Naujausios
Meškerė regionui – žuvį gaudyti patiems
Šiauliuose vakar surengtas ekonomikos forumas „Šiaulių regiono ekonominė plėtra: verslo skatinimo idėjoms – valstybės investicijos“. Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, jog regionui bus uždegta žalia šviesa išbristi iš atsilikimo.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Atsigręžta į regionus
Ekonomikos forumas surengtas bendradarbiaujant su Lietuvos pramonininkų konfederacija, Šiaulių verslo asociacijomis, miesto akademine bendruomene.
„Turime kalbėti, kaip sėkmingiau plėtoti regionus, kurti darbo vietas ir sėkmingai panaudoti Europos Sąjungos paramos lėšas, – sakė premjeras A. Butkevičius. – Pradedame nuo Šiaulių, toliau važiuosime per visus regionus. Tikslas – pažadinti regionus.“
Jis ragino tam sutelkti savivaldos, verslo, mokslo ir švietimo pastangas. Pabrėžė, jog verslo plėtra neįmanoma be kvalifikuotos darbo jėgos. Vyriausybė siekia lūžio specialistų rengimo politikoje – jie turi būti rengiami atsižvelgiant į verslo poreikius.
Nauju finansavimo periodu ES parama bus nukreipiama veikiančioms įmonėms plėtoti ir naujoms kurti.
„Bet turime ne tik sakyti, kad esame lyderiai panaudodami ES paramą, turime galvoti apie jos naudą, įdiegtų projektų eksploatavimą, turime įvertinti kiekvieno įdėto lito naudą“, – pabrėžė premjeras.
Šiaulių regionas yra pasirinktas bandomajam projektui. Kaip pavyzdys, ko galima pasiekti sutelkus regiono potencialą, valstybės ir ES paramos lėšas verslumui, konkurencingumui skatinti, eksporto rinkoms atverti.
VšĮ „Versli Lietuva“ pasirengusi teikti konsultacijas, vesti darbuotojų ir vadovų mokymus, padėti ieškoti naujų rinkų.
A. Butkevičius spaudos konferencijoje patikino, jog „Šiauliams turi būti uždegta žalia šviesa, ir bus suteiktas prioritetas regiono projektams.“
„Bet tai priklausys nuo regiono verslininkų ir darbuotojų kompetencijos rengti projektus, argumentavimo, kokios lėšos ir kodėl būtinos plėtrai – sakė premjeras. – Duodame meškerę, bet jau patiems su ja reikia pasigauti žuvį.“
Nedžiuginantys rodikliai
Šiaulių regionas pagal verslo plėtros bei darbo rinkos rodiklius atsilieka nuo Lietuvos vidurkio. Emigracija smarkiai sumažino apskrities gyventojų skaičių ir mažėjo dirbančiųjų.
Per 2007–2013 m. laikotarpį darbo jėgos sumažėjo 3,6 procento arba 5,1 tūkstančių žmonių, išlieka aukštas nedarbo lygis, o tarp jaunimo jis siekia net 34 procentus.
BVP, tenkantis vienam gyventojui Šiaulių apskrityje sudaro 77,2 proc. šalies vidurkio. Tai – 1,8 karto mažiau nei pagal šį rodiklį pirmaujančioje Vilniaus apskrityje. Per krizę Šiauliuose BVP smuko 20 proc., kuomet visos Lietuvos ūkis susitraukė apie 15 procentų.
Pagal užsienio investicijas Šiaulių regionas taip pat smarkiai atsilieka nuo pirmaujančių regionų. Pernai sumažėjo ir eksporto apimtys.
Teigiama tendencija – vietos verslas investuoja į plėtrą, pagal šį rodiklį regionas pirmauja šalyje.
Regionas demonstruoja pozityvią augimo tendenciją ir pagal BVP augimą. Per paskutinius trejus metus Šiaulių apskrities BVP (neeliminavus kainų įtakos) padidėjo 9,2 procentų. Tai vienas sparčiausių augimo tempų Lietuvoje.
Viską turi, reikia tik veikti
„Atsigavimo raktas – paties regiono potencialas, – sakė Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. – Kodėl Šiauliai yra pasirinkti? Todėl kad tai geras mikrovalstybės pavyzdys.“
Jo nuomone, regionas turi viską – aktyvią savivaldą, verslą, gerai išplėtotą švietimo sistemą: mokyklas, profesinio rengimo centrą, kolegiją, universitetą.
„Trūksta tik sinergijos – kad tas potencialias imtų veikti, – sakė R. Dargis. – Forumo tikslas – uždegti vietinę iniciatyvą. Reikia suprasti, jog ne svetimomis rankomis o tų žmonių, kurie čia yra, rankomis galima planuoti plėtrą.“
Gyventi gera didmiesčiuose?
Šiaulių meras Justinas Sartauskas, remdamasis visuomenės nuomonės tyrimais, tikino, jog žmonės nori gyventi ir dirbti didmiesčiuose.
Valstybės dėmesio yra reikalingi Šiaulių pramonės parko, oro uosto plėtros, logistikos centro kūrimo projektai. Meras įvardijo dešimtis milijonų litų, kurių dar reikia. Tarp jų – oro uosto peronui statyti, nutiesti kelią nuo Šiaulių–Panevėžio plento iki pramonės parko.
Ūkio ministras Evaldas Gustas priminė, jog ministerija jau „surizikavo“ per 30 milijonų litų skirti Šiaulių pramonės parko plėtros antrajam etapui, o 8 milijonus litų – Menų inkubatoriaus projektui.
J. Sartauskas bandė užsiminti ir apie europinę „Rail Baltica“ vėžę, kuri nusukama nuo Šiaulių. Bet premjero buvo paragintas nepradėti diskusijos.
„Bet ar tikrai reikia Lietuvą geležinkeliu dalinti į dvi dalis?“, – klausė meras.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas taip pat suabejojo, ar reikia išmesti 12 milijardų litų šiam projektui, jeigu juo orientuojamasi į keleivių vežimą.
„Kas važiuos iki Rygos ir Talino? Geriau jau investuoti į atominę elektrinę – bus efektyviau“, – sakė V. Mitrofanovas.
Bet jis nesutiko su Šiaulių mero teiginiu, jog „gera gyventi didmiesčiuose“. Jo nuomone gražiai ir gerai norima gyventi ir mažuose miesteliuose ir kaimuose.
„Tam reikia duoti žmonėms darbo, sutvarkyti šaligatvius ir sumažinti šilumos mokesčius", – teikė gero gyvenimo mažuose miesteliuose receptą V. Mitrofanovas.
Jis pasiūlė ir receptą verslui rajonuose skatinti: kuo toliau nuo Vilniaus, tuo paramos intensyvumas turi būti didesnis – iki 80 procentų, o mokesčiai mažesni.
Patys namų darbus darys
Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, pabrėžė, jog „jokie konsultantai už mus namų darbų nepadarys.“
Jis pabrėžė, jog regioninė politika turėtų būti tokia, kad šalies strateginiuose planuose atsirastų svarbūs regionui projektai. Tarp jų – logistikos centro.
V. Japertas akcentavo, jog išlieka pernelyg didelis verslo sąlygų reguliavimas. Išsakė verslo nuomonę, jog iš savivaldybių tarybų į „veiksmingesnes struktūras“ reikia perkelti verslo sąlygų reguliavimą.
Kalbėdamas apie verslumo skatinimą pabrėžė, jog jis turėtų būti ugdomas nuo darželio, mokyklos. Turintis keistis ir požiūris į verslininką.
„Žmonės, pasirengę prisiimti atsakomybę ir kurti darbo vietas yra valstybės sėkmės garantas“, – sakė V. Japertas.
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas „Šiaulių kraštui“ teigė, jog šis forumas – tik startas. „Tikiuosi, kad žodžiai neliks tik žodžiais, – sakė A. Stulpinas. – Kad Šiaulių regiono potencialas iš tiesų bus panaudotas ekonomikos augimui.“
Jono TAMULIO nuotr.
NUOSTATA: Premjeras Algirdas Butkevičius: „Mūsų tikslas pažadinti regionus – pradedame nuo Šiaulių.“
FORUMAS: Premjeras Algirdas Butkevičius (trečias iš dešinės) atvyko paskatinti telkti verslo, savivaldos ir mokslo jėgas bendram tikslui.
INICIATIORIAI: Forumo iniciatoriai – Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas (kairėje) ir Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas.
Premjeras pažadų Šiauliams nedalijo
– Esate susipažinęs su Šiaulių regiono padėtimi, ką galėtumėte pažadėti Šiauliams?
– Šiandien pažadų nedalijame, bet norėtųsi, jog savivaldybių merai, verslininkai suprastų, kad patiems reikia žinoti, kokia yra situacija, būti susipažinusiems su valstybės vizija, kur bus naudojamos lėšos įsisavinant Europos Sąjungos struktūrinę paramą, kad ji būtų panaudota kuo efektyviau.
Gerai, kai kalbama apie eksporto plėtrą, apie vidaus vartojimą. Džiaugiuosi, kad Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas kuria Verslo tarybą ir organizuoja seminarus dėl euro įvedimo.
Malonu buvo išgirsti dėl Šiaulių laisvosios ekonominės zonos ir pramonės parko plėtros. Bet kai kurios išsakytos idėjos turėtų būti pamatuotos: ar gali tokios investicijos atkeliauti į Šiaulius ir duoti kapitalo grąžą?
Diskusijos parodo, kokioje situacijoje yra Šiaulių regionas, kurias sritis reikėtų numatyti skatinant ekonomikos plėtrą.
– Kaip sulaikyti verslą regione, kad neiškeltų savo gamybos kitur dėl didelių mokesčių?
– Mokesčiai Lietuvoje yra mažiausi tarp kitų Europos Sąjungos šalių. Dėl to mus kritikuoja Tarptautinis valiutos fondas. Jeigu skaitėte Europos Komisijos ataskaitas, esame raginami per viešuosius finansus perskirstyti daug daugiau. Ir kiek žinau, kol kas verslas tikrai nesiruošia išsikelti į kitas šalis. Lietuvos ekonomikos augimas pernai buvo vienas sparčiausių: Lietuva yra Europos Sąjungos šalių trejetuke – negalutiniais duomenimis bus antra arba trečia.
Pagal praėjusių metų trečio ir ketvirto ketvirčio ekonomikos augimą, Lietuva statybų sektoriuje buvo antra po Slovėnijos. Tendencijos rodo, kad ekonominė situacija gerėja, o ne blogėja.
– Koks turėtų būti Šiaulių universiteto vaidmuo regione?
Šiaulių regione reikalinga aukštoji mokykla. Jeigu jos nebus, kultūrinis, intelektualinis ir dvasinis gyvenimas regione sumenks.
Universitetas turėtų žinoti, kokias programas rengti, ko labiausiai reikia regiono verslui ir viešajam sektoriui. Šiaulių universitetas turėtų orientuotis į tas studijų programas, kurios reikalingiausios regionui.
„Šiaulių krašto“ inf.
