Naujausios
Jis apibėgo Lietuvą
Šiandien Vilniuje finišuoja Lietuvą apibėgęs ugniagesys gelbėtojas Aidas Ardzijauskas. Per 24 paras susidarė apie 1100 kilometrų. Jis yra antras šalies bėgikas, tai padaręs vienas.
„Šiaulių krašto“ žurnalistas pamatė dalelę išbandymų, tekusių sportininkui, – drauge su juo bėgo apie 30 kilometrų Akmenės rajone.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Kilometrų stengėsi neskaičiuoti
A. Ardzijausko bėgimas Akmenės rajono keliais buvo maždaug pusiaukelė jo maršrute iš sostinės, kurioje gyvena.
Pats bėgikas tikslaus kilometrų skaičiaus nežinojo. „Psichologiškai būtų sunkoka, jei kiekvieną dieną vis galvočiau, kokį atstumą reikės įveikti, o maloniau yra džiaugtis, kad bėgi, – sakė A. Ardzijauskas „Šiaulių kraštui“. – Tesidomiu būtent bėgimo dieną laukiančiu atstumu. Viską suskaičiuosiu po finišo.“
Kai planavo bėgimą, atkarpas pasirinko kruopščiai apgalvodamas. Vidutiniškai per dieną susidarė apie 50 kilometrų. Buvo dienų, kai atkarpos viršijo 80 kilometrų arba nesiekdavo nė 30 kilometrų. Kad diena ar dvi būtų sunkesnės, o paskui – sąlyginis poilsis. Taip nenualinamas organizmas.
Sergėjosi atsitiktinumų
Bėgikas per liūtis bėgdavo su apsiaustu – tokio ilgio, jog apačia beveik žemę siekė. Aišku, vargino, bet saugojo nuo peršalimo.
Peršlapusias kojines ar sudrėkusius batelius keisdavo sausais – taip išvengė pūslių.
Tuoj pat sustodavo, vos pajutęs, kad batelis „pasigavo“ pakelės akmenėlį. Jei lauksi, kol ims mausti pėdą, kitą dieną sulauks ir skausmo.
„Kai kada pajusdavau tokį jėgų antplūdį, jog atrodydavo keista, kad bėgu lėtai – kilometrą tik per 6 minutes, – pasakojo A. Ardzijauskas. – Bet įsakydavau sau nesidraskyti. Po perkrovos kitą dieną gali organizamas atsidurti vadinamoje duobėje, o galiausiai palūžti. Saugojausi kontroliuodamas ir savo nuotaiką“.
Vieninteliai agresoriai – nesupratingi vairuotojai
Kelyje bėgikas patyrė agresiją. Pavyzdžiui, priešais atvažiuojantis vairuotojas pasuko automobilį bemaž ant bėgiko. Teko gelbėtis šuoliu į pamiškę.
Teko matyti, kaip staiga iš nugaros vos kokio sprindžio atstumu prašvilpė automobilis, lenkęs ta pačia kryptimi važiavusį kitą automobilį. O toje vietoje šalia asfalto buvo metalinis kelio atitvaras, tad ir atšokti bėgikui nebuvo kur.
„Geriau, kai matai priešais atvažiuojantį kokį agresyviai nusiteikusį vairuotoją, nes tada suspėji pasitraukti“, – sakė A. Ardzijauskas. Sunkiasvorio sunkvežimio sukelta vėjo trauka gali parblokšti bėgiką.
Keistai atrodė, kai bėgikas kovojo su merkiančiu lietumi, o ištuštėjusiame kelyje pasirodęs vairuotojas vis tiek pasuko vairą artyn ir bėgiką aptaškė balos vandeniu.
„Iš dalies suprantu tokius vairuotojus, kurių kelyje retai pasitaiko vienišas bėgikas, o jei dar pliaupiant lietui, nežinia ką gali pagalvoti“, – sakė A. Ardzijauskas.
Bet maloniai nuteikė moteris, kuri sustojo, siūlė pavėžėti bėgiką. Jis aiškino, kad bėga aplink Lietuvą, o vairuotoja vis žiūrėjo, atrodė, nesuprato tokio paaiškinimo.
Sutiko ir sveikinančių vairuotojų. Jei lenkė automobilis su Vakarų Europos valstybių numeriais, dažniau vokiškais, tai vairuotojai sulėtindavo greitį ir draugiškai šypsodavosi, skatindami signalizuodavo.
Stiprina ugniagesio profesijos prestižą
Kodėl entuziastas bėgo aplink Lietuvą? Juk tuos kilometrus vilniečiui „surinkti“ gerokai patogiau ramiais Vingio parko takeliais ar varžybose, kur saugumu rūpinasi policininkai, medikai. Negi tokius patogumus paaukota dėl populiarumo, viešumo?
„Tikrai tai nebuvo užgaida, o panašiau į kilnų tikslą, – pabrėžė A. Ardzijauskas. – Juk aukšto meistriškumo sportininkas bene labiausiai išgarsina Lietuvą, dalyvaudamas olimpiadoje ar panašaus lygio varžybose. Aš nepasiekiu tokių aukštumų – panašiam tikslui pasirinkau bėgimą aplink Lietuvą. Ir kiek daug žmonių apie ją pagalvojo, kai pakelėse palydėjo, kai kiekviename tarpiniame finiše susirinko pagerbti. Kai kartu pabėgėjo kiti bėgimo entuziastai, ypač ugniagesiai.“
„Geriau pasvarsčius, nėra vienintelės priežasties, – tęsia bėgikas. – Antai mano darbovietės vadovybė, jei išleidžia į pasaulines ultrabėgimų varžybas, tai tikisi pergalių. O aš nesu itin aukšto meistriškumo. Po ištvermės bėgimo aplink Lietuvą ugniagesio profesija bus dar labiau vertinama“.
Patarimas dėl Lietuvos
Pačiu pirmuoju stimulu A. Ardzijauskui tapo garsiausio šalyje ilgų nuotolių bėgiko ir kelių ištvermės bėgimų pasaulio rekordininko Piotro Silkino žodžiai: „Bėgiojantis lietuvis pirmiausia turi apibėgti Lietuvą, o paskui imtis didesnių planų.“
P. Silkinas – pirmasis vienas apibėgęs Lietuvą. Kiek anksčiau jis tai darė su grupe bendraminčių. A. Ardzijauskas startui pasirinko neatsitiktinai gegužės 31–ąją, nes tą dieną, prieš dešimetį finišavo bėgimo aplink Lietuvą pradininkas P. Silkinas.
Šis veteranas, dabar įkopęs į aštuntą dešimtį, tačiau perdien nubėgantis po kelias dešimtis kilometrų, ir patarinėjo jaunesniam kolegai, kaip pasirengti išbandymui ir jį ištverti.
„Iš pradžių ketinau labai tyliai prabėgti, nes neturiu tokio pasitikėjimo kaip Piotras, – prisipažino A. Ardzijauskas. – Iki šiol sukdavosi mintys: va tą Piotras sakė, va tą Piotras darė. Ir tik dabar galėsiu pasakyti: aš žinau, aš jaučiau, kad galiu kitiems patarti.“
Nubėgtas atstumas – bemaž aplink Žemę
Ir iki šiol A. Ardzijauskas yra vienas iš tų šalies sportininkų, kurio nubėgtų kilometrų skaičius artėja prie atstumo aplink Žemės rutulį – dabar susidarė apie 35 tūkstančiai. Yra įveikęs septyniolika klasikinio maratono bėgimų, septynis kartus dalyvavo šimto kilometrų bėgime, šešis kartus – 101 kilometro bėgimuose, tiek pat kartų išbandė jėgas daugiadieniuose bėgimuose.
„Bėgimas man yra laisvalaikis, pomėgis ir gyvenimo būdas,– sakė A. Ardzijauskas. – Nuo tada, kai nė dešimties metų neturėjusiam lūžo abiejų pėdų kulnai, o juos pagydžius 1980 metais po truputį pradėjau bėgioti. Gydytojai sakė, kad tai geras vaistas atsikratyti traumos pasekmėms.“
Mintys iš dienoraščių
A. Ardzijauskas turi dar vieną pomėgį – rašyti ir viešai skelbti įspūdingiausių varžybų dienoraščius. Štai kelios ištraukos:
„Kokia lemtinga mano vaikystės trauma. Dabar net nežinau, ar ji davė daugiau naudos man ir savotiškai pakoregavo mano tolesnį gyvenimą, gerąja ar blogąja linkme. Lūžiai nėra gerai, bet kaip būtų pasisukęs mano gyvenimas, jei jų nebūtų buvę? Čia tikriausiai tas pats, jei tavęs paklaustų, ar norėtum pakeisti šiandien dieną? Aš atsakyčiau – ne. Aš laimingas ir jaučiuosi labai patenkintas šiandien čia ir dabar.
Kaip ryžtamasi tokiems savęs išbandymams – bėgti superilgus nuotolius? Dėl noro nugalėti save? Taip, pirmiausiai turi išmokti nugalėti save, savo baimes, o tik vėliau galima galvoti apie varžovus ir kaip juos nugalėti. Dažnai save nugalėti būna labai sunku, priversti savo mintis ir kūną judėti tikslo link. Jeigu tai darysi per jėgą, prisišauksi didelę nelaimę, viską turi daryti su šypsena, stengtis pajusti malonumą iš to, ką tu darai. Džiaugtis tuo bėgimu, pasitikėti savimi. Stengtis mąstyti tik pozityviai, nes raumenis verčia judėti impulsai iš centrinės nervų sistemos.
Mėgstu dažnai kartoti šią sentenciją: „Pagrindinė piliulė, kuri daro stebuklus – treniruotės, sveikas gyvenimo būdas ir begalinė meilė sau“.
Kaip ir daugelis turiu svajonę. Norint ją pasiekti reikia atlikti tam tikrus žingsnius. Tarkim, pirmas žingsnis yra išbėgti į parką, antras – nubėgti 10 km nesustojus, trečias – nubėgti pusmaratonį (21,097 km), ketvirtas – maratoną (42,195 km), penktas – 100 km, šeštas – daugiadienės bėgimo varžybos, septintas – ...“
„Miegas, kaip ir maistas, visos dietos, o tiksliau režimas turi savas taisykles. Jos labai paprastos, bet jas daugelis pamiršta, o pamiršta, nes neprisimena, kaip elgėsi būdami vaikai. Mano manymu, reikėtų keltis ir eiti miegoti tuo pačiu laiku. Esant galimybei pamiegoti pietų miego. Tai kažkas panašaus į vaikų darželio režimą. Šitoje vietoje tinka Vinstono Čerčilio citata: „Niekada nestovėjau, kai galėjau sėdėti ir niekada nesėdėjau, kai galėjau gulėti.“ Valgyti 4-5 kartus per dieną, kasdien bent po valandą pasivaikščioti gamtoje. Daugiau svajoti. Ir galiausiai – šypsotis“.
Autoriaus nuotr.
BĖGIMAS: Aplink Lietuvą bėgusio Aido Ardzijausko (dešinėje) kelias vedė ir per Akmenės rajoną, kuriame kompaniją palaikė vietiniai entuziastai.
ŠYPSENA: A. Ardzijauskas mano, kad sportinei ištvermei padeda šypsena. Ji ir švietė veide, kai Akmenės mieste esančiame tarpiniame finiše bėgiką pasitiko ugniagesiai gelbėtojai iš Šiaulių.
NUOVARGIS: Bėgikas nekalbėjo apie nuovargį, bet kartais jį matydavai veide.
UGNIAGESYS: Ugniagesys gelbėtojas A. Ardzijauskas savo ištverme jaučiasi pastiprinęs šios profesijos prestižą.