Naujausios
Balandininką parėmė ir Prezidentas
Žagarėje (Joniškio rajonas) gyvenantis Jonas Šutkus nuo vaikystės laiko balandžius. Jau daug metų vyras baltasparnius paleidžia į dangų įvairių švenčių progomis. Kartą po tokio reginio jam ranką spaudė Prezidentas Valdas Adamkus.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Prezidento dėmesys
Jonas Šutkus dėmesio iš Prezidento Valdo Adamkaus sulaukė daugiau kaip prieš dešimt metų. Tąsyk jis baltus balandžius paleido į dangų per vietos žirgyne organizuotą žirgų vertinimo konkursą.
Prezidentas balandininkui paspaudė ranką, klausinėjo apie pomėgį, gyrė, kad žmogus puošia savo kraštą.
„Žaliūkai aukštaūgiai apsaugininkai stovėjo šalia. O mes bendravome su Prezidentu. Buvo netikėtas jo dėmesys, ir malonus,“ – dabar mena Jonas Šutkus.
Po kiek laiko jį pasivijo žmogus iš žirgyno ir perdavė simbolinę 200 litų V. Adamkaus finansinę paramą, skirtą pomėgiui.
Laiko dėl grožio
„Dabar žmonės viską vertina pinigais. Jie domisi tuo, iš ko galima daug uždirbti. O man paukščiai – tiesiog gražu. Todėl juos laikau,“ – sako Jonas Šutkus.
Jo teigimu, būna retų balandžių veislių, kurių pora gali kai kainuoti kaip automobilis. Žagarės masteliais geresnio balandžio kaina siekia apie 50 litų.
Geriausia balandžius pirkti iš pažįstamų arba apsikeisti su jais. Turguje dažnai liksi apgautas, ten jais prekiauja perpardavinėtojai. Tas pats, kaip pirkti vištą nemačius ūkio, kaip ir kokiomis sąlygomis jos augintos, tvirtina žagarietis.
Pervežė balandžius per sieną
Tikri balandininkai vieni kitus palaiko.
Žagarietis mena vieną įvykį. Prieš daugiau kaip dešimtmetį jis dirbo Kaliningrade statybose. Ten balandžiai labai vertinami. Balandininkas nusprendė porelę padovanoti darbdaviui, nes matė, kad jis mėgsta paukščius.
Vykstant į Kaliningradą prie sienos rusų pareigūnai sustabdė. „Balandžius vežate? – Negalima. Reikia ekologinio leidimo“. Tada priėjo majoras, pažiūrėjo, kas čia atsitiko ir tarstelėjo: „Nie počtovyj, možno propustit“ (ne pašto, galima praleisti).
Su majoru žagarietis dar persimetė keliais žodžiais. Paaiškėjo, kad šis irgi balandžius laikė. Jis žinojo, kad pašto karvelį šeimininkas galėtų per sieną atgal su narkotikais paleisti. Ne pašto balandis neparskris.
Balandžiai turi daug priešų
Jonas Šutkus laiko įvairių veislių balandžių: tulčikų, bojnų, bakinsų, ginezų, nikolajcų. Laikė ir povinių, puošnių. Juos graibstė katinai.
Balandžiai puošniomis uodegomis sušlapę sunkiai skrenda, dažnai nutupia kokiame krūme ir tampa lengvu grobiu. Juos taip pat išneša žebenkštys, kiaunės, žiurkės.
Kartą balandininkas ant narvo stogo rado tik kelių paukščių kojytes. Matyt, kiaunės būta. Jos ir žiurkės paprastai išėda tik balandžio smegenis, tačiau, kai atsiveda vaikų, neša visą grobį jiems maitinti.
Parke balandžius greitai išgaudo vanagai. Todėl šeimininkas jau vengia juos leisti per gamtoje vykstančias šventes. Tačiau mielai su baltų balandžių pulkeliu narvelyje skuba į Žagarės bažnyčios šventorių, kai jį pakviečia vestuvėms, krikštynoms. Tąsyk žmogus sulaukia ir šiokio tokio atlygio.
„Geriausia, kai nuperka pašaro balandžiams. Juos daugiausia lesinu kviečiais ir miežiais, delikatesui tinka žirniai. Jei labai daug kviečių duodi, jie nusipeni ir sunkiai skrenda, tad reikia maišyti. Taip pat tinka šiek tiek avižų pamaišyti, rapsų. Pastarieji riebūs, tad irgi nereikia padauginti,“ – aiškina balandininkas.
Reikalauja nemažai priežiūros
Paukščiai reikalauja nemažai priežiūros. Juos reikia skiepyti, duoti vitaminų, susirgus – vaistų. Dažnai balandžiai suserga „suktukais“. Pradeda versti galvą į vieną pusę.
Jie vieni nuo kitų užsikrečia ligomis. Tad būtina sergančius izoliuoti.
Reikia stebėti, kad balandžiai nesimaišytų, poruoti tos pačios veislės, sveikus atstovus. Kitaip jų savybės su kita karta prastės.
J. Šutkus pasakoja, kad išsiritusius paukščiukus balandžiai 5–6 paras maitina vadinamuoju „paukščių pienu“. Pasirodo, jaunikliams prasikalus iš savo būsto paukščių smegenyse hipofizio liauka pradeda gaminti hormoną prolaktiną, kuris sukelia gūžio sienelių išbrinkimą ir skatina išsiskirti į varškę panašią medžiagą.
Vėliau paukščiukams tėvai jau atryja grūdų.
Pavogė maistui
Balandžiai turi ne tik keturkojų ar sparnuotų priešų. Kartais jais susigundo ir žmonės.
„Kartą pasigedau pulkelio. Kaimynystėje įsikūrę ugniagesiai man papasakojo apie žmogų, kuris gyrėsi, esą iš manęs balandžių už tūkstantį litų pirkęs. Jokių pinigų aš negavau, supratau, kad vagis nagus prikišo,“ – mena Jonas Šutkus.
Vyras sužinojo, pas ką galėjo paukšteliai nukeliauti ir pats ten nuskubėjo. Užėjo, teiraujasi žmogaus, ar neturi jo balandžių. Šis ginasi, nieko nežinantis. Tačiau pro balandininko akis neprasprūdo virtuvėje nukritusios kelios gelsvos plunksnelės, o vėliau už tvarto aptiko ir paukštelio galvą numestą.
J. Šutkus išsikvietė policiją. Rado jau nupeštus 6–7 balandžius ir ant krosnies kaistantį vandens puodą.
Autorės nuotr.
PRIEŽASTIS: Jonas Šutkus sako balandžius laikantis dėl grožio, nors kai kurie žmonės tikisi iš to užsidirbti.
BŪSTAS: Jono Šutkaus balandžiai gyvena jo paties suręstame būste.
GRĖSMĖ: Nors paukščius nuo plėšrūnų saugoja tinklas, kai kurie jų sugeba pralįsti ir sparnuočius sugauti.
TUPĖJIMAS: Išleisti iš narvo balandžiai sutupia čia pat ant stovo.