Naujausios
„Saulės brolis“ ragus rado Saulės mieste
Saulius Petreikis – universalus ir talentingas muzikantas, nuo scenos uždegantis žiūrovą. O pamatyti ir išgirsti jį galima daug kur – nuo koncertų prie Prezidentūros iki „Eurovizijos“ atrankos „Saulės brolių“ grupėje. Šis guvus Žemaitijos vaikas prieš kelias dienas Šiauliuose pasiėmė penkis beržo tošimi apsuktus liaudiškus ragus ir patraukė savais keliais. Kam „Saulės broliui“ ragai iš Saulės miesto?
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
„Saulės brolio“ ragai
Šiauliuose Saulius Petreikis užsuko pas tautodailininką, muzikos instrumentų meistrą Albertą Martinaitį. Jis pagamino liaudiškų ragų komplektą. Kiekvieną muzikantas išbandė ir negailėjo pagyrų: „O, šitas labai gerai... Malonus garsas. Svarbiausia, kad su meile pagaminta. Esu išbandęs daugybę instrumentų. Geriausiai skamba tie, kuriuos meistrai daugiausiai lietė rankomis, o ne staklėmis“.
Muzikantas meistrui atvežė keletą akmenų iš savo kiemo. Tautodailininkas iš jų gamins akmeninius skudučius. Taip pat S. Petreikis tikisi pas tą patį šiaulietį meistrą pasigaminti dvi daudytes. Tai – į liaudiškus ragus panašios dūdos, tačiau kelis kartus ilgesnės.
Daugiau negu prieš metus S. Petreikis viešai yra prabilęs, kad norėtų groti lietuviškais pučiamaisiais instrumentais, tačiau neranda gerų meistrų. „Maniau, kad tokia meistrystė iki mūsų laikų neatėjo. Ačiū Dievui, klydau“, – džiaugiasi įsigijęs ragų S. Petreikis.
Gal ir simboliška, kad „Saulės brolis“ ragus bei kitokius instrumentus rado Šiauliuose – juk čia Saulės miestas. Dialogas tarp meistro ir muzikanto buvo vaisingas. S. Petreikis pakvietė A. Martinaitį į jo gimtąjį miestelį Barstyčius, Skuodo rajone, papasakoti moksleiviams apie liaudiškų muzikos instrumentų atsiradimą ir vystymąsi.
Kas „dūšioj“ sėdi?
„Kiekvienam iš mūsų liaudiška muzika yra sėdusi į kraują ir „dūšią“ nuo pat vaikystės, – sako S. Petreikis. – Aš tai pajaučiu net tada, kai groju armėnišku duduku ar žydišku ragu – šafaru.“
Pažinęs daugybę šalių, jis suprato, kad labai svarbu kuo giliau pažinti savo krašto kultūrą. „Tiesa tai, kad Vilniuje yra visko visiems. O štai mano kaime per pastaruosius metus neliko 400 žmonių, – pasakoja muzikantas. – Žinau, kad visi nori gyventi dvasingai, neprarasti ryšio su gimtine.“
– Ar meilę savo kraštui ir folklorui įskiepijo tėvai?
– Kai tik turiu galimybę nuvažiuoti į Barstyčius, būtinai tuo naudojuosi. Mama dainavo chore. Tėvas grodavo įvairiais instrumentais – saksofonu, akordeonu. Kol visi laukdavome vakarienės, tėvas grodavo. Ar gali būti vaikui didesnis autoritetas?
– Ar mokytojai sakydavo, kad neturi klausos?
– Čia dėl to, kad negirdėdavau nosinių raidžių. Tik pasijuokdavome iš to. Su muzika tokių problemų nekildavo ir mano seneliui. Mano senelis – jauniausias šeimoje – išmoko groti bandonija spintoje. Jo tėvas neleisdavo imti instrumento, kad nesugadintų. Kai visi išeidavo dirbti, jis įlįsdavo į spintą ir ten grodavo. Sako, kad vaikas būdamas, grodavo vestuvėse.
Ragai skambės profesionaliau
Dainuojamosios poezijos mėgėjai klausėsi S. Petreikio pučiamųjų instrumentų bardų festivaliuose. „Eurovizijos“ atrankoje visi išvydo lengvai ir šviesiai publiką nuteikiančią grupę „Saulės broliai“. 28-erių muzikantas garsėja ir tuo, kad jo rankose užgroja bet koks instrumentas. Ypač jei jis pučiamasis.
– Kokiems muzikos instrumentams dabar jauti didžiausią aistrą?
– Greitu laiku planuoju suburti kelis profesionalius pūtikus. Kokybiškai įrašysime liaudiškos muzikos albumą. Grosime tik lietuviškais tradiciniais instrumentais.
– Ar profesionalai nežiūri skersai į liaudiškus instrumentus?
– Yra nuostata, kad liaudiški instrumentai yra siaurų galimybių ir nebūtinai turi derėti. Ne visi profesionalai sugeba prisijaukinti liaudiškus instrumentus, tačiau jiems tai padaryti žymiai lengviau, nei mėgėjams. Norisi pateikti profesionaliai ir patraukliai šiuolaikiniam žmogui. Nereikia savęs apriboti – neva folkloras tik senukams. Visada galima muziką „pagaminti“ taip, kad „skanu“ būtų visiems.
– Kokius instrumentus naudosite?
– Švilpukai, lumzdeliai, mediniai ragai, gyvūnų ragai, dambrelis, skudučiai, senoviška birbynė. Akmeniniai skudučiai būtų kažkas neįtikėtino.
Autoriaus nuotr.
RAGAI: Saulius Petreikis ilgai ieškojo liaudiškų ragų, tačiau „nulaužė“ juos tik Saulės mieste.
SKUDUČIAI: Artimiausia muzikanto svajonė – akmeniniai skudučiai iš gimtinės akmenų.
ŠAKNYS: Multiinstrumentalistas S. Petreikis žino, kad kiekvienam iš mūsų liaudies muzika yra sėdusi į kraują ir „dūšią“.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.