Naujausios
Donatas Montvydas: tarp Rytų ir popmuzikos
Atlikėjas ir dainininkas Donatas Montvydas neatitinka stereotipinio populiariosios muzikos atlikėjo įvaizdžio. Gyvenime ir kūryboje jis vadovaujasi Rytų filosofija, o garsųjį „eurovizinės“ dainos suktuką padėjo atlikti Vietnamo tradicinio kovos meno „Niat-Nam“ praktikavimas. Koncerte Šiauliuose jis pristatys savo muzikos istoriją.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Užsikelia kartelę
– Esate minėjęs, kad transliuojate savo muziką, o ne asmeninį gyvenimą. Ar lengva atskirti šias dvi puses?
– Mano muzikos didžiausias įkvėpėjas – gyvenimas, todėl būtų neteisinga sakyti, kad šios sritys nesusijusios. Aš esu daugumos savo atliekamų dainų autorius, todėl asmeninio gyvenimo laimės, džiaugsmai, nesėkmės, netektys daro įtaką.
Muzika galiu kalbėti simboliškai ir metaforiškai, neįvardijant tam tikrų žmonių, santykių. Muzika padeda išreikšti įkvėpimą.
– Ar kūrybą keičia tai, jog dabar esate susituokęs, auginate dukrą? Jaučiatės labiau subrendęs?
– Muzikos brandą apibrėžia daugelis dalykų. Pirmiausia, žmogiška patirtis. Mano žmona Veronika, dukrelė Adelė, be abejo, daro įtaką kuriamų dainų brandumui. Prie to prisideda ir muzikinis mokslas – žinios, domėjimasis tuo, kas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje, kas buvo bitlų, Elvio Preslio, Maiklo Džeksono, „Queen“ laikais.
Esu amžiname judėjime. Užsikeliu sau kartelę, kad nebūčiau vienodas.
Motyvuoja Rytų filosofija
– Domitės kovos menais, Rytų filosofija, religija. Kuo rytiečių požiūris į gyvenimą jums artimas?
– Jaučiu, kad man tai labai artima, net negaliu paaiškinti, kodėl. Aplankius Vietnamą, Japoniją tai tik pasitvirtino.
Jie vadovaujasi giliomis tradicijomis, vertybėmis. Man artimas žmonių atsakingumas, nuoširdumas, bandymas sąmoningai kovoti su savo negatyviomis emocijomis, ydomis, neapykanta. Žmonės dirba su savimi.
Labai svarbi pagalba žmogui, aiškiai formuojamas vaikų auklėjimas, vaikų požiūris į vyresniuosius, gamtą, ką reiškia šiukšlinti ar ne, keiktis ar nesikeikti, padėti kitam, aukotis...
Tai mane žavi ir verčia kaip atlikėją apie tai kalbėti savo šalyje. Jaučiu savo vardo svorį, kada prie manęs ateina jaunesni ar vyresni žmonės, kartais neįgalieji, ir sako: „Donatai, jūsų muzika įkvepia mus sportuoti, stengtis“. Dėl to jaučiu atsakomybę. Privalau šias vertybes kiek įmanoma puoselėti, nes darau įtaką kitiems žmonėms.
– Ar Rytų filosofijos atspindžių yra jūsų kūryboje?
– Dabar Rytų filosofija mane labiau motyvuoja: kodėl reikėtų dainuoti, lipti ant scenos, kai yra daug apkalbų, negatyvių komentarų. Nori ar nenori, tai veikia energetiškai. Kartais dvejoju, kam man to reikia? Rytietiškas požiūris skatina atrasti motyvaciją, kad nepasiduočiau.
Prie muzikinės rinkos, madų ir tam tikrų taisyklių tenka prisitaikyti kartais sukandus dantis. Rytų filosofija moko būti pusiausvyroje priimant tai, kas yra, kad būtum išgirstas. Kartu, turėti savo braižą.
Turiu viziją ateičiai panaudoti japoniškų instrumentų sintezę.
Muzikos paskirtis – jaudinti
– Esate pristatomas kaip pop muzikos atlikėjas. Kaip pavyksta išlaikyti aukso vidurį tarp to, kas patinka publikai ir kas aktualu jums pačiam?
– Pats dažnai savęs to klausiu. Sakau ir didžiuojuosi, kad esu populiariosios muzikos atstovas. Populiarioji muzika yra skirta daugumai žmonių. Visų popmuzikos atlikėjų atsakomybė yra šimteriopai didesnė, dėl to, kad jų klauso tūkstančiai.
Galvoju, kada yra riba, kada esi tu, o kada pasiduodi žiūrovų įtakai? Kai užlipi ant scenos ir žmonės dainuoja dainas, kurių tekstą ir muziką sukūrei, supranti, kad tai darai dėl žmonių. Jei anksčiau tai būdavo iš polėkio, noro pabandyti, pasižiūrėti, kaip sekasi, laikui bėgant suprantu – dainavimas nėra tik dėl vidinio pasitenkinimo.
Kartais genialumą apibūdina tai, kas yra nesuprasta. Genialumas sugebėti padaryti paprastai, kad dainuotų visa tauta. Tada supranti, kad viduriukas yra, jei žmonės laimingi.
– Muzikologas Darius Užkuraitis yra sakęs, jog daugeliui muzika nebėra tokia svarbi, kaip anksčiau. Ji tampa tik fonu. Muzika – kaip kramtomoji guma: pakramtai, dingo skonis, išspjoviau ir pamiršau. Kas jums yra kokybiška muzika?
– Kada šiais laikais tokia didžiulė muzikos pasiūla, nebeliko vadinamojo fanatizmo, kai klausytojai palaiko atlikėjus besąlygiškai. Taip, kaip buvo, pavyzdžiui, Andriaus Mamontovo ir „Foje“ laikais ar Egidijaus Dragūno karjeros pradžioje.
Dabar žmonės tiesiog ateina paklausyti. Yra gerbėjas ar klausytojas. Su pasaulinės muzikos rinka lietuviams konkuruoti labai sudėtinga. Dėl to kartais atrodo, kad mūsų paklauso – pakramto kaip kramtomosios gumos, o vėliau eina į „Youtube“ paklausyti Beyonce. Žmonės visąlaik lygina.
Muzikos paskirtis – jaudinti žmones. Jei ji nejaudina, iškepta konvejeriu, tada ir tampa fonu, neturi perspektyvos. Tik jaudinanti muzika turi išliekamąją vertę.
Albumas – istorinis reliktas
– Ką jums reiškia išleisti albumą CD formatu skaitmeniniame interneto amžiuje?
– Kol kas, ačiū Dievui, patekau į tą laiką, kai dar galiu išleisti albumą. Tai yra istorija, nes po 10-15 metų nebebus kompaktinių diskų. Albumas sukurtas ir dėl istorijos, ir tikriems gerbėjams. Jei dar pavyksta ant disko pasirašyti, jie turi išskirtinę dovaną.
Albumas CD formatu – muzikos simbolika. Kažkada rašėme iš vinilinės plokštelės į kasetę, vėliau iš kasetės – į kompaktą. Dabar muzika neišvengiamai eina į internetą.
Antrasis albumas „Norim dar“ kitoks visomis prasmėmis. Prie albumo prisidėjo švedų prodiuseriai, pagrindinius darbus atliko Australijoje įsikūrusi įrašų studija, kuri yra dirbusi su Lady Gaga, U2, „Muse“, „Maroon5“ ir kitais pasaulyje garsiais atlikėjais. Tai aukštesnis laiptelis – albumas atitinkantis pasaulio standartus.
– Ko šiauliečiai gali tikėtis jūsų albumo pristatymo koncerte vasario 15 dieną?
– Pirmiausia, pamatyti mane – Donatą Montvydą. Didžioji dalis koncerte atliekamų dainų bus mano autorinės dainos, kurias sukūriau besimokydamas 10, 11 klasėje, vėliau – Balio Dvariono muzikos mokykloje. Kūriniai, kurie, galbūt, neturi nišos ar formato skambėti radijuje ar televizijoje. Šita kūryba yra su manimi visą gyvenimą, o koncertuose atsiranda proga ja pasidalyti.
Be abejo, klausytojai išgirs savo pamėgtus kūrinius ir dainas iš naujojo albumo „Norim dar“. Koncerte bus maža istorija nuo ko aš pradėjau ir kas dabar esu.
– Jūsų koncertuose visada ryški choreografija, į koncertą atvykstate su šokėjų grupe. Kaip treniruojate kūną, kad galėtumėte atlikti choreografinius triukus?
– Vaikystėje su tėčiu laksčiau po Vilniaus Vingio parką, galėdavau bėgdamas pajusti gamtą, medžių kvėpavimą. Tai daug svarbiau, nei tik svarmenų kilnojimas.
Praktikuoju tradicinį Vietnamo kovos meną „Niat-Nam“. Individualiai dirbame su treneriu, Lietuvos „Niat-Nam“ federacijos prezidentu Petru Golovač. Atlieku kvėpavimo, meditacijos, gimnastikos pratimus. Namų darbus darau treniruoklių, sporto salėje ant tatamio.
Kai prireikia mokytis choreografijos, einu į šokių salę. Dėl konkretaus triuko ar suktuko reikia dirbti apie pusę metų. Tai disciplina.
– Pernai Valentino dienos proga išleidote erotišką klipą. Ko šiemet gali tikėtis jūsų gerbėjai?
– Šiemet ypatingo klipo nebus. Vasario 14 dieną švęsiu su savo moterimi, bet mintimis jau būsiu Šiaulių arenoje, ruošiuosi kitos dienos koncertui. Noriu pasimėgauti koncertu kartu su žiūrovais, o ne galvoti, pavyks ar nepavyks.
Gedimino ŽILINSKO nuotr.
PROCESAS: Dainininkas Donatas Montvydas (Donny Montell) koncerte Šiauliuose parodys savo muzikos istoriją – nuo ko pradėjo ir kas dabar yra.
EPA-ELTA nuotr.
TRENIRUOTĖS: Donatas Montvydas, dainuodams „Love is Blind“ dovanojo savo suktuką. „Dėl konkretaus triuko ar suktuko reikia dirbti apie pusę metų“, – sako atlikėjas.
Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotr.
PORA: Valentino dieną Donatas Montvydas švęs su savo žmona Veronika, o kitą dieną – koncertuos Šiauliuose.