Naujausios
Prieš šimtą metų pievose nusileido aeroplanas
Šiandien Šiauliai turėtų švęsti šimto metų jubiliejų, kai apylinkėse nusileido pirmasis lėktuvas. Tiksliau – atviro tipo aeroplanas su dviem keleiviais. Įvykis užfiksuotas nuotraukoje, kurioje puikuojasi daug to meto uniformuotų Šiaulių pareigūnų ir pats burmistras Julijonas Šalkauskis.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Pusiaukelė
Šiaulių oro uosto saugumo skyriaus vadovas Algirdas Ulčinas domisi aviacijos istorija. Jis į redakciją atėjo su pluoštu surinktos istorinės medžiagos apie pirmojo lėktuvo pasirodymą Šiaulių padangėje.
Prieš šimtą metų Vsevolodas Abramovičius, tuo metu vos 22 metų talentingas Rusijos žydų kilmės lakūnas, nusileido pievose šalia Šiaulių.
A. Ulčinas, nagrinėdamas įvairius to meto straipsnius, kronikas bei telegrafo žinutes, sužinojo, jog V. Abramovičius su partneriu Šiaulius aplankė išbandydamas savo rankomis ištobulintą lėktuvą.
Lakūnas Vokietijoje dirbo skrydžių instruktoriumi ir brolių V. ir O. Raitų lėktuvų kompanijos pagrindiniu inžinieriumi, išradėju. Jis gerokai patobulino brolių Raitų lėktuvą. Padarė jį manevringesnį ir atsparesnį vėjo gūsiams. Įdėjęs tiems laikams galingą variklį, V. Abramovičius nusprendė išbandyti savo kūrinį ilgoje kelionėje.
Prasilenkė kalendoriai
Šiaulietis kolekcininkas Petras Kaminskas turi nuotrauką, kurioje užfiksuoti abu aeroplano keleiviai, keletas garbių ir uniformuotų Šiaulių ponų bei miesto burmistras Julijonas Šalkauskis. Kolekcininkas paaiškino, kad nuotraukoje nurodyta data – 1912 metų liepos 8 diena – užrašyta pagal tuometinės carinės Rusijos kalendorių. Berlynas jau gyveno pagal dabartinį kalendorių ir skaičiavo liepos 21 dieną.
Spėjama, kad V. Abramovičius leidosi kažkur pietinėje Šiaulių pusėje – netoli Verdulių kaimo. Aeroplanas turėjo slides, todėl buvo pritaikytas leistis ant pievos ar net pelkingoje vietoje. Tuo metu oro uosto mieste dar nebuvo. Jis atsirado tik po trijų metų, kai Vokietija čia pradėjo laikyti keletą dirižablių.
Natūralu, kad toks įvykis sulaukė didžiulio miesto visuomenės dėmesio. Pirmąjį lėktuvą broliai Raitai į orą buvo pakėlę vos prieš devynerius metus. Lėktuvai, galima sakyti, žengė pirmuosius žingsnius į tobulėjimą.
Lydėjo nesėkmės
Nuo Berlyno iki Sankt Peterburgo – apie 1500 kilometrų. Kelionė truko 23 dienas, nors ore lėktuvas išbuvo 17 valandų. Skrisdavo ryte ir vakare. Laikydavosi 1000-1300 metrų aukštyje.
Įvairiems Rusijos spaudos leidiniams V. Abramovičius pasakojo, kad nuskristi tokį atstumą galėjo ir per keturias dienas, tačiau nuolat lydėjo nesėkmės. Tekdavo stabtelėti ne tik dėl variklio gedimų. Nusileidęs Karaliaučiuje, tuometiniame Kionigsberge, V. Abramovičius buvo sulaikytas policijos. Mat pareigūnas labai susidomėjo lakūno kilme. Policininkas atlyžo tik tuomet, kai lakūnas perspėjo jį savo poelgiu įžeidžiant patį imperatorių Vilhelmą II.
O tuo metu iš Berlyno į visus miestus skriejo telegramos, prašančios sutikti lakūną, atvežti jam kuro. Berlyno valdžia tikėjosi, kad lektuvas jau kirto Vokietijos sieną ir nė neįtarė apie „uolius“ Kionigsbergo pareigūnus.
Ryga pažadėjo pasiųsti kuro talpas Šiaulių link. A. Ulčinas sako, kad dabar galima tik spėlioti – galbūt Šiauliuose nusileidusiam aeroplanui kuras buvo atgabentas iš Rygos.
V. Abramovičius smagiai pakilo nuo Šiaulių pievų, tačiau netoli Rygos 300 metrų aukštyje užgeso variklis. Teko leistis sklendžiant. Naują variklį iš Vokietijos atgabeno per 12 dienų. Tačiau ir šis „streikavo“ iki pat kelionės pabaigos.
Rekordas
Ekipažas orientavosi pagal žemėlapius, o Šiauliuose nusileido sekdamas Hanzos kelią. Porininkas buvo puikus navigatorius, nes daug skraidė su dirižabliais. Jo dėka aeroplanas ne kartą sugebėjo išvengti audros debesų. Plerpiant varikliui skrydžio metu jie ne kalbėjo, o susirašinėjo.
Šioje kelionėje V. Abramovičius pasiekė vieną iš savo rekordų – už Rygos, bandydamas naująjį savo variklį, dešimt minučių skrido 155 varstų per valandą greičiu. Varsta – Rusijoje tuo metu naudotas ilgio matas, lygus 1,067 kilometro.
V. Abramovičius žuvo po metų, kai mokė skraidyti Jekateriną Šachovskają – vieną pirmųjų Rusijos lakūnių, kartais vadinamą kunigaikštyte. Jos pilotuojamas lėktuvas tėškėsi į žemę. Moteris traumų beveik nepatyrė, o V. Abramovičius žuvo. J. Šachovskaja po šios tragedijos viešai paskelbė daugiau niekada neskraidysianti, tačiau dar po metų užsirašė į Rusijos karines oro pajėgas.
Iš Petro KAMINSKO kolekcijos
ĮVYKIS: V. Abramovičius (lėktuve, dešinėje) su savo porininku nusileido šalia Šiaulių. Pirmas iš kairės – miesto burmistras Julijonas Šalkauskis.
Archyvinės nuotraukos iš humus.livejournal.com bei wikipedia.org
MOKINĖ: V. Abramovičius su savo mokine J. Šachovskaja 1913 metais. Netrukus, mokydamas ją skraidyti, lakūnas žuvo.
TIKSLAS: Rusijos kariniuose archyvuose saugomas kadras – V. Abramovičius ka tik baigė kelionę Berlynas – Sankt-Peterburgas.