
Naujausios
Šiukšlių versle – "vaikiški žaidimai" už milijonus
Apskrities savivaldybėms gali tekti grąžinti 13,8 milijono litų europinės paramos, skirtos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC), kuri pražuvo „Snoro“ banke. Tokia yra imitacinių projektinių žaidimų, kuriuos žaidė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir ŠRATC, kaina.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Ginčas teisme praloštas
„Snore“ pražuvusius 13,8 milijono litų europinės paramos APVA avansu buvo atseikėjusi ŠRATC mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos projektui įgyvendinti.
Nepanaudotus europinius pinigus anksčiau ar vėliau teks grąžinti į valstybės biudžetą. Todėl ŠRATC per teismus bandė iš bankrutavusio „Snoro“ atgauti visus 13,8 milijono litų ir „be eilės“ – ne kaip kiti bankrutavusio banko kreditoriai. Bet bylą galutinai pralošė.
Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį atmetė ŠRATC prašymą naikinti centrui nepalankų Vilniaus apygardos teismo sprendimą.
„Prievarta įkišo“
Buvęs ŠRATC direktorius Raimundas Jakutis, kurio vadovavimas ŠRATC apaugo baudžiamosiomis bylomis, aiškina, jog 2010 metų pabaigoje APVA liepusi „suorganizuoti konkursą ir pervedė avansą – prievartiniu būdu“.
„Mums tie pinigai nebuvo reikalingi, – prisimena dabar R. Jakutis. – Per prievartą juos įkišo, kai Kazlausko (Gediminas Kazlauskas, tuometinis aplinkos ministras – red. past.) kėdė ėmė klibėti. Visiems „ratcams“ tuomet 30 procentų avansą pervedė.“
R. Jakučio teigimu, esą buvo net pagrasinta: "Jeigu pinigų neimate, tai jų iš viso negausite.“
Projektui skirtos europinės lėšos įplaukė į „Snoro“ banką. APVA juos pervedė ŠRATC, nors projektui įgyvendinti konkursai nebuvo įvykę.
R. Jakutis aiškina, jog „Snoras“ buvo pasirinktas, apklausus kelis bankus.
„Snoras“ pasiūlė geriausias sąlygas, – tikina R. Jakutis. – Apie jo griūtį nebuvo jokios kalbos.“
Už 13,8 milijono litų laikymą banke ŠRATC palūkanų negavo, pats už jų saugojimą turėjo primokėti.
„Prašė tik 700 litų per metus, o kiti bankai – 60–70 tūkstančių litų“, – aiškina R. Jakutis argumentus, lėmusius „Snoro“ pasirinkimą.
„Vaikiškas žaidimas“ milijonais
R. Jakutis, nors tikina, jog „pinigai nebuvo reikalingi“, rašė oficialų prašymą, jog reikalingas avansas projektui vykdyti.
„Buvo draugiški santykiai su APVA, jie paprašė parašyti, jog pinigai mums reikalingi – suprantate, toks vaikiškas žaidimas vyko. Jie nenorėjo likti kalti ir mes ... – aiškino „Šiaulių kraštui“ buvęs direktorius. – Be to, be APVA leidimo mes tų pinigų ir pajudinti negalėjome.“
Tik 2011 metų liepą buvo pajudinti pirmieji pervesti europiniai pinigai – 160 tūkstančių litų apmokėta už projekto galimybių studiją.
Likusieji įšalo 2011 metų lapkritį, kai Lietuvos bankas sustabdė „Snoro“ veiklą. 2011 metų gruodį „Snorui“ buvo paskelbtas bankrotas ir ŠRATC beliko tik stoti į kreditorių eilę.
Vienareikšmiai – turės grąžinti
Irina Sivoronova, APVA Teisės skyriaus vedėja, atmetė bet kokius svarstymus, jog galbūt APVA atsakinga už tuos pražuvusius 13,8 milijono litų.
„ŠRATC tie pinigai buvo atiduoti ir vienareikšmiai ŠRATC juos turės grąžinti į valstybės biudžetą, – teigė I. Sivoronova. – Ką reiškia, kad jiems tų pinigų nereikėjo? Turime gi raštišką prašymą: perveskite mums avansą.“
APVA atstovė pabrėžė, jog tokios sumos šiaip sau nepervedamos.
ŠRATC buvo paprašytas ir teikti banko garantiją, ir paaiškinimus, kam pinigai reikalingi.
„Tik kai atnešė mums garantiją, tada pinigus pervedėme“, – sakė APVA atstovė.
Savivaldybėms – galvos skausmas
Ne ŠRATC, kuris vos galą su galu suduria, gali tekti grąžinti europinę paramą, o centro dalininkėms – apskrities savivaldybėms.
„Tai skandalas, – sako Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas. – Iš kur imsime pinigų – mūsų Savivaldybės dalis ŠRATC-e 13 procentų – reikėtų mokėti 1,8 milijono litų.“
Šiaulių meras Justinas Sartauskas skaičiuoja, jog miesto Savivaldybei reikėtų pakloti net 5 milijonus litų.
„Mes rinkliavos surenkame tik apie 6 milijonus litų per metus, – sakė meras. – Negaliu pasakyti: mieli žmonės, turite susimokėti už europinę paramą, kuri bankrutavo bankrutavusiame „Snore“ . Paprastas žmogus už tai neturi mokėti."
J. Sartausko žodžiais, tą Gordijaus mazgą turi perkirsti valstybė, o ne užkrauti problemą savivaldybėms.
Žaidimai
„Esmė ta, kad tos banko paslaugos tada iš viso nereikėjo, – sakė J. Sartauskas, vakar komentuodamas situaciją „Šiaulių kraštui“. – Projektui turėjome gauti 40 milijonų litų paramos. Tik jam pasirengus buvo galima gauti 30 procentų paramos, bet ŠRATC nebuvo projektui pasirengęs, konkursų laimėtojai dar buvo neaiškūs.“
Avanso pervedimą J. Sartauskas sieja su buvusio aplinkos ministro G. Kazlausko veiksmais.
„Kai G. Kazlauskas buvo iškviestas pas Prezidentę "ant kilimėlio" pasiaiškinti, kodėl projektai vėluoja, rastas „saliamoniškas“ sprendimas: ratcai gavo avansus, ir Prezidentei tada buvo pateikta informacija, kad projektai juda“, – prisiminė meras.
APVA, jo nuomone, atsakomybės neturėtų kratytis.
„Pagal europinės paramos taisykles APVA per tris mėnesius turėjo pareikalauti pinigus grąžinti, jeigu jie nebuvo paanaudoti, bet nepareikalavo, – teigė J. Sartauskas. – Bandėme įrodinėti, kad tie pinigai priklauso APVA, nes be jos leidimo ŠRATC tų pinigų nė negalėjo judinti.“
Bet meras pripažįsta, jog tame ginče silpnoji vieta buvo R. Jakučio prašymai pinigus pervesti, o vėliau – jų neatimti.
„Dabar turime didelį neaiškumą, kas tuos nuostolius prisiims? – svarstė J. Sartauskas. – „Snore“ yra įkliuvusių ir savivaldybėms pervestų pinigų. Merai Finansų ministerijos kasmet prašo beprocentinio kredito, tenkina tuos prašymus. Bet problema kabo. Jeigu valstybė vieną dieną nuspręs iš savo resursų dengti savivaldybėms nuostolius, tai ir čia turėtų dengti.“
Buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis yra „užkonservavęs“ ŠRATC mechaninių biologinių atliekų apdorojimo įrenginių projektą, pagal kurį buvo suteiktas 13,8 milijono litų avansas. Iš viso tam projektui buvo numatyta 40 milijonų litų paramos.
Apkarpius apetitus, dabar įgyvendinamas kitas, mažesnis – 25 milijonų litų – atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos projektas.
„Europa vis tiek ataskaitos paprašys, kur tie 13,8 milijono litų, – sako J. Sartauskas. – Jeigu Lietuva pasakys, kad tai – savivaldybių reikalas, nežinau, kaip bus. Savivaldybės pinigų neturi, o kitas variantas – bankrotinti ŠRATC.“
Redakcijos archyvo nuotr.
KLAUSIMĖLIS: Kas krapštys pinigus, kad ŠRATC gauta 13,8 milijono litų parama pražuvo „Snore“? Juos Europai vis tiek teks grąžinti.
PAAIŠKINIMAS: „Mums tie pinigai nebuvo reikalingi, prievarta įkišo“, – aiškina buvęs ŠRATC direktorius Raimundas Jakutis, bet APVA dabar mojuoja jo pasirašytais prašymais pervesti paramos avansą.
NUOMONĖ: Šiaulių meras Justinas Sartauskas įsitikinęs, jog ne ŠRATC dalininkių savivaldybių, o valstybės reikalas spręsti „bankrutavusios paramos“ problemą.