Naujausios
BVP augo, kas toliau?
Statistikos departamentas pranešė, kad per tris pirmuosius ketvirčius sukurta 83 504 milijonai litų bendrojo vidaus produkto (BVP) to meto kainomis, o realus bendrojo vidaus produkto padidėjimas, palyginti su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu - sudaro 3,5 procento.
Skaičiai
Anot Statistikos departamento, šiemet pridėtinė vertė augo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių. Teigiamą BVP pokytį, palyginti su praėjusiais metais, lėmė gerėjantys žemės ūkio, apdirbamosios gamybos bei vidaus prekybos rodikliai.
Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP sudarė 25 300 milijonų, antrąjį – 28 471 milijono litų to meto kainomis.
Augimo veiksnys – eksportas
Ateities tendencijos – naujos Vyriausybės rankose, teigia „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Per pirmuosius tris ketvirčius BVP augo 3,5 procento, tačiau tikėtina, kad augimas metų pabaigoje šiek tiek sulėtės, mano „Swedbank“ ekonomistas, komentuodamas Statistikos departamento paskelbtą trečiojo ketvirčio BVP įvertį.
Trečiąjį šių metų ketvirtį pagrindinis augimo veiksnys buvo eksportas, kuris liepos-rugpjūčio mėnesiais buvo 17,5 procento didesnis nei prieš metus. Palyginimui, antrąjį šių metų ketvirtį eksporto augimas buvo labai vangus ir siekė tik 4,7 procento. Didelė dalis euro zonos valstybių išlieka recesijoje, ir nors Lietuvos eksportas į Vokietiją ir Prancūziją šiemet buvo šiek tiek mažesnis nei pernai, tačiau eksportas į kitas sparčiai augančias kaimynines šalis visiškai kompensavo praradimus Vakaruose.
Anot N. Mačiulio, išliekantį Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą rodo ir pramonės duomenys. Po susitraukimo antrąjį ketvirtį metinis pramonės augimas trečiąjį šių metų ketvirtį siekė net 6,9 procento. Antrąjį ketvirtį eksportą ir pramonės augimą slopino ir vienkartiniai veiksniai – daugiau nei mėnesį trukęs naftos perdirbimo gamyklos remontas.
Neigiami lūkesčiai
Labiausiai BVP augimą pirmoje šių metų pusėje slopino neigiami lūkesčiai ir beveik visiškai sustojęs investicijų augimas, mano N. Mačiulis. Įmonių nerimą ir nenorą investuoti kurstė ir išliekantis neapibrėžtumas dėl euro zonos ateities, ir galimi ekonominės politikos pokyčiai po Seimo rinkimų. Galimas radikalus minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas bei mokesčių sistemos pokyčiai kai kurias įmones galėjo paskatinti luktelėti prieš priimant ilgalaikių investicijų sprendimus. Tikėtina, kad trečiąjį ketvirti įmonės jau investavo šiek tiek daugiau, taip pat nebemažino atsargų lygio.
Neigiami lūkesčiai veikė ir namų ūkius – mažmeninės prekybos augimas sulėtėjo nuo 4 procentais antrąjį ketvirtį iki 3,2 procento trečiąjį ketvirtį. Tačiau pagrindinė lėto vartojimo augimo priežastis, pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, buvo darbo užmokesčio tendencijos.
Realus darbo užmokestis iki antrojo šių metų ketvirčio mažėjo jau trejus su puse metų iš eilės ir, tikėtina, neženkliai pasikeitė ir trečiąjį šių metų ketvirtį. Pagrindinis namų ūkių vartojimo augimo šaltinis buvo sparčiai kuriamos naujos darbo vietos, tačiau ši tendencija ateityje gali sulėtėti.
Augimas šių metų pabaigoje ir 2013 metais priklausys ne tik nuo padėties euro zonoje, kuri, tikėtina, nebeblogės, bet ir nuo naujos vyriausybės ekonominės politikos, pažymi ekonomistas.
Korekcijų pateiks žiemos sezonas
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, vertindamas trečiojo ketvirčio BVP augimo duomenis, sakė, jog truputį nuliūdino rugsėjo mėnesio mažmeninės prekybos apyvartos rodiklis. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, padidėjo tik 0,9 procento – daug menkiau nei vidutiniškai 2012 metų sausio-rugsėjo mėnesiais (5,0 proc.). Tai reikia vertinti kaip įžangą į šaltąjį metų sezoną, kai prekybos sektorių kaitina nebent Šv. Kalėdų šventės lūkesčiai, o žmonės kaip niekada daug galvoja apie energetiką, sako ekonomistas.
Žiemos sezono pradžią „papuošiančios“ rekordiškai didelės šildymo sąskaitos vers namų ūkius naudoti santaupas ir riboti antrojo arba trečiojo būtinumo prekių vartojimą, prognozuoja SEB banko prezidento patarėjas. Anot jo, atitinkamai patirs smūgį jomis prekiaujantys mažmeninės prekybos sektoriai, kurie vasaros pabaigoje sparčiai stojosi ant kojų ir įspūdingai augo, pavyzdžiui, prekyba drabužiais ir avalyne. Be to, šildymas ir kiti energetiniai ištekliai yra sudėtinė verslo įmonių sąnaudų dalis, todėl su šildymu susijusių išlaidų poveikis ekonomikai paskutinį šių metų ketvirtį – vienareikšmiškai neigiamas.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
KRYPTYS: „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio nuomone, itin svarbu daugumos reformų tęstinumas – konkurencijos aukštojo mokslo sistemoje skatinimas, tolesnis šešėlinės ekonomikos slopinimas, valstybės valdomų įmonių ir viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo didinimas, darbo santykių lankstumo užtikrinimas ir fiskalinės drausmės išlaikymas.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
PERSPEKTYVA: „Nors pastaruoju metu eksportuojančios įmonės apsiprato su darbščiojo Lietuvos ekonomikos „arkliuko“ vaidmeniu, toliau stiprinti savo pozicijas užsienio rinkose joms bus gana sunku (...) Gamybos sąnaudų struktūrą slėgs brangstantys energetiniai ištekliai, mažėjant nedarbo lygiui ir išliekant didelei infliacijai, darbuotojai nebetoleruos atlyginimų įšaldymo“, – sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.