
Naujausios
Valdžia pergudravo pati save
Rugsėjo 5 dieną miesto Taryba, nepaisydama turgaus prekiautojų surinktų parašų, protestų, pasisakymų, valdančiosios daugumos balsais priėmė sprendimą įtraukti į Vyriausybės patvirtintą Privatizuojamų objektų sąrašą turgaus akcijas, kurių nominalioji vertė beveik 400 tūkstančių eurų.
Posėdyje tuomet ir meras Artūras Visockas, ir Administracijos direktorius Antanas Bartulis aiškino, kad sprendimas privatizuoti turgaus akcijas yra priimtas dar 2002 metais, o rugsėjo 5 dieną tik tikslinama akcijų nominalioji vertė. Nors 2003 metais Taryba, atsižvelgusi į turgaus prekiautojų reikalavimus, privatizavimą sustabdė, turgaus iš privatizuojamų objektų sąrašo neišbraukė.
Savivaldybei nepavyko apdumti akių jos sprendimus prižiūrinčiai Vyriausybės atstovei Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, laikinai einančiai Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse pareigas, Daivai Kerekeš. Ji atsiuntė teikimą, kad Savivaldybė antrą kartą priėmė sprendimą įtraukti akcijas į Privatizuojamų objektų sąrašą ir toks sprendimas prieštarauja teisės aktams. Reikalaujama per mėnesį sprendimą panaikinti arba pakeisti.
Valdantieji dėlioja šachmatus toliau – lapkričio 7 dienos Tarybos posėdžiui teikiamas siūlymas panaikinti 2002 ir 2003 metų sprendimus, paliekant galioti priimtąjį šių metų rugsėjo 5 dieną.
Svarstant šio sprendimo projektą Tarybos komitetuose, taip ir liko neaišku, kokį sprendimą valdantieji siūlo palikti: ar patikslinti akcijų vertę, ar akcijas įtraukti į Privatizuojamų objektų sąrašą. Bet šių akcijų paketas Vyriausybės nutarimu dar 2015 metais yra įtrauktas į tokį sąrašą.
Šiaulių valdžia mano, kad privatizavus turgaus akcijas, privatininkas sutvarkytų "Pabalių turgaus" teritoriją.
"Vidury miesto turime turime didžiulę teritoriją, kurioje jau yra visos komunikacijos, privažiavimai, ir stovi tokia plynė kelių hektarų nenaudojama. Tai yra nusikaltimas prieš visą miestą", – valdančiųjų atstovas Gintautas Lukošaitis prieš daugiau nei mėnesį bandė įtikinti politikus, kad turgaus teritorija yra tuščia ir nenaudojama, nors jame prekiauja apie 500 žmonių.
Tuo tarpu turgaus prekiautojai reikalauja stabdyti privatizavimą. Akcentuojama, kad kelis šimtus prekeivių palikus be prekybinio ploto, jie būtų priversti ieškoti vietos prekybos centruose ar privačiuose turguose. Atsiradus tokiam poreikiui plotų nuomos kaina dar labiau išaugtų, stambieji verslininkai išloštų, o smulkūs dirbtų tik mokesčiams. O kur dėtis sendaikčių, padangų, įrankių ar kitų specifinio pobūdžio prekių prekeiviams? Dalis tokių prekiautojų nutrauktų veiklą suformuodami naują socialinės paramos prašytojų grupę.
Privatizavimą stabdyti bando opozicijos atstovai
Du opozicijos atstovai Danguolė Martinkienė ir Marijus Velička parengė kitą sprendimo projektą – išbraukti iš Vyriausybės patvirtinto Privatizuojamų objektų sąrašo Savivaldybei priklausančios UAB "Pabalių turgaus" akcijas ir panaikinti visus sprendimus, susijusius su įmonės privatizavimu.
Šis klausimas kol kas Tarybos darbotvarkėje yra papildomas. Ar jį svarstyti, Taryba dar turės balsuoti. Mero patarėja teisės klausimais Virginija Mickavičienė nederino tokio sprendimo, motyvuodama, kad nėra nustatyta nė viena teisės aktuose numatyta sąlyga, dėl ko turgaus akcijas būtų galima išbraukti iš Privatizuojamų objektų sąrašo. Laikinai einantis Tarybos sekretoriaus pareigas Arnas Ilgauskas siūlo politikams esant neigiamai teisininko išvadai neįtraukti klausimo į Tarybos posėdžio darbotvarkę.
"Daug bendravome su turguje dirbančiais žmonėmis. Kodėl miestas negali turėti turgaus? Tais pačiais įstatymais remiantis gelbėjome "Žiburio knygyną", gelbėjame Šiaulių oro uostą. Nors šios įmonės dirbo nuostolingai", – piktinosi viena sprendimo projekto rengėjų D. Martinkienė
Ji priminė, kad "Žiburio knygynui" Taryba didino įstatinį kapitalą, keitė direktorių, skyrė pinigų to paties turgaus sąskaita.
"Bandėme gelbėti. Čia nieko nereikia gelbėti. 10 metų istorija rodo, kad turgus yra pelningas. Reikia tik netrukdyti dirbti. Jei vadovai mano, kad į turgų reikia investuoti, tai tegul neima iš jo dividendų, ir jis susitvarkys", – siūlė D. Martinkienė.
Ji stebėjosi, kodėl užsimota atimti duoną iš maždaug 500 turguje dirbančių žmonių.
"Ir jau niekaip nesuprantu, kaip teisininkai gali rašyti savo vizas prieš įstatymo raidę. Bet tai paliksime įvertinti kitoms institucijoms", – mįslingai kalbėjo Tarybos narė.
Ji siūlė pabandyti visus galimus variantus, kaip bandyta su kitomis savivaldybės įmonėmis. Į turgų pritraukta žmonių iš Latvijos, kurie atveža į miestą pinigų. Prekiaujantys žmonės patys susitvarkė infrastruktūrą, susistatė pavėsines, turi darbą, moka mokesčius. Politikė sakė nerandanti nė vienos priežasties, dėl ko reikėtų turgų privatizuoti.
D. Martinkienė nespėlioja, ar pavyks Taryboje sulaukti palaikymo. Ji pasakojo, kad Sveikatos ir socialinių reikalų komitete nenorėta jai leisti pristatyti parengto klausimo, nes jis yra papildomas ir jo esą vis tiek nebus darbotvarkėje.
"Tik per triukšmą pavyko pristatyti. Supratau, kad viskas jau yra susitarta", – apgailestavo politikė.
Turgaus prekiautojai toliau dėsto savo argumentus komitetuose, tačiau ar kas juos išgirs?
Kodėl miestas negali turėti turgaus? Tais pačiais įstatymais remiantis gelbėjome "Žiburio knygyną", gelbėjame Šiaulių oro uostą.