Naujausios
Scenoje improvizuoja tik vyrai
Gastrolių metu Šiaulių neaplenkė vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje „Kitas kampas“. Jis abejingų nepaliko: sausakimša Šiaulių dramos teatro salė skambėjo nuo juoko ir geros nuotaikos.
Greta RIMKUTĖ
vasara@skrastas.lt
Kiekvienas spektaklis kaip premjera
„Kito kampo“ komanda – šeši aktoriai: Audrius Bružas, Andrius Žebrauskas, Kirilas Glušajevas, Balys Latėnas, Mantas Vaitiekūnas ir Martynas Nedzinskas, viso spektaklio metu gyva muzika „aprūpina“ Andrius Kulikauskas.
Teatras gyvuoja penkerius metus. Susiburti į komandą aktorius paskatino noras improvizuoti ir daryti kitaip.
Audrius BRUŽAS: „Lietuvoje improvizacijos teatro nebuvo. Prieš daug metų televizija transliavo laidą „Pagauk kampą“ ir ten susiformavo tam tikras kolektyvas. Kai baigėsi laida, noras tęsti tą veiklą scenoje paskatino susiburti. Improvizacijos tėvas Lietuvoje – Andrius Žebrauskas, o mes visi – sūnūs, mat jis mums dėstė improvizaciją“.
Improvizacijos spektaklyje nėra nei pjesės, nei režisieriaus, nei mintinai išmokto teksto. Veiksmas vyksta spontaniškai, gyvai, viskas kuriama ir atliekama tuo pat metu, čia ir dabar.
– Kas lengviau: improvizuoti ar vaidinti pagal pjesę?
Andrius ŽEBRAUSKAS: „Improvizacijoje kiekvieną kartą viskas yra nauja. Tu čia esi ir režisierius, ir aktorius, ir dramaturgas. Viena vertus, tai yra sunkiau, kita vertus, nereikia mokytis teksto, daug repetuoti. Kiekvieną kartą jautiesi lyg premjeroje. Nėra rutinos, kuri gali atsirasti vaidinant dešimtąjį kartą tą patį vaidmenį“.
Kirilas GLUŠAJEVAS: „Technikos ir profesine prasme improvizacijos žanras yra sunkesnis. Vienu metu valdoma daug dėmesio objektų, yra raiškos, žanro specifika, į kurią nesigilinsim.
50 procentų improvizacijos žanro sudaro azartas, rizika ir adrenalinas. Žmogus gali būti azartiškas skirtingomis formomis, pavyzdžiui, Andrius Kulikauskas prieš kiekvieną pasirodymą žaidžia kazino – tai vienokia azarto išraiška (juokiasi). Kiti turi norą improvizuoti ir rizikuoti scenoje. Azartas viską atperka ir padaro sunkius dalykus lengvais“.
Adrenalininė abstinencija
Aktoriai šmaikštauja, kad, kuo toliau, tuo daugiau jiems reikia adrenalino, tenka ieškoti naujų iššūkių ir, K. Glušajevo žodžiais, „prasideda adrenalininė abstinencija“.
K. GLUŠAJEVAS: „Mes bandėme pamatuoti adrenalino kiekį litrais, tai gavome įspūdingus skaičius“.
– Kodėl kompanijoje vien vyrai? Gal vyrai geresni aktoriai?
A. ŽEBRAUSKAS: „Mes grįžome prie teatro šaknų. Šekspyro teatre buvo vien vyrai. Taip, jie geresni aktoriai“ (juokiasi).
A. BRUŽAS: „Teatras, ir ypač humoristinis žanras, dažnai paremtas kontrastų principu. Taip ir čia: moterų pasaulyje yra daugiau, o scenoje – mažiau“.
K. GLUŠAJEVAS: „Nepamanykit, kad esu šovinistas, bet pasaulyje yra trys vietos, kur moterys yra tabu: altorius, karinių veiksmų štabas ir improvizacijos teatras“.
– Ar dažnai tenka improvizuoti gyvenime?
A. ŽEBRAUSKAS: „Visiems tenka improvizuoti. Ir jums dabar tenka improvizuoti“.
A. BRUŽAS: „Pasaulis labai greitai keičiasi. Improvizacija yra tekėjime su keitimusi. Jūs sugalvojote vieną klausimą, situacija pasikeitė, jį išmetėte ir užduodate kitą. Improvizuojate vietoje“.
K. GLUŠAJEVAS: „Čia tiktų toks pasakymas apie vyrų madą. Idealus vyras turi atrodyti taip, lyg jis rengėsi pačiais brangiausiais rūbais, darė tai labai ilgai, bet kai juos suderino, ėmė ir tai pamiršo. Lygiai taip pat moko ir improvizacija: būti pasirengusiam, o daryti viską lengvai tarsi būtum tai pamiršęs“.
Neliečiamų temų sąrašas
– Spektaklio metu aktoriams temas siūlo žiūrovai iš salės. Vienus pasiūlymus priimate iškart, kitus mandagiai atmetate. Ar scenoje galite improvizuoti bet kokia tema ar yra tabu?
A. ŽEBRAUSKAS: „Mes turime savo estetiką, sceninę etiką, tam tikrą skonį, kuriuo visi bendrai vadovaujamės. Kartais galime balansuoti ties skardžio riba, bet įgūdžiai ir profesionalumas, gebėjimas nuo to skardžio nenukristi mus grąžina į vėžes“.
Martynas NEDZINSKAS: „Dažnas šiandienos spektaklio žiūrovų pasiūlymas buvo tabu“.
K. GLUŠAJEVAS: „Galite net sudaryti sąrašą, kokiomis temomis mes stengiamės nejuokauti ir taip sudarome alternatyvą populiariam ir gašliam humorui: dalykai, susiję su tikėjimu, politinės aktualijos ir įvairūs seksualiniai klausimai. Yra bendražmogiški etiniai, moraliniai dalykai, kurių mes stengiamės laikytis, kad nieko neįskaudintume ir neįžeistume“.
Prietarai
– Ar „Kitas kampas“ turi kokių nors prietarų susijusių su scena?
K. GLUŠAJEVAS: „Mes turime, bet gal jų neišduosime. Šiaip teatras visada buvo apipintas mitais ir legendomis. Vienas iš senojo teatro prietarų – negalima užmušti vorų ir pelių, gyvenančių teatre. Negalima valgyti teatre saulėgrąžų, nes nebus vaidmenų“.
M. NEDZINSKAS: „Arba, jei vaidini Don Kichotą, ant sienos negali kabėti paveikslas“.
Mantas VAITIEKŪNAS: „O vengrai prieš spektaklį pasispjaudo į veidą“. (visi prapliumpa juokais.)
K. GLUŠAJEVAS: „Vienas šiuolaikinis lietuvių dramaturgas rašė pjesę, kurioje veikė istorinės asmenybės, tai jam virš rašomojo stalo vis sproginėjo lemputės. O aktorei, kuri vaidino spektaklyje apie istorines asmenybes, vis atrodydavo, kad už jos kažkas sėdi ir žiūri į ją“.
Pasaulis kitu kampu
– Ar lengva būti aktoriumi Lietuvoje?
A, ŽEBRAUSKAS: „Priklauso nuo kriterijų. Kas lengva? Lengva vaidinti, ar lengva gyventi?“
K. GLUŠAJEVAS: „Kalbant apie išgyvenimą, visur yra tas pats: ar tai būtų Rusijos federacinis teatras, ar koks nors nedidelis teatriukas Lietuvoje. Visur yra tų, kurie šlovinami, ir tų, kurie pažeminti ir nuskriausti. Pagal kiekvienos šalies mastelį aktorių algos yra vienodos“.
– Kokioje pasaulinėje teatro scenoje norėtumėte pasirodyti?
A. BRUŽAS: „Kovo mėnesį važiuojame į Londoną. Esame vaidinę Airijoje“.
K. GLUŠAJEVAS: „Dar skridome į Turkiją. Improvizavome lėktuve!“
– Ką reiškia žiūrėti į gyvenimą kitu kampu?
A. ŽEBRAUSKAS: „Nuvalius nuo akių kasdienybės, buities, įpročio dulkes“.
M. VAITIEKŪNAS: „Aš gyvenime nepritaikau šitos „kito kampo“ formulės. Gyvenu kaip gyvenu. Gyvename kaip ir visi žmonės“.
A. BRUŽAS: „O aš tai ne. Man improvizacija duoda labai daug ir gyvenime. Primena, kad į jį gali pažiūrėti kitaip“.
K. GLUŠAJEVAS: „Manau, kad tai nereiškia gyventi kažkaip kitaip, o tiesiog turėti daugiau galimybių į tą pačią situaciją pažvelgti skirtingai“.
VYRIŠKA KOMPANIJA: „Kito kampo“ šešetukas ant scenos vaizdavo šeimyninę fotografiją: (iš kairės) Andrius Žebrauskas, Mantas Vaitiekūnas, Balys Latėnas, Martynas Nedzinskas, Kirilas Glušajevas ir Audrius Bružas.
SERENADA: Spektaklio metu Audrius Bružas (kairėje) ir Kirilas Glušajevas dainavo improvizuotą serenadą merginai iš salės.