
Naujausios
Du jubiliejai
Šie metai į Pašiaušę atnešė du jubiliejus. 365 metai miesteliui ir 30 metų Laisvės paminklui, kuris atstatytas 1989 metais šviesaus atminimo akmentašio Jono Čyvo, jo sūnus Gintaro Čyvo iniciatyva bei Pašiaušės žemės ūkio bendrovės pagalba.
"Pašiaušėlės" bendruomenės pirmininkė Lina Šavčenko ir aktyvus bendruomenės branduolys rengė projektus, kad gautų lėšų Jėzuitų kolegijos vietos įamžinimui ir sutvarkymui.
Prieš porą metų parašius projektą ir gavus 900 eurų iš Savivaldybės, bendruomenei pavyko pastatyti atminimo akmenį toje vietoje, kur stovėjo Kolegija ir išgrįsti taką. Bendruomenei padėjo "Žemilos" žemės ūkio bendrovė.
Šiemet, iš Savivaldybės gavus lėšų dar vieno projekto finansavimui, pastatytas ąžuolo medienos suolas "Giedantis paukštis" ir informacinis stendas.
Surengtos ir Kolegijos vietos atidengimo iškilmės, į kurias pakviestas Vilniaus universiteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Liudas Jovaiša, Šiaulių Jėzuitų mokyklos direktorė Giedrė Statkutė, Seimo, rajono savivaldybės atstovai, verslininkas Gintaras Čyvas.
Šv. Mišias aukojo - kunigas jėzuitas apaštalaujantis Rygoje Gintaras Vitkus, Šiaulių šv. Ignaco Lojolos bažnyčios rektorius, kunigas jėzuitas Artūras Sederevičius ir Kiaunorių šv. Juozapo parapijos klebonas Donatas Grabažis. Koncertavo Bazilionų meno mėgėjai.
Garbinga praeitis suteikia patrauklumo šiandienai
"Pašiaušėlės" bendruomenės pirmininkė Lina Šavčenko sako, jog Pašiaušės jėzuitų kolegijos atminimą būtinai reikėjo įamžinti. Garbinga istorija suteikia gyvenvietei patrauklumo.
Kartais į Pašiaušę atvyksta turistų iš kitų Lietuvos vietovių, iš universitetų. Buvo atvykęs kelių universitetų profesorius iš Amerikos Romualdas Šviedrys, Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Pacevičius. Atvykėliai klausia, kurioje vietoje stovėjo jėzuitų kolegija.
Tačiau kartais parodyti tą vietą būdavo net nepatogu. Priešais bendruomenės namus – griuvėsiai. Manoma, jog tai buvusios bažnyčios rūsiai. Jais kaip ūkinės paskirties statiniais ilgą laiką naudojosi šalimais gyvenę žmonės. Kai jie išsikraustė, ten norėta įrengti bendruomenės namus. Bet vos pradėję dirbti statybininkai prie rūsių pamatų rado žmonių kaulų.
2010 metais maždaug 50 kvadratinių metrų teritoriją tyrinėjo archeologai. Jie patvirtino, jog tai laidojimo vieta. Aptiko 9 vyrų ir 1 moters palaidojimus, įkapių, laiptų į kolegijos bažnyčios kriptą, bažnyčios pamato, keramikos dirbinių fragmentų. Viliamasi, jog ateityje pavyks atlikti išsamesnius tyrimus visoje Pašiaušės kolegijos teritorijoje.
Šį rudenį, prieš jubiliejų Pašiaušės žmonės sutvarkė rūsius, išvalė šiukšles, kad griuvėsiai nebadytų akių miestelio svečiams ir nedarytų gėdos pašiaušiškiams.
Kražių kolegijos šešėlyje
Pranešimą parengęs Vilniaus universiteto istorikas Liudas Jovaiša apžvelgė kai kurias Pašiaušės kolegijos įkūrimo peripetijas. Paprastai, Jėzuitų kolegijos kurdavosi miestuose. Pašiaušė septyniolktojo amžiaus antroje pusėje buvo mažas kaimelis su keliolika gyventojų. Todėl abejota, ar verta čia kurti gimnaziją.
Tačiau įkurta ji veikė iki pat jėzuitų pasitraukimo ir buvo viena iš turtingiausių kolegijų tuometinėje Lietuvoje. Jos fundatorius bevaikis didikas Stanislovas Beinartas, nusprendęs savo turtus padovanoti Dievui, garsėjo ne tik puikiu išsimokslinimu, bet ir dosnumu. Jėzuitus Pašiaušėje jis įkurdino rūpindamasis tautiečių religingumu ir dvasingumu.
Kolegijoje veikė sintaksės ir poetikos, vėliau atidaryta ir retorikos klasė. Jaunimas čia mokėsi lotynų ir lenkų kalbų, skaitymo, rašymo, skaičiavimo, gramatikos, sintaksės, literatūros, geografijos, istorijos, muzikos, logikos. Šešerius metus buvo skaitomas filosofijos ir teologijos kursas. Mokėsi vaikai ir jaunimas iš Žemaitijos, Kuršo, Rygos, Švedijos.
Čia buvo sukaupta 1627 tomų mokslinė biblioteka. Paskaitas skaitė profesoriai Baltramiejus Gecevičius ir Ignas Puzinas. Kolegijos rektoriai Pranciškus Šrubauskis ir Gabrielius Šimkevičius buvo žinomi kaip lietuviškų knygų autoriai.
Šalia kolegijos veikė Pašiaušės jėzuitų vienuolynas ir bažnyčia, talpinusi 2000 žmonių. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog kolegija turėjo varpinę su anglišku laikrodžiu, mušančiu valandas, itališką sodą su alėjomis ir altana.
Tačiau mažame kaimelyje įsikūrusi kolegija neturėjo tokio populiarumo kaip Kražių kolegija. Kaip teigia istorikai, ji likdavo Kražių kolegijos šešėlyje. Siūlyta ją perkelti į kokią nors žymesnę gyvenvietę. Tačiau nepaisant visko, ji ištvėrė politinius ir ekonominius sunkumus, karą, marą ir badą, gaisrus ir veikė tol, kol buvo panaikinta Jėzaus draugija.
Kolegiją perėmus Edukacinei komisijai, jos bazėje nebuvo įkurta mokykla. Laikytasi nuostatos, jog Pašiaušė – pernelyg atoki vieta mokslo židiniui.
Pradėjusių nykti kolegijos pastatų plytos buvo panaudotos Šiaulių berniukų gimnazijos statybai.
Kolegijos biblioteka perduota Tytuvėnų bernardinams. Tačiau šiuo metu išlikusi tik viena kita knyga ir kelios meno vertybės. Pora paveikslų kabo pakapės ir Žagarės bažnyčiose.