Kelionė į Tolminkiemį – lyg į praeitį

Ke­lio­nė į Tol­min­kie­mį – lyg į praei­tį

Šeš­ta­die­nį jau 28-ąjį pa­va­sa­rį au­to­bu­sais iš Šiau­lių žmo­nės ju­dė­jo į Ma­žą­ją Lie­tu­vą, Tol­min­kie­mį, pas K. Do­ne­lai­tį – tvar­ky­ti ka­pų, lan­ky­ti jo gim­ti­nės, baž­ny­čios ir kle­bo­ni­jos, kur jis mąs­tė, dir­bo, kū­rė.

Pir­mą kar­tą iš Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­va­žia­vu­sį, so­viet­me­čiu ne­gy­ve­nu­sį jau­ną žmo­gų Ka­li­ning­ra­do sri­tis nu­ste­bi­no.

Gin­ta­rė VA­LUC­KY­TĖ

gintare@skrastas.lt

Vi­zos – di­džiau­sia kliū­tis

Anks­tų ry­tą au­to­bu­se ir mik­roau­to­bu­se įsi­tai­so 62 žmo­nės iš Šiau­lių, Jo­niš­kio, ke­le­tas pa­ne­vė­žie­čių. Dau­ge­lis va­žiuos ne pir­mą kar­tą: uni­ver­si­te­to žmo­nės, poe­tai, ak­to­riai, mu­zie­ji­nin­kai, gy­dy­to­jai, tei­si­nin­kai, žur­na­lis­tai ir ki­ti. Ba­ga­žas pa­si­pil­do grėb­liais, dal­giais, pirš­ti­nė­mis.

Kaip ir kas­met, ke­lio­ne, vi­zo­mis rū­pi­no­si K. Do­ne­lai­čio drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus įkū­rė­ja ir pir­mi­nin­kė Izo­li­na Lin­gie­nė.

Ji pri­si­me­na, kad pir­mos ke­lio­nės į Tol­min­kie­mį ne­bū­da­vo gau­sios. Vė­liau Tol­min­kie­mis su­lauk­da­vo apie 800 žmo­nių iš vi­sos Lie­tu­vos.

„Pas­kui at­si­ra­do vi­zos. Ta­da jau var­go va­ka­rie­nė. Va­žiuo­tų daug dau­giau žmo­nių, jei­gu vi­zų ne­rei­kė­tų ir bū­tų dau­giau au­to­bu­sų“, – sa­ko I. Lin­gie­nė.

Lai­ko ma­ši­na at­gal

Po­rą va­lan­dų rie­da­me piet­va­ka­rių link. Ry­ti­nė sau­lė nu­švie­tu­si pie­vas, žo­lę rupš­no­ja kar­vės, už­sė­ti pa­sė­liai. Pro akis le­kia jau­kios, žy­din­čios so­dy­bos.

„Ko­kia gra­ži mū­sų Lie­tu­va“, – gir­dis mo­ters bal­sas snau­džian­čia­me au­to­bu­se.

Pro Ku­dir­kos Nau­mies­tį pa­sie­kia­me Ky­bar­tus. Ei­lė­se prie pa­sie­nio nu­si­drie­ku­si ei­lė au­to­mo­bi­lių – dau­giau­sia se­nų „VW Pas­sat“. Vy­rai au­to­bu­se ko­men­tuo­ja, kad to­kio au­to­mo­bi­lio ba­kas ga­li su­tal­pin­ti apie 100 lit­rų pi­gių ru­siš­kų de­ga­lų.

Pa­sus au­to­bu­se grei­tai per­žiū­ri lie­tu­vių pa­sie­nie­tis. Ki­ta­me su­sto­ji­me gal­vas skai­čiuo­ja ru­sų pa­sie­nie­tė. Au­to­bu­są dai­ry­da­ma­sis pe­rei­na ir pa­sie­nie­tis, iš jo pa­sklin­da pa­gi­rių kva­pas.

Žy­giuo­ja­me į pa­sie­nio kont­ro­lės po­stą. Ap­link jau­ni dar­buo­to­jai, pla­čio­mis ža­lio­mis ke­pu­rė­mis ir striu­kė­mis su nu­si­try­nu­siais už­ra­šais.

Kont­ro­lė­je kiek­vie­no vei­das ge­rai ap­švie­čia­mas, po ke­le­tą mi­nu­čių kiek­vie­nas iš­sto­vi­me prie­šais kont­ro­lie­rių, iš vi­so apie va­lan­dą.

Pir­mie­ji vaiz­dai Ru­si­jo­je žmo­gui, ke­lia­vu­siam tik po Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis, ne­ti­kė­ti. Gam­ta bu­jo­ja: krū­mai, žo­ly­nai apė­mę se­nas tro­bas, fer­mas. Iš že­mės, kur ga­lė­tų aug­ti ja­vai, ga­ny­tis gy­vu­liai, na­tū­ra­liai ka­la­si miš­kas.

Pir­ma­sis mies­te­lis, Sta­lu­pė­nai (Nes­te­rov) pa­sken­dęs ne­tvar­kin­go­je ža­lu­mo­je. „Vi­sa­da švie­žias alus“ – švy­ti už­ra­šas tarp me­džių ant alu­dės, pa­na­šios į mū­ri­nę dė­žu­tę. Šmė­žuo­ja ne­ma­žai api­ru­sių, be­griū­van­čių vo­kiš­kų pa­sta­tų.

„Lyg lai­ko ma­ši­na at­gal į so­viet­me­tį“, – aiš­ki­na vy­res­nė ko­le­gė.

Tol­min­kie­my­je – ra­my­bė ir są­stin­gis

To­liau ly­di­mi žmo­gaus ne­lies­to gam­to­vaiz­džio pa­sie­kia­me Tol­min­kie­mį. Pa­si­tin­ka vo­kiš­ko sti­liaus rau­do­nų ply­tų trau­ki­nių sto­tis, ant ku­rios vos įskai­to­mas vokiš­kas už­ra­šas „Tol­min­kie­mis“.

Kai­mas su­stin­gęs, gy­vy­bės ženk­lai - tik viš­to­s ir ant daž­no stul­po įsi­kū­rę gand­ra­liz­džiai. Bruz­gy­nuo­se sken­di na­mu­kai, iki du­rų pra­min­ti ta­ke­liai. Kiek­vie­nas na­mas kaip svar­biau­sią at­ri­bu­tą tu­ri pa­ly­do­vi­nę lėkš­tę.

Ru­siš­kas Tol­min­kie­mio pa­va­di­ni­mas „Čis­tyje pru­dy“ ke­lia šyp­se­ną, kai žvel­gi į mur­zi­nas kai­mo ba­las.

Sus­to­ja­me aikš­te­lė­je prie K. Do­ne­lai­čio baž­ny­čios ir me­mo­ria­li­nio mu­zie­jaus, kur dar vie­nas au­to­bu­sas lie­tu­viš­kais nu­me­riais – stu­den­tų iš Edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to.

Šiau­lių kraš­to žmo­nės, nors dau­ge­lis vy­res­nio am­žiaus, čium­pa dar­bo įran­kius ir ener­gin­gai su­puo­la į gre­ta baž­ny­čios už­žė­lu­sius dar­že­lius. Dal­gis – vie­nas svar­biau­sių įran­kių, ro­dos, pa­grin­di­niai ap­lin­kos tvar­ky­to­jai ir bū­na I. Lin­gie­nė su tal­ki­nin­kais.

Ta­py­ba po at­vi­ru dan­gu­mi

K. Do­ne­lai­tis gy­ve­no ra­my­be dvel­kian­čio­je vie­to­vė­je: nuo baž­ny­čios bokš­to ma­ty­ti Ro­min­tos gi­ria, baž­ny­čią ir kle­bo­ni­ją su­pa se­ni ąžuo­lai. Da­bar kle­bo­ni­jo­je – mu­zie­jus.

„Čia K. Do­ne­lai­tis, žiū­rė­da­mas pro du lan­ge­lius šiau­rė­je, ra­šė „Me­tus“, – sa­kė I. Lin­gie­nė.

Per pa­sku­ti­nį de­šimt­me­tį mu­zie­ju­je at­si­ra­do ir bal­dai, ku­riais pa­si­rū­pi­no vie­nas ak­ty­viau­sių Tol­min­kie­mio baž­ny­čios at­sta­ty­mo da­ly­vių, K. Do­ne­lai­čio drau­gi­jos pir­mi­nin­kas Na­pa­lys Kit­kaus­kas.

Ka­li­ning­ra­do sri­ties Dū­ma tu­rė­jo ke­ti­ni­mų K. Do­ne­lai­čio mu­zie­jų kar­tu su ke­lio­li­ka liu­te­ro­niš­kų baž­ny­čių per­duo­ti sta­čia­ti­kių cerk­vei, ta­čiau Ka­li­ning­ra­do sri­ties bend­ruo­me­nė krei­pė­si į Ru­si­jos va­do­vus, Ka­li­nin­gar­do sri­ties gu­ber­na­to­rių ir ap­gy­nė lie­tu­vių kul­tū­ros pa­li­ki­mą.

Kur gra­žiau­siai at­si­ve­ria Tol­min­kie­mio vaiz­dai, iš­si­dės­to dai­li­nin­kai iš Ru­si­jos, Vo­kie­ti­jos, Lat­vi­jos, Lie­tu­vos – ru­sai K. Do­ne­lai­čio gar­bei su­ren­gė tarp­tau­ti­nį ple­ne­rą. Jau­ni­mas su­ka­si ir ap­link ta­py­to­ją iš Lie­tu­vos – Sau­lių Kruo­pį, ku­ris ne­gai­li Ka­li­ning­ra­do sri­ties lie­tu­vai­čiams pa­ta­ri­mų. Kal­ba­si tik ru­siš­kai.

Do­va­no­jo „Poe­zi­jos pa­va­sa­rį“

Po dar­bų tra­di­ciš­kai vi­si su­si­ren­ka baž­ny­čio­je. Lie­tu­vių liau­dies dai­nas, su­tar­ti­nes su ru­siš­ku ak­cen­tu dai­liai dai­nuo­ja mo­ki­niai iš Čer­ne­kovs­kio, Ne­ma­no, So­vets­ko, ki­tų mies­tų mo­kyk­lų. Jų čia at­vy­ko apie 100 – tai tar­si moks­lo me­tų pa­bai­gos eg­za­mi­nas, ro­do, kiek iš­mo­ko per lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kas.

Baž­ny­tė­lė­je su­reng­tas „Poe­zi­jos pa­va­sa­ris“, sa­vo ei­les skai­to poe­tai Al­ma Ka­ro­sai­tė, Ai­das Mar­čė­nas, Be­ne­dik­tas Ja­nu­še­vi­čius, Do­na­tas Pet­ro­šius. Sa­vo kū­ry­ba da­li­ja­si ir Lie­tu­vos Edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to stu­den­tai.

Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rės No­me­dos Bė­čiū­tės skai­to­mos ei­lės ai­di baž­ny­čios rū­sy­je, kur pa­lai­do­tas K. Do­ne­lai­tis.

Su­si­rin­ku­sių­jų pa­dė­kos ir ypa­tin­gas dė­me­sys ati­ten­ka I. Lin­gie­nei už il­ga­me­tį rū­pes­tį K. Do­ne­lai­čio kul­tū­ri­niais pa­mink­lais, iš­vy­kų iš Lie­tu­vos or­ga­ni­za­vi­mą į Ka­li­ning­ra­do sri­tį.

Ke­lio­nę su­trum­pi­no lie­tus

Pa­si­pi­la lie­tus, ju­da­me link dar vie­no svar­baus ob­jek­to – Laz­dy­nė­lių, kur gi­mė K. Do­ne­lai­tis. Kai­mo jau ne­bė­ra, vie­toj jo čia pa­so­din­ti 275 ąžuo­lai, jie jau paau­gę. 2014 me­tais, kuo­met bus kla­si­ko 300-asis ju­bi­lie­jus, par­ke­lis tu­rė­tų išaug­ti iki 300 ąžuo­lų.

Kita sto­te­lė – Gum­bi­nė (Gu­se­vas). Stab­te­li­me prie skve­re­lio K. Do­ne­lai­čiui, kur jam pa­sta­ty­tas pa­mink­las. Ne­to­lie­se ant iš­pieš­tos dau­gia­bu­čio sie­nos už­ra­šas „Gum­bi­nen“.

Mer­kian­čia­me lie­tu­je žmo­nės ieš­ko par­duo­tu­vių lauk­tu­vėms pirk­ti, vais­ti­nių – pi­giau įsi­gy­ti vais­tų. Mies­tas tvar­kin­gas, ai­di mies­to šven­tės mu­zi­ka, sklin­da ke­pa­mos mė­sos kva­pai.

Dėl lie­taus ke­lio­nės marš­ru­tas su­trum­pė­ja – iš­kart su­ka­me na­mo pro Til­žę (So­vets­ką).

Grįž­tant pa­sie­nie­čiai pra­lei­džia grei­čiau nei įva­žiuo­jant. Lie­tu­vių pa­sie­nie­čiai ba­ga­žo ne­tik­ri­na. Įva­žia­vę į Lie­tu­vą žmo­nės au­to­bu­se leng­viau at­si­kve­pia, gro­ži­si mo­der­niais Tau­ra­gės pa­sta­tais, trin­ke­lė­mis iš­grįs­tais skve­rais.

I. Lin­gie­nė nuo­šir­džiai dė­ko­jo vi­siems ke­lia­vu­siems, ap­do­va­no­ja pir­mą kar­tą ap­si­lan­kiu­sius Ma­žo­jo­je Lie­tu­vo­je pas K. Do­ne­lai­tį.

Au­to­rės nuo­tr.

DAR­BAI: Iš Šiau­lių at­vy­ku­sios mo­te­rys ne­tru­ko su­tvar­ky­ti dar­že­lio prie K. Do­ne­lai­čio baž­ny­čios.

BAŽ­NY­ČIA: Baž­ny­čia jau­kiai sto­vi tarp se­nų ąžuo­lų, ak­me­ni­mis grįs­tas ta­ke­lis ve­da kle­bo­ni­jos link.

UŽ­RA­ŠAS: Ant vo­kiš­ko sti­liaus Tol­min­kie­mio sto­ties už­ra­šo „Tol­min­kie­mis“ jau be­veik ne­ma­ty­ti.

PLE­NE­RAS: Ru­sai K. Do­ne­lai­čio gar­bei su­ren­gė tarp­tau­ti­nį ple­ne­rą.

VAI­KAI: Ren­gi­nio me­tu su­tar­ti­nes dai­na­vo Ka­li­ning­ra­do sri­ties lie­tu­viai.

INI­CIA­TO­RĖ: K. Do­ne­lai­čio drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus įkū­rė­ja ir pir­mi­nin­kė Izo­li­na Lin­gie­nė jau 28 me­tus su tal­ki­nin­kais ke­liau­ja į Tol­min­kie­mį.

KAI­MAS: Ru­siš­ko kai­mo vaiz­de­lis: griū­van­ti tro­ba su pa­kry­pu­sia tvo­ra ir iš­puoš­tas šu­li­nys ša­lia.