Naujausios
Sodininkų mugės įdomybės
Praeitą savaitgalį Šiauliuose vykusioje sodininkų mugėje žvalgėmės naujovių. Keletą įdomesnių augalų pristatome „Šiaulių krašto“ skaitytojams.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Braškės balkone? Kodėl gi ne!
Daugiamečių augalų augintojas iš Utenos Justinas Neliupšys neturintiems daržo rekomenduoja balkone auginti svyrančias braškes „Floriante“.
Tai – remontantinės braškės, išleidžiančios tais pačiais metais derančius ūglius. Jos – vidutinio ankstyvumo. Derėti pradeda liepą ir uogų duoda iki šalčių, nebijo net 5 laipsnius siekiančių šalnų.
Braškės „Floriante“ skirtos auginti vazonėliuose.
„Auginti dirvoje nėra prasmės, nes jų ilgi ūsai užims apie porą kvadratinių metrų. Auginant vazonėlyje, ūsai gražiai svirs žemyn“, – paaiškina augintojas.
Kaip ši braškė žiemoja? Pašnekovas pataria nukirpus ūsus ir lapus, augalą pasodinti į dirvą, kaip įprasta, arba nunešti iki pavasario į vėsų rūsį. Svarbiausia – nepalikti vazonėlio žiemai lauke, nes augalas iššals. Braškę atnaujinti ūgliais kas 3–4 metus.
Levisijos žydi dukart per metus
Levisija – daugiametė gėlė, kurią savo gėlyne Lietuvoje kol kas turi retas augintojas. J. Neliupšio žodžiais, ši gėlė įdomi tuo, kad žydi du kartus per metus: pirmą kartą pražys maždaug po mėnesio.
„Žydės ilgai – apie pusantro mėnesio. Paskui bus mėnesio pertrauka, po jos – antras žydėjimas“, – pasakojo augintojas.
Levisija – sausesnių vietų gėlė, nemėgsta drėgmės, todėl jos nereiktų sodinti vandens užliejamose vietose. Mieliau auga saulėje nei pavėsyje, bet ne saulėkaitoje. Yra atspari šalčiams, žiemą jos dengti nereikia. Kas 2–3 metus užaugina atžalų.
Rečiausios – baltos levisijos, dažniau pasitaiko ryškiai rožinių, raudonų, margų.
Margalapis rododendras
Vytautas Bačiulis į mugę atvežė margalapį rododendrą. Dar nežydintį krūmokšnį lengva atskirti tarp gentainių: jo lapai ne sodriai žali, kaip kitų, o margi – baltai žali.
Kaip ir dauguma Lietuvoje parduodamų rododendrų, šis – svečias iš Olandijos. Lyginant su kitais, naujos veislės rododendras – šiek tiek lepesnis.
Jam augti reikia daug drėgmės, todėl būtina dažniau laistyti. Žiemą dera pasirūpinti gera apsauga nuo šalčių, vėjų. Nors nedidelių šalnų nebijo, šaltajam sezonui V. Bačiulis jį rekomenduotų apgaubti agroplėvele.
Geriausiai auga, kaip ir visi rododendrai, rūgščiose durpėse, lengvame pavėsyje. Geriau sodinti žemesnėje vietoje, iškasus gilesnę duobę, kad augtų tarsi lomoje.
Įskiepyta forsitija
Lietuvoje plačiai žinomos krūminės forsitijos. V. Bačiulis siūlo pasižvalgyti kitokių – įskiepytų į medelius.
„Toks dekoratyvinis medelis atrodo labai gražiai ir originaliai, primena bonsą“, – tikino pašnekovas.
Forsitija mėgsta saulę. Kitoms auginimo sąlygoms – visiškai nelepi.
Pražydus suformuotam „burbului“, medelį reikėtų pasaugoti – pririšti prie greta įkastos atramos, kad nelūžtų. Šios saugos priemonės nereikėtų pamiršti ir ateityje, mat augs ne medelio kotas, o didės jo laja.
Norint suformuoti gražų medelį, jį reikės kartą per metus karpyti. Žiemą dengti nebūtina, šalčių forsitija nebijo.
Populiarūs šeimos medžiai
Neringa Baikštytė į sodininkų mugę atvežė Joniškio rajone, Žagarės seniūnijoje, Stungių kaime, užaugintų vaismedžių ir vaiskrūmių.
Anot jos, šiuo metu populiariausi – šeimos medžiai. Tai obelys arba kriaušės, į kurių medžio kamieną įskiepytos dar dvi veislės. Dažniausiai skiepijama taip, kad ant vieno medžio būtų vasarinė, rudeninė ir žieminė veislės.
Kad vaismedžių sodas neužimtų daug vietos, vaisius skinti būtų lengviau, sodinami žemaūgiai medžiai.
Jų sodinimas, priežiūra nesiskiria nuo aukštaūgių. Tik žemaūgiai pradeda anksčiau megzti vaisius ir šie būna stambesni nei aukštaūgių.
„Kuo daugiau saulės gaus vaismedis, tuo jo vaisiai bus saldesni ir spalvingesni“, – tikino N. Baikštytė.
Vaismedžiams sodinti ji rekomenduoja nerūgštų dirvožemį, kuriame vanduo neužsistovėtų, ne lomą, ne daubą. Specialiai žemaūgių medelių šakų karpyti nereikia, pakanka pavasarį apgenėti, palikus vieną pagrindinę, kitas – trumpesnes.
Žemaūgės gali būti ir trešnės. „Žinoma, nereikėtų tikėtis, kad šie medeliai bus žemesni nei 3–3,5 metro, tačiau pačios trešnės bus stambesnės, o ir derėti pradės jau antraisiais metais“, – tikino pašnekovė.
Trešnės mėgsta derlingą, pailsėjusią žemę, saulėtas vietas.
Persikai, abrikosai, anot pašnekovės, mūsų kraštams – nebe egzotika. Lietuvoje jie puikiai dera, tik reikia rasti tinkamą vietą pasodinti. Svarbiausi kriterijai – saulėta, užuovėja. Žiemą, ypač pirmais–antrais augimo metais, patartina aprišti agroplėvele.
BRAŠKĖ: Justino Neliupšio žodžiais, svyrančias balkonines braškes patogiausia auginti štai tokiuose pakabinamuose vazonuose.
LEVISIJA: Natūraliomis sąlygomis gėlynuose lauke auginamos levisijos pirmąkart šiemet pražys už mėnesio.
FORZICIJA: Įskiepyta į medelį, tinkamai formuojama forsitija, Vytauto Bačiulio žodžiais, ateityje pasipuoš ryškiai geltonu „burbulu“.
LAPAI: Rododendras išsiskiria margais lapais.
Jono TAMULIO nuotr.