Naujausios
Gražiadarbei mieliausi pačios nerti aulinukai
Kuo rengtis vasarą, nagingos ir praktiškos moterys pradeda ruoštis jau žiemą. Štai pakruojietė Marija Kazakevičienė vasarą dėvi žiemą pačios kurtus ne tik drabužius, bet ir nertus aulinukus.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Žiemą „ilsisi“ spintoje
Ponia Marija praveria spintą ir paima keletą porų baltų bei rusvų aulinukų. Jie išskirtiniai tuo, kad yra nerti. Negana to, juos sukūrė pati moteris.
„Nieko čia ypatinga. Tik tiek, kad praktiška avalynė. Vaikštant su ja neprakaituoja kojos, yra lengva. Ir nedaug kainuoja“, – numoja ranka gražiadarbė, pridurdama, jog nertus aulinukus avi pati, juos mielai nešioja ir dukra Sandra.
Nerti aulinukai avėti labiausiai tinkami vasarą ir dera su lengvais drabužiais. Todėl žiemą jie ir „ilsisi“ paslėpti spintoje. Beje, juos galima avėti ir kaip kambarinę avalynę.
Ponia Marija atskleidžia, jog idėją pačiai nerti aulinukus parsivežė iš Vilniuje vykusios neįgaliųjų darbų parodos.
Reikalauja darbo ir kruopštumo
Užtat darbo ir kruopštumo tokie aulinukai reikalauja. Ir nemažai.
Moteris pasakojo, jog pirmiausia savo būsimiems aulinukams susiranda pagrindą. Tam tinka senų ir jau avėti nebetinkamų ar šiaip nusibodusių batų padai. Svarbiausia, kad jie būtų dar nepraradę formos.
Dar reikia storų medvilninių ar lininių siūlų. Ir, žinoma, vąšelio bei ylos. Belieka imtis darbo.
„Pirmiausia aplink padą su yla išduriu skylutes. Tada imu vąšelį, siūlus ir neriu žemais stulpeliais. Kur reikia siaurinu, jei reikia plačiau – neriu daugiau stulpelių. Jei norisi gražesnių aulinukų – nuneriu gėlytes prie aulo, puošnesnius kraštelius“, – madingu laikomo apavo kūrimo procesą trumpai apibūdina gražiadarbė.
Kiek laiko užtrunka padaryti aulinuką? Moteris įsitikinusi, jog įmanoma ir per dieną. Tik tada tam darbui ir reikėtų skirti visą dieną.
Be rankdarbio – nė dienos
Ponia Marija ne tik neria aulinukus: ir vasarines sukneles, palaidines, sijonus, užuolaidas, staltiesėles. Taip pat ir siuva, mezga. Kažin ar įmanoma besuskaičiuoti, kiek per gyvenimą ji numezgė megztinių, liemenių, kojinių, pirštinių, kepurių ir šalikų?
Štai ir dabar jos namuose yra pilnas didžiulis lagaminas, prigrūstas raštuotų vilnonių kojinių, riešinių ir pirštinių. Didesnių ir mažesnių rankdarbių netrūksta ir spintoje.
„Kad žinotumėte, kiek aš esu išardžiusi megztinių. Būna, numezgu storą vilnonį, o taip nė karto ir neužsivelku, nes nėra šaltos žiemos. Tada išardau ir mezgu kojines ar pirštines“, – juokiasi gražiadarbė.
Ponia Marija mena, jog rankdarbiai ją užbūrė dar jaunystėje. Tada, kai ištekėjo ir anyta parodė, kaip reikia megzti kojines.
„Nuo tada be rankdarbių savęs neįsivaizduoju. Būdavo, grįžtu iš darbo, apsiruošiu, paguldau vaikus – ir prie mezginio. Ir dabar tą patį darau: įsijungiu kokią relaksacinę muziką – ir prie darbo“, – sako rankdarbių kūrėja, pridurdama, jog jai kur kas įdomiau ką nors kurti, nei be tikslo vaikštinėti po miestą ir šnekučiuotis.
Darbus dovanoja
Ponios Marijos rankų sukurti mezginiai ir nėriniai šildo jos vaikus ir anūkus. Ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje.
„Sūnus su šeima gyvena Čikagoje. Čia paprastai nebūna šaltų žiemų, todėl ir šiltų drabužių neprireikia. Tačiau kai praėjusių metų pabaigoje šitaip spūstelėjo šaltis, mano mezginiai buvo išsigelbėjimas nuo jo“, – sako moteris, pakruojiečiams labiau pažįstama kaip buvusi Kultūros skyriaus darbuotoja.
Marijai nereikia sukti galvos, ką dovanoti draugei ar giminaičiui. Ji įsitikinusi, jog rankų darbo dovana dar labiau sušildo.
Neretai savo rankdarbius moteris pristato mugėse, parodose ar šiaip neša parduoti į turgų. Ne dėl pinigų. Dėl to, kad jau prisikaupė kalnai įvairiausių mezginių.
Autorės nuotr.
GRAŽIADARBĖ: Marija Kazakevičienė įsitikinusi, kad aulinukus galima nunerti ir per dieną.
AULINUKAI: Nerti aulinukai – praktiška ir patogi avalynė vasarą.
GAUSA: Ponios Marijos mezginiai vargiai sutelpa į retai naudojamus lagaminus.
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
MUGĖ: Savo rankdarbiais ponia Marija prekiavo ir kalėdinėje neįgaliųjų rankdarbių mugėje.