
Naujausios
Skulptūrų kompozicija užpildė laisvą teritoriją, kurioje kadaise ganydavosi karvės, o paskutiniu metu ji apaugo krūmais. Vieta buvo išvalyta, įdirbta žemė, pasėta veja, pasodinti medeliai ir akmens meistrams pateiktos kelios dešimtys akmenų pasirinkti skulptūroms bei jų pagrindams paruošti.
Parkelio idėjos ištakos siekia dar praėjusį amžių, kai vietos mokytojas Aleksandras Žalys derėjosi su melioratoriais, prašydamas nesunaikinti gražiausių riedulių ir į jo balsą buvo įsiklausyta. Didžiulė krūva akmenų sukaupta gulėjo šalia Gaižaičių gyvenvietės netoli Švėtės upės.
Lietuvos šimtmečio parkelyje išsirikiavo akmenyje išraižytas žvejas ir laumė, patupdyta voverė, erelis, šliaužia žaltys. Pačiame centre praėjusiais metais iškilo 2,6 metrų aukščio ir maždaug 15 tonų svorio riedulys, dviem galingais traktoriais atvilktas iš kitapus kelio privačios teritorijos. Ant jo buvo išrėžtas Lietuvos žemėlapis ir užrašas, liudijantis apie valstybės atkūrimo šimtmečio sukaktį.
„Jau prieš daug metų organizavome pirmą akmens darbų plenerą, kai buvo sukurta gyvatė, vėliau akmens meistrai išraižė penkias skulptūras bendruomenės kiemeliui papuošti. Visos jos buvo surinktos, atgabentos į vieną vietą. O šiemet pagal naują projektą pradėta akmeninių skulptūrų išnykusiems kaimams atminti skirta alėja. Ją kol kas žymi dvi skulptūros, pagamintos skulptorių šiauliečio Jono Vaicekausko ir kelmiškio Valdo Bandzos, priminsiančios ištuštėjusius Eglių girios ir Reklaičių kaimus“, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo Gaižaičų kaimo bendruomenės pirmininkė Laima Petkauskienė.
Eglių girios kaimui skirtas akmeninis Rūpintojėlis, o Reklaičiams – staugiantis vilkas, mat patys buvę gyventojai ir aplinkiniai kaimelį vadindavę Vilkais. Greičiausiai jų būdavę, atklystančių iš Mūšos tyrelio pelkės.
Renginyje, į kurį susirinko ne tik vietos bei aplinkinių kaimų gyventojai, bet ir kraštiečiai iš Kauno, Vilniaus, Šiaulių, iš viso – daugiau kaip šimtas žmonių, skulptūrų parkelį pašventino Žagarės parapiją paliekantis ir į Kurtuvėnus iškeliamas klebonas Marius Dyglys.
Poetiniu žodžiu apie tėviškę į susirinkusius prabilo Raistų kaimo seniūnaitis Alvydas Pretkelis, muzikinius sveikinimus, skriejusius visiems susirinkusiems ir atskirai apdovanotiems prie parkelio kūrimo prisidėjusiems asmenims, skyrė Gaižaičų moterų vokalinis kolektyvas (vadovas Rimantas Mickevičius), dainavo Sandros ir Alfonso Giedrų duetas.
Gaižaičių kaimo bendruomenės padėkos raštai įteikti su savo technika akmenis, riedulius vežusiam, labirintus ir piramidę stačiusiam seniūnijos ūkvedžiui Romui Melešiui, darbininkams Gintautui Sorai, Jauniui Riškui, tai pat prisidėjusiems kaimo gyventojams: Sigitui Andrulaičiui, Laimonui Dacui, skulptoriams Jonui Vaicekauskui ir Valdui Bandzai, moliūgais ir gėlių kompozicijomis akmeninę piramidę papuošusioms kaimo gyventojoms bei Žagarės medžiotojų būrelio vadovui Edmundui Peleckiui ir trims medžiotojams – Vasilijui Dovgan, Tomui Petrylai, Arvydui Valuckiui – pamaitinusiems susirinkusius gardžiu troškiniu su žvėriena.