Naujausios
Kuršėniškis ištikimas baltiškai pirčiai
Kuršėnuose (Šiaulių rajone) gyvenantis Vladas Jokubauskas – tarptautinio Europos taurės sportinio vanojimo čempionato nugalėtojas. Išbandęs užsienio pirčių kaitrą vyras lieka ištikimas baltiškai pirčiai. Pirties specialistus jis suvienijo į Lietuvos pirties SPA federaciją. Planuose – pirties specialistų studijos ir sportinis vanojimas Olimpinėse žaidynėse.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Skandinavai kaitinasi ne tik saunose
Pernai rugsėjį „Šiaulių kraštas“ rašė apie Vlado Jokubausko pergalę Ukrainoje vykusiame tarptautiniame Europos taurės sportinio vanojimo čempionate. Dovana nugalėtojui – pažintinė kelionė po Suomijos ir Švedijos pirtis. Į ją Vladas išsiruošė tik šiemet vasarį.
Vyras skuba už akių užbėgti manantiems, kad Skandinavijoje tėra vienintelė pirtis – sauna. „Švedijoje ne mažiau populiarios dūminės, drėgnos pirtys. Jose vantomis vanojamasi kaip Lietuvoje ir sėdima esant 60–70 laipsnių karščio. Gal tik skandinavai neturi tokių gilių šios pirties tradicijų, kaip mes, lietuviai“, – sakė Vladas.
Jis apgailestavo, kad apsilankymo metu Suomijoje neveikė (šaltuoju metu sezonu visuomet būna uždarytas) garsusis žeminių pirčių kaimelis. Jame žemėje iškastos didžiulės 50–100 vietų pirtys.
Vietoj kubilų – onsenai
Pernai rudenį Vladas aplankė Japonijos pirtis. Ypač sudomino japonų smėlio pirtys. Į smėlėtas jūros pakrantes vamzdžiais atvedamas karštas geizerių vanduo. Nuo vamzdžių smėlis įkaista iš apačios, nuo saulės – iš viršaus. Žmonės aprengiami chalatais, paguldomi į negilią įkaitusio smėlio duobę, užkasami kelių centimetrų smėliu ir taip kaitinasi.
Kubilų, kurie Lietuvoje dažnai vadinami japoniškomis pirtimis, Vladui Japonijoje matyti neteko. O tradicinių onsenų – daugybė. Onsenas – seklus baseinas, išklotas plytelėmis, marmuru ar akmenimis. Tiesiogiai iš geizerių čia tiekiamo vandens gylis siekia stovinčio žmogaus kelius. Vandens nėra daug, nes onsenų lankytojai kaitinasi sėdėdami. Vanduo neturi apsemti besikaitinančio žmogaus širdies ploto.
Onsenų Japonijoje yra ir po atviru dangumi, ir vietinių gyventojų namuose, ir daugumoje viešbučių. Vienas iš onsenų, kuriuose lankėsi Vladas, buvo įrengtas net vienuolyne.
Ypatybės
Šalia šių pirčių vietoj mums įprastų dušų įrengtos atskiros prausyklos su veidrodžiu, kėdute ir indu, į kurį pilamas vanduo. Nusisukęs į veidrodį, kiekvienas čia prausiasi individualiai. Kūno odai valyti naudojamas nedidelis medžiaginis, dažniausiai – bambukinis rankšluostis. Pirmiausia prausiamasi vien vandeniu, antrą kartą – jau naudojant prausimosi priemonę.
Prausimosi procedūras po apsilankymo onsenuose galima patikėti ir juos aptarnaujančiam personalui. Kaip turkiškų pirčių lankytojus prausia vyrai, taip Japonijoje – išskirtinai moterys. „Net barzdą nuskuta“, – šias procedūras prisimena Vladas.
Sužavėjo kamaburo pirtis
Kuršėniškis lankėsi ir daugiau nei tūkstančio metų senumo tradicinėje japoniškoje kamaburo pirtyje. Jų likę vos kelios. Vladui ji priminė senovinę rusišką pirtį, įrengtą krosnyje.
Japoniška molinė kupolinė pirtis veikia panašiu principu: joje kūrenama ugnis, vėliau likę pelenai pašalinami, molinės grindys išklojamos bambukų lapais, ant kurių gulamasi, kol pirtis dar įkaitusi.
Sienos, visa kamaburo pirties aplinka ir besikaitinantys joje žmonės šlakstomi jūros vandeniu. „Gausia drėgme ši pirtis man priminė turkišką“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.
Vladas ne tik domėjosi japonų pirtimis, bet ir demonstravo savo meną viename Tokijo dangoraižių.
„Atsivežėme savo vantas, kurių japonai nebuvo matę. Japonai, kaip vokiečiai, austrai, vietoj vantų naudoja tik rankšluosčius. Tad mūsų procedūromis jie liko sužavėti, net panaudotas vantas pasiliko. Žadėjo ieškoti galimybių jas atsivežti į Japoniją“, – pasakojo vanojimo meistras.
Subūrė Lietuvos pirties meistrus
Vladas trijų pagrindinių pirčių – rusiškos, saunos ir turkiškos – sąrašą papildė baltiškąja pirtimi. Kuo ji skiriasi nuo kitų?
„Giliomis tradicijomis ir ritualais, pirties apeigomis. Tai pirmo garo ritualas – garo atsiradimo, sujungus vandenį, ugnį ir orą, pajautimas. Taip pat vandens „milinimas": karštas akmuo metamas į vandenį, vanduo nuo jo šyla ir tampa „milintas“. O kur dar įvairių žolynų naudojimas, dainos pirtyje. Tai būdinga tik mūsų, baltiškai pirčiai, – pasakoja pašnekovas. – Šiuos dalykus sunku paaiškinti žodžiais, tai reikia pajausti. Eiti į pirtį – tai nėra eiti „baliavoti“, tai eiti į procesą. Daugybė mūsų baltiškos pirties dalykų yra orientuota ne tik į žmogaus kūną, bet ir dvasią“.
Tarptautinė pirties federacija V. Jokubauską įgaliojo tokią federaciją įkurti Lietuvoje. Kuršėniškis pirmiausia subūrė Lietuvos meistrus, kurie daug metų dirba masažuotojais, yra geri pirtininkai, vanotojai. Juos paragino įkurti pirties mokyklas. Šiuo metu jų yra septynios, netrukus turėtų atsirasti dar penkios.
Atsiradus mokykloms, įkurta Lietuvos pirties SPA federacija, kurios prezidentu buvo išrinktas V. Jokubauskas.
Studijos ir olimpiada
„Mūsų federacijos tikslas – atskirti sveikatinimo, sveikatai stiprinti skirtą masažą, kurį ir propaguojame, nuo medicininio. Gydymą paliekame gydytojams“, – sako Vladas.
Jo manymu, ilgainiui Lietuvoje turėtų atsirasti studijos, kurios ruoštų pirties specialistus.
„Iki šiol aprobuotų šio amato atstovų Lietuvoje nėra. Latvijoje, Ukrainoje, Rusijoje tokia specialybė jau patvirtinta“, – pasakoja Lietuvos pirties SPA federacijos vadovas.
Ukrainoje jau pasirašyta olimpinė chartija ir dopingo kontrolė – du dokumentai, leidžiantys įtraukti sportinį vanojimą greta kitų sporto šakų į Olimpines žaidynes.
Ukrainiečių pavyzdžiu turėtų pasekti kitos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
„Dailusis čiuožimas ir gimnastika nebuvo olimpinės sporto šakos tol, kol nebuvo suformuluoti jų vertinimo kriterijai. Dabar formuluojami sportinio vanojimo kriterijai. Tikiuosi ateityje tai taps olimpine sporto šaka“, – viliasi Vladas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POŽIŪRIS: „Daugybė mūsų baltiškos pirties dalykų yra orientuota ne tik į žmogaus kūną, bet ir dvasią,“ – sako baltiškos pirties specialistas, tarptautinio Europos taurės sportinio vanojimo čempionato nugalėtojas Vladas Jokubauskas.
Vlado Jokubausko albumo nuotr.
PASIRUOŠIMAS: Taip ruošiamasi kaitintis smėlio pirtyje Japonijoje. Chalatu aprengtas klientas užkasamas į įkaitintą smėlį.
KAITINIMASIS: Norinčių pasikaitinti japoniškoje smėlio pirtyje netrūksta.
PIRTIS: Tradicinei japoniškai kamaburo pirčiai – daugiau nei tūkstantis metų. Jų Japonijoje liko vos kelios. Japoniškoje molinėje kupolinėje pirtyje kūrenama ugnis, vėliau likę pelenai pašalinami, molinės grindys išklojamos bambukų lapais, ant kurių gulamasi, kol pirtis dar įkaitusi.