaujanti Elvyra Balčiūnaitė joms buvo tikra dovana – siųsdavo ne tik lietuviškų lėlių, bet ir įsigytų kelionėse.
Kartą mainais į savo išsiųstą lėlę sulaukė kitos – iš Ispanijos. Ši šiaulietei taip patiko, kad kilo mintis surinkti angliškai kalbančių šalių lėles. „Tuo metu tai buvo neįprasta. Pagalvojau, kad jas parodyti mokiniams, per jas pasakoti apie kitas šalis būtų naudinga“, – prisimena kolekcijos savininkė.
Tiesa, tais laikais jos pomėgis buvo pavojingas: dėl susirašinėjimo su užsieniečiais mokytoja dukart buvo kviesta į sovietinį saugumą pasiaiškinti. Atplėšusi gautus laiškus, ne kartą pastebėjo saugumiečių žymą, rodančią, kad šis jų perskaitytas.
Pasaulio atspindžiai
Kolekcijos lėles šeimininkė skirsto į etnografinės, puoštas tautiniais rūbais, muzikines, literatūrinius herojus, puikiai žinomus iš garsiausių kūrinių (tarp jų – ir čekų Šveikas, ir lietuvių Palangos Juzė) ir istorines asmenybes, atspindinčias tam tikro laikotarpio apdarus (Henrikas VIII su visomis 6 žmonomis, princesė Diana).
Lėlės lentynose sudėliotos pagal valstybes. Kolekcijoje – lėlės iš beveik visų Europos šalių, trūksta nebent Albanijos. Įdomios Šiaurės kraštų – čiukčių lėlės su vėplio kaulu. Tarp kitų tradiciniais raštais išpieštais veidais ir negausiais apdarais išsiskiria maorių lėlės iš Naujosios Zelandijos. Originalios baltarusiškos, iš šiaudų ir lino pagamintos lėlės. Mongolija, Afganistanas...
Mėgstamiausios lėlės ponia Elvyra sako neturinti. Kiekviena jai – ypatinga, susijusi ne tik su jos aplankyta vieta, bet ir su lėlę dovanojusiais žmonėmis. „Norvegės, dovanojusios man savo rankų darbo lėlę, svečiavosi mano namuose, vėliau atsiuntė dar vieną – vardinę su sertifikatu“, – prisimena.
Naujų eksponatų nebeperka
Paskutiniais sovietmečio metais, anot Elvyros Balčiūnaitės, dėl jos lėlių buvo kilęs didžiulis ažiotažas: „Jas pamatyti norėjo visi. Kur tik Lietuvoje jos nebuvo! Sunku būtų buvę rasti įmonę ar įstaigą, kurioje jų nerodžiau“.
Dabar lėlių neberenka. Kodėl?
„Pirmiausia, tai – labai brangu. Be to, dalis užsienio lėlininkių, su kuriomis keisdavomės lėlėmis, jau mirė, su kitomis ryšius nutraukiau pati“, – pasakoja.
Keliauti šiaulietė nenustojo, neseniai buvo Kinijoje, Japonijoje, bet ten lėlių nebepirko. „Nes tokių jau turiu. Net iš itin egzotiškų kraštų – Peru, Bolivijos. Nors anksčiau pirkau įvairių tos pačios šalies lėlių, pavyzdžiui, Gruzijos lėles, kad galėčiau parodyti visą nacionalinę paletę, dabar to nebedarau“, – sako kolekcininkė.
Kolekciją dovanos
Šiaulietė norėtų savo lėles ateityje išvysti Lėlių muziejuje, kuriam kolekciją padovanotų. Prasitaria, kad jau turi patikėtinį, kuris rūpinasi jos lėlių ateitimi. Įmanoma, kad toks muziejus atsiras Šiauliuose, nors gali būti įkurtas ir Vilniuje. Kolekcijos norėtų ir Šiaulių „Aušros“ muziejus, ir Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka.
„Dar tiksliai nežinau, kur lėlės atsidurs, bet mano namuose jau netrukus jų nebeliks“, – sako ponia Elvyra. Ji jau planuoja, kaip remontuos lėlių apgyvendintą kambarį.
Ar nesinorėtų vieną kitą lėlę pasilikti? „Gal ir norėčiau, bet nesinori skaldyti kolekcijos“.
Planuose – naujos kelionės
Ponią Elvyrą namuose užklupome tik grįžusią iš Liuksemburgo. Pernai buvo Sicilijoje. Keliones jau vadina nebe aistra, o gyvenimo būdu, kaupia knygas, pasakojančias apie aplankytas šalis. Gide dirba Anglijoje, Škotijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje.
Keliauja ir savo malonumui, pavyzdžiui, Lietuvos Nepriklausomybę sutiko ir himną giedojo Delyje (Indija). Neslepia, kelionėms į Peru, Meksiką, Kiniją, Japoniją teko gerokai pataupyti. Rudenį ruošiasi vykti į Vietnamą, Kambodžą.
Amerikoje tris kartus viešėjusi šiaulietė sako, jog tai – šalis, į kurią nesinori sugrįžti. Kodėl? „Pasižvalgykite po Metropoliteno muziejų. Amerikos dailininkams jame skirta pora mažyčių kambarėlių, o kitur – Europos, Azijos, Afrikos šalių kūrėjų darbai. Taip Amerikoje yra visur: gausybė suvežtų dalykų, nieko savo“, – aiškina.
Ekstremaliausia – dar sovietmečiu įvykusi kelionė į Egiptą: „Tuo metu, net gavęs kelialapį, nebuvai tikras, kad važiuosi. Tik atvykę į vietą, dykumoje, netoli piramidžių beveik šokome iš džiaugsmo. Tačiau keliavome apimti baimės: girdėjome daug pasakojimų apie žmonių pagrobimus Egipte. Nuo Luksoro į Kairą traukiniu per naktį gerdami arbatą važiavome vagone–restorane, nes mūsų vietas užėmė ir nesutiko apleisti vietiniai“.
Dabar keliauti – patogu ir paprasta, o didžiausias galvos skausmas – lauktuvės. Ponia Elvyra juokiasi, prisiminusi pirmaisiais nepriklausomybės metais su mokiniais važiavusi į Olandiją ir lauktuvių iš ten vežusi mums tada nematytų 10 kempinėlių rinkinį virtuvei.
KOLEKCIJA: Dabar Elvyros Balčiūnaitės kolekcijoje – per 800 lėlių iš viso pasaulio. Moteris primena savo vaikystės metais, pokariu, turėjusi tik savadarbių lėlių.
JAPONĖ: Ši vardinė lėlė su sertifikatu iš Japonijos – naujausia Elvyros Balčiūnaitės kolekcijoje. Ją prieš kelias savaites dovanojo draugai.
LAČPĖSIS: Pirmoji lėlė šiaulietės kolekcijoje – 1976-ųjų latviškasis Lačplėsis, dovanotas mokinių ekskursijos metu. Buvę mokiniai mokytojai yra dovanoję lėlių ir iš Afrikos, Singapūro, Izraelio.
ŠLUOTA: Originali lėlė-šluota iš Bermudų salų.
ORIGINALUMAS: Tarp lėlių – ir puošta kriauklių suknele.
ŠVEIKAI: Čekiški kareiviai Šveikai – su šuniuku ir be jo.
KARALIUS: Anglijos karalius Henrikas VIII su 6 žmonomis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.