Naujausios
Paskutinis staklių pramonės akordas
Vakar iš Šiaulių į Uralą išsiųsti bendrovėje „Skorpionas“ surinkti paskutiniai metalo tekinimo staklių mazgai. Jų detalės prieš du dešimtmečius buvo pagamintos Šiaulių precizinių staklių gamykloje, kuri pati jau yra išnykusi. „Ši siunta – paskutinis staklių pramonės akordas“, – sako Leonas Šarūnas Šniras, „Skorpiono“ direktorius.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Skambutis – po dvidešimties metų
Leonas Šarūnas Šniras lydi į cechą, kuriame sudėti 127 mazgai – pagrindinė metalo tekinimo staklių dalis gaminti ypač smulkioms detalėms. Pavakare jie sukrauti į mašiną ir išlydėti į Rusiją. Be orkestro.
„Tai paskutinis krovinys, kuris mus sieja su buvusia Staklių gamykla, – sako „Skorpiono“ vadovas. – Staklių gamybos istorijos puslapis užverstas.“
Pernai bendrovė „Skorpionas“ sulaukė Rusijos įmonės, gaminančios sudėtingą aviacijos įrangą, pasiūlymo pagaminti mazgus metalo tekinimo staklėms.
Šiauliečių staklių gamintojų rusai ieškojo, nes iki šiol turi jų gamintų staklių. Skambino senais gamyklos telefonais.
„Jie nėra pakeisti“, – sako L. Š. Šniras, kuris 1992 metais įsigijo privatizuojamą Šiaulių precizinių staklių gamyklą.
Kontraktas su rusais buvo sudarytas, nes dar turėjo Staklių gamykloje gamintų detalių.
Gaminta į sandėlį
Verslininkas prisimena, jog 1992 metais įmonėje buvo 500 darbuotojų. Rado juos dirbančius „pilnu tempu“, bet produkciją jie gamino į sandėlį.
Iki šiol jis jaučiasi valstybės apgautas, nes su gamyba „orui“ paveldėjo ir 39 milijonus rublių „užslėptos skolos“.
Tik popieriuje egzistavo užsakymas – pagal tuomečio premjero Gedimino Vagnoriaus palaimintą sutartį pagaminti 421 automatines stakles Rusijos ir Ukrainos įmonėms.
„Sutartį sudarė, kad tik darbuotojai dirbtų ir nebūtų „maidano“, kaip dabar Ukrainoje, o bankams nurodė skolinti įmonėms, – prisimena L. Š. Šniras tuometės valdžios politiką.
Kai premjeru tapo Adolfas Šleževičius, parodė jam tą sutartį.
„Išgirdau, kad galiu duoti į teismą buvusį gamyklos direktorių. Bet įmonę pirkau ne iš direktoriaus – iš valstybės, ką iš direktoriaus galėjau prisiteisti – trijų kambarių butą?“ – iki šiol piktinasi verslininkas.
Į gamyklos sandėlį tada buvo sukrauta apie 60 tonų niekam nebereikalingų detalių.
„40 tonų anksčiau iškaišiojau, gaila buvo išmesti į metalo laužą, o iš paskutinių 16 tonų dabar surinkome mazgus, – sako L. Š. Šniras. – Palikau tik egzempliorių metalo apdirbimo muziejui, kurį įkursiu.“
Saugo būsimam muziejui ir vienintelį staklių, kurias gamino šiauliečiai, egzempliorių.
Staklių gamykla Šiauliuose buvo įkurta 1958 metais. Daug dešimtmečių garsėjo savo precizinio tikslumo staklėmis. Jos skirtos gaminti ypač smulkias –2 mikronų dydžio – detales. Šiauliečiai savo stakles tiekė karinei pramonei, laikrodžių, elektronikos įmonėms.
Nebeliko išmanančių darbininkų
L. Š. Šniras sako, jog nebeliko sugebančių precizines stakles gaminti specialistų ir darbininkų. Jų niekas neberengia ir nebėra kam jų mokyti.
„Programinė įranga tokioms staklėms nė nereikalinga, – sako verslininkas. – Ją reikia keisti, o čia naujas detales galima nutekinti, pakeisti, ir vėl staklės veikia. Ir daug metų veikia.“
Tik mechaninis derinimas yra labai sudėtingas. Turi būti labai aukštos kvalifikacijos darbininkas. Bendrovėje dirbęs paskutinis toks derintojas mirė prieš ketverius metus.
„Kol jį turėjom, dar galėjome gaminti detales precizinėms staklėms, kai jis mirė – mirė ir ta mūsų gamyba“, – sako L. Š. Šniras.
Bendrovėje dabar dirba 19 darbuotojų. Iš jų vienintelis darbininkas – 75 metų Vytautas Bagdonas – moka dirbti su koordinacinėmis staklėmis.
„Bandėm mokyti jaunimą – nesupranta, nes labai sudėtinga“, – teigia įmonės vadovas.
Jo nuomone, problema yra ne tik specialistų rengimas, bet ir požiūris į darbą.
„Verslas suteikia galimybę žmogui užsidirbti, – pabrėžia verslininkas. – O mums sako: mažai algos gaunu. Jis ne gauna, o mažai uždirba. Mažai gaudamas jis man neša nuostolių, nes nenori dirbti ir užsidirbti.“
Įmonės vadovas pabrėžia, jog nuo sugebėjimų priklauso atlyginimas, o „ne nuo fantazijų apie didelį atlyginimą“.
„Sako, duokit 1500 litų minimalų atlyginimą, o kaip jį duoti? Juk pirmiausia reikia produktą pagaminti ir jį parduoti", – sako verslininkas.
Gamyba – ekonomikos pagrindas
L. Š. Šniras sako dėjęs daug pastangų išlaikyti staklių gamybai, bet nepavyko. Tačiau iš gamybos trauktis niekada nesvarstęs ir nesvarsto.
Puoselėja sumanymą plėsti metalo apdirbimo įmonę, įdiegti aukštas technologijas. Jeigu pavyks, darbo turės keli šimtai žmonių.
„Gamyba, pramonė yra Lietuvos ekonomikos pagrindas, – įsitikinęs verslininkas. – Nei su paslaugomis, nei su vadyba mes neišgyvensime. Nuo 1985 metų gamyba užsiimu, ir tik joje matau išeitį. Man įdomu kurti produktą, žmonės darbo turi, o produkciją pardavęs, uždirbi pinigų – triguba nauda.“
Jis pabrėžia, jog pramonė yra stabili verslo šaka, kurios taip greitai nenukirsi.
„Net užsienio investuotojai, pastatę čia gamyklas, neišsikraustys su įranga per dieną, jeigu krizės krizelės ir ištiks, – sako verslininkas. – O kai žmogus užsidirba iš gamybos, tada jam reikalingos ir įvairios paslaugos.“
Jo nuomone, daug pramonės įmonių galėjo išlikti, jeigu po Nepriklausomybės atgavimo nebūtų sutraukyti ekonominiai ryšiai su Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių įmonėmis.
Verslas bando tuos ryšius atkurti, bet nuolat patiria problemų.
„Su Rusija bendrauti sudėtinga, dabar nerimą kelia ir situacija Ukrainoje“, – sako verslininkas, turintis partnerių šioje šalyje.
Jo nuomone, įvykiai Ukrainoje verčia susimąstyti ir apie Lietuvą.
„Kuo mes skiriamės? – klausia L. Š. Šniras ir pats atsako: – Mes turime „klapaną“ nepasitenkinimo valdžia garui nuleisti. Tie, kurie galėtų Lietuvoje „maidaną“ daryti, yra išvažiavę į Airiją, Daniją, Angliją ar Norvegiją. Ukrainos žmonėms sudėtinga išvažiuoti. Susikaupė kritinė masė, ir ji dabar sproginėja Ukrainos miestuose.“
Jono TAMULIO nuotr.
ISTORIJA: Būsimam muziejui saugomas eksponatas – ypač tikslios metalo apdirbimo staklės, kurias gamino Šiaulių precizinių staklių gamykla.
NUOSTATA: Verslininkas Leonas Šarūnas Šniras įsitikinęs:“ Gamyba yra ekonomikos pagrindas – neišgelbės mūsų nei paslaugos, nei tūkstančiais iš aukštųjų išleidžiami vadybininkai.“
PABAIGA: Leonas Šarūnas Šniras, metalo apdirbimo bendrovės „Skorpionas“ vadovas, rodo paskutinę produkciją, susijusią su staklių gamyba.
VETERANAS: Nuo staklių gamyklos laikų bendrovėje dirba 75 metų Vytautas Bagdonas. Jis vienintelis moka dirbti su sudėtingomis koordinacinėmis staklėmis, ir pamainos neturi.
