Šiaulių regiono verslas prisitaiko prie pokyčių

Šiaulių regiono verslas prisitaiko prie pokyčių

„Šiaulių regiono plėtros variklis yra žemės ūkis ir naujas investicijas pritraukiantys projektai – pramoninio parko, oro uosto bei logistikos centro plėtra“, – sako „Swedbank“ Šiaulių verslo bankininkystės centro direktorius Sigitas Lokcikas, atlikęs regiono plėtros galimybių analizę.

Irena BUDRIENĖ

irena@skrastas.lt

Stabiliai ketvirti

Pasak Sigito Lokciko, Šiaulių regiono ekonominės plėtros potencialo ir perspektyvų analizė rodo, kad regiono verslininkai atranda augančias ir stabilias eksporto rinkas.

Vis dėlto tiesioginės užsienio investicijos regione vis dar vienos žemiausių Lietuvoje. Direktoriaus nuomone, Šiaulių pramoninio parko, oro uosto bei logistikos potencialo sujungimas ir plėtra galėtų suteikti svarbų postūmį regiono pramonei ir verslui.

Pagal sukuriamą pridėtinės vertės produktą (BVP) regionas yra ketvirtas Lietuvoje. Šalies BVP sudaro apie 100 milijardų litų per metus, iš kurių Šiaulių apskritis sukuria apie 7 milijardus litų. Vilniaus apskritis sukuria 38 milijardus litų BVP, Kauno – 19 milijardų, Klaipėdos – 13 milijardų.

Regionui labai svarbūs ir pramonės, prekybos, transporto bei viešasis sektoriai. Šie sektoriai buvo atsparesni sunkmečiui, jų sukurta BVP dalis išaugo.

Trūksta užsienio investicijų

S. Lokcikas teigia, kad pagal tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Šiaulių apskritis yra antra nuo galo. Pagal šį rodiklį lenkia net Marijampolės ir Alytaus regionai. Paskutinė pagal tiesiogines užsienio investicijas – Tauragės apskritis. Tarp Šiaulių apskrities rajonų daugiausiai TUI – Pakruojo rajone (4364 litų vienam gyventojui). Mažiausiai – Joniškio rajone (86 litai vienam gyventojui).

Didžioji dalis TUI atiteko gamybos ir žemės ūkio sektoriams. Per pastaruosius aštuonerius metus daugiausiai į Šiaulių regioną investavo Danija, Vokietija, Nyderlandai, Švedija, Islandija.

Pagal materialines investicijas (MI) gyventojui Šiaulių apskritis yra 7 vietoje. Ją lenkia Utenos, Alytaus ir Telšių regionai, atsilieka Panevėžio, Marijampolės ir Tauragės apskritys. Pagal rajonus Šiaulių apskrityje daugiausiai MI – Pakruojo rajone (3282 litų vienam gyventojui). Mažiausiai MI – Kelmės rajone (984 litai vienam gyventojui).

Didėja darbo našumas ir eksportas

Šiaulių apskrityje pramonės, prekybos ir viešieji sektoriai buvo atspariausi sunkmečiui bei sparčiausiai atsigavo po jos. Prognozuojama, jog šiais metais minėtuose sektoriuose kuriama BVP dalis viršys prieškrizinį lygį. Tokią situaciją regione lėmė keletas priežasčių.

2009 metais Šiaulių įmonės drastiškai sumažino veiklos kaštus. Be to, apskrities verslininkai atrado naujas rinkas, atsisakė nepelningų arba mažai pelningų veiklų. Dėl to išaugo ir toliau auga darbo našumas, kuris didina regiono konkurencingumą.

Įmonių gebėjimas gana greitai prisitaikyti prie pakitusių ekonominių sąlygų augina ir regiono eksportą – 2011 metais įmonės eksporto rinkose pardavė prekių už 2 milijardus litų. Naujausia statistika rodo, kad eksportas auga ir toliau, todėl tikėtina, jog 2012 metais Šiaulių apskritis fiksuos naują eksporto rekordą.

Šiaulių regionas 2010 metais, pasinaudojęs 340 milijonų litų europine parama (beveik du kartus daugiau nei Panevėžio apskrityje), įgyvendino 733 projektus, kurių vertė 660 milijonų litų. Šioje srityje aktyviausios buvo Radviliškio rajono įmonės, kurios įgyvendino projektų beveik už 90 milijonų litų.

Žemės ūkis kuria rekordinį BVP

Atlikta analizė rodo, jog Šiaulių apskritis išsiskiria ypač našiu žemės ūkio sektoriumi – nuo 2010 metų regionas pirmauja pagal bendrąją žemės ūkio produkciją. 2011 metais jos apimtys viršijo 1,5 milijardų litų. Tai sudaro beveik penktadalį visos mūsų šalies žemės ūkio produkcijos.

Derlingiausios regiono žemės yra Joniškio rajono, Radviliškio, Šiaulių, Pakruojo rajonų savivaldybėse.

2011 metais apskrities ūkininkai išaugino 24 procentus visų Lietuvos grūdinių kultūrų, nors naudojo tik apie 17 procentų Lietuvos žemės ūkio naudmenų ploto. Populiariausios grūdinės kultūros regione – kviečiai, miežiai, kvietrugiai bei rapsai.

Pagal gyvulininkystės produkcijos apimtis regionas užima antrąją vietą po Kauno apskrities. Be to, Šiauliai yra lyderiai pagal pieno produkciją – pernai ūkininkai pateikė pardavėjams 277 tūkstančius tonų arba beveik 16 procentų viso pieno primilžio Lietuvoje.

Projektų plėtra – būdas pritraukti užsienio investicijų

Šiaulių regionas išsiskiria ir aktyvia logistikos įmonių veikla, todėl sujungus Pramoninį parką bei oro uostą į vieningą logistikos centrą, jis pritrauktų užsienio kapitalą.

Banko pateiktoje analizėje akcentuojama, kad ilgiausias Baltijos regione oro uosto kilimo-tūpimo takas ir jo galimybės nėra pilnai išnaudojamos.

Vienas iš būdų panaudoti esamą situaciją – Šiaulių pramoniniame parke sukurti intermodalinį terminalą, kuris leistų krovinius gabenti ne daugiau kaip dviejų rūšių transportu, pavyzdžiui, geležinkeliais ir kelių transportu arba oro ir kelių transportu.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

SVEIKATA: „Swedbank“ Šiaulių Verslo bankininkystės centro direktorius Sigitas Lokcikas sako, jog regiono verslas sveikata nesiskundžia.

NUOMONĖ: „Jeigu Šiaulių miesto savivaldybei nepavyksta išplėtoti minėtų projektų taip greitai, kaip norėtųsi, gal verta būtų kreiptis į tuo užsiimančias profesionalias kompanijas“, – svarstė „Swedbank“ Šiaulių Verslo bankininkystės centro direktorius Sigitas Lokcikas.