Naujausios
Giminės šaknų paieškos vedė per šimtmečius
Verpenoje (Kelmės rajonas) gyvenantis Juozas Rimkus neseniai vykusiame giminių suėjime pristatė keletą metų rinktą savo mamos atšakos istoriją, sudėtą į solidų 120 puslapių aplanką su archyviniais duomenimis, žemėlapiais, žmonių prisiminimais.
Šis J. Rimkaus darbas – antrasis giminės paieškų rezultatas. 2007-aisiais verpeniškis surinko ir daug faktų į aplanką sudėjo iš tėvo giminės atšakos. Pomėgiu tapusioms paieškoms verpeniškis negaili ir atostogų, ir laisvo laiko.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Paprasti dievobaimingi valstiečiai
Juozas Rimkus savo mamos Ievos Barančiukaitės, gimusios 1941 metais, atšakos istoriją rankiojo po trupinėlį keletą metų.
Solidus darbas pareikalavo ir verpeniškio atostogų, ir laisvo laiko. „Bet buvo tikrai įdomu, nors ir teko nemažai pinigų išleisti. Vien už archyvinių dokumentų suradimą ir išvertimą iš lotynų, lenkų ar rusų kalbų teko sumokėti daugiau kaip 2500 litų“, – teigė J. Rimkus.
Verpeniškis daugumą darbų stengėsi padaryti pats: braižė schemas, rinko tekstus, maketavo.
„Kadangi esu tikras žemaitis, ir galvoju, ir rašau žemaitiškai, paprašiau specialistų, kad mano tekstus pataisytų, sulietuvintų“, – sakė Juozas Rimkus.
Pirmasis iš Baranauskų-Barančiukų giminės atšakos – Gabrielius Baranauskas, gimęs 1765 metais. 1790 metais Kelmės bažnyčios klebonas palaimino valstiečio Gabrieliaus Baranausko iš Palšių kaimo ir Kotrynos Čeputytės iš Burbaičių kaimo moterystės ryšį.
„Kiek išsiaiškinau iš įvairių šaltinių, mamos protėviai Baranauskai-Barančiukai buvo paprasti valstiečiai – dirbo žemę ir augino gyvulius. Bet savo šaknimis tik didžiuotis galime, nes juk labiausiai kaimo žmonių pastangomis išsaugota lietuvybė, kalba, papročiai“, – pasakojo Juozas Rimkus.
Baranauskai Barančiukai buvo pamaldūs ir dievobaimingi – bažnytinėse knygose fiksuoti visi privalomi sakramentai, augino nemažai vaikų.
Gabrielius su Kotryna jų turėjo keturis: Praną, Oną, Baltramiejų ir Vladislovą. Deja, pirmieji du neišgyveno, mirė maži. Ir pats Gabrielius Baranauskas mirė labai jaunas, 35 metų, 1800-ųjų metų sausio 11 dieną. Palaidotas Kelmės parapijos kapinėse. Dėl kokios priežasties, nepavyko išsiaiškinti. Net 28 metus ilgiau už vyrą išgyveno našlė Kotryna. Bet antrą kartą ištekėjusi nebuvo.
Palšių kaimo istorija
Į Baranauskų-Barančiukų giminės istoriją Juozas Rimkus įdėjo ir archyvinius duomenis, žmonių prisiminimus apie nuo šios atšakos neatskiriamą Palšių kaimą.
Baranauskai-Barančiukai buvo sėslūs, daugiausia gyveno vienoje vietovėje. Todėl darbo autoriui nebuvo labai sunku rasti net Palšių kaimo Stolypino žemės reformos dokumentus. Iš viso į aplanką sudėta net 40 archyvinių dokumentų.
Juozas Rimkus ne tik išsamiai supažindino su Palšių kaimo istorija, įvairiais jo gyvavimo laikotarpiais, ūkininkavimu, bet nepamiršo ir žmonių ne tik iš Baranauskų-Barančiukų giminės.
„Visi juk buvo kaimynai. Ko gero niekas nesiginčys, jog žymiausias Palšių kaimo žmogus – vaikų gydytojas, profesorius Pranas Šimulis. Reikėjo bet kam tik nuvažiuoti į Vilnių ir pasisakyti, jog yra iš Palšių. Visos gydymo įstaigos palšiškiui, Prano Šimulio rūpesčiu, atsidarydavo. Labai gaila, kad dėl sveikatos 1928 metais gimęs gydytojas negalėjo į šventę atvykti. Jam norėjome padėkoti už neišblėstantį tėviškės ilgesį, už nuoširdų gimtojo Palšių kaimo gyventojų priėmimą ir gydymą“, – sakė J. Rimkus.
Pats žinomiausias iš Palšių Baranauskų Barančiukų – Antanas Baranauskas, dirbęs Raseinių apskrities viršininku prieškariu.
Palšių kaimas gyvas iki šiol. Tarybiniais metais kaime pastatytas aštuonbutis, yra ir dar naujesnių nuosavų namukų. Žmonės ramiai gyvena, dauguma ūkininkauja. Juozas Rimkus Palšių kaimui skyrė dešimt savo darbo puslapių.
Giminė – ir iš Lietuvos, ir iš plačiojo pasaulio
Rugpjūčio 9 dieną gausi Baranauskų-Barančiukų giminė sugrįžo į Palšius. Pirmą kartą – per 300 gyvavimo metų. Pakviesti ir artimiausi kaimynai. Renginyje Juozas Rimkus pristatė ir savo naująjį darbą.
„Žmonės, mačiau, tikrai buvo susidomėję. Greitai visas penkias dešimtis aplankų su savo praeitimi išgraibstė, dar dešimt užsisakė. Tik sau porą aplankų pasilikau“, – sakė.
Juozas Rimkus pasakojo, jog jo mamos protėvių atšakos palikuonys išsibarstė po visą pasaulį. Du Ievos Barančiukaitės-Rimkienės broliai tarybiniais laikais išvyko dirbti į Kazachstaną, ten vedė rusaites. Dabar abu jau mirę.
Jaunesniosios kartos atstovės yra ištekėjusios už graikų, rusų, vokiečių, anglų, arabų – įvairių tautybių ir tikėjimų.
„Stengėmės, kad šventė būtų prasminga, maloni ir linksma visai margai giminei. Įteikėme įvairių padėkų. Pagerbėme vyriausią giminės atstovę, devyniasdešimtmetę Moniką Barančiukienę. Jaunimui linkėjome nepamiršti savo praeities, sulaukti kuo daugiau vyriškos giminės palikuonių“, – sakė J. Rimkus.
Tėvo giminės šaknų paieškos prasidėjo nuo avių
Juozo Rimkaus mamos giminės istorijos aplankas – antrasis jo darbas. Verpeniškis prieš keletą metų buvo surinkęs ir į aplanką sudėjęs daug savo tėvo giminės istorijos.
Dabar su šypsena J. Rimkus prisimena, jog ilgas ir kruopštus darbas prasidėjo po pokalbio su tolima giminaite Veronika Rimkute-Balkaitiene.
Tuomet ponas Juozas dar laikė avių, kurios, besiganydamos po Švilpiškės kalvas, su paaugusiais ėriukais vis nuklysdavo į kaimynų pievas ir daržus. Pas giminaitę – bene daugiausia.
Juozas Rimkus nuėjo moters už savo nenuoramas aveles atsiprašyti, jai atsilyginti. Tačiau pokalbis pakrypo ne apie avis ir atlygį, o apie Rimkų giminės istoriją. V. Balkaitienė pripasakojo daugybę įdomių detalių nuo 1820 metų.
Žemdirbiška ir tėvo giminė
Grįžusiam namo, Juozui Rimkui ramybės nedavė mintis išsamų ir labai tikslų giminaitės pasakojimą užrašyti, dar daugiau faktų rasti ir išsiaiškinti.
Nors ponas Juozas įtarė, jog darbas bus nelengvas, tačiau iš tikrųjų buvo dar sunkiau negu galėjo numanyti. Archyvinius dokumentus padėjo rasti iš Tytuvėnų kilusi, įmonei „Archeonas“ vadovaujanti Sigita Kalasauskaitė-Gasparavičienė. Dalį lenkų, vokiečių, rusų, lotynų kalbomis surašytų popierių ji ir išvertė. Dalį įveikė ir pats Juozas Rimkus. Archyviniai dokumentai dar labiau sužadino verpeniškio smalsumą.
Paaiškėjo, kad dauguma Rimkų giminės atstovų, kaip ir Baranauskai-Barančiukai, nuo senų laikų buvo žemdirbiai, sėslūs gyventojai, labai nedaugelis jų išmanė raštą. Dokumentuose J. Rimkus rado vietoje parašų kryželius ir brūkšnelius.
Dokumentai atskleidė, kad Rimkai yra gyvenę ar tebegyvena ne tik mūsų krašte, bet ir Airijoje, Amerikoje. Amerikos Rimkai palikuonių nesulaukė. Kaip atsvara – 16 vaikų su pirmąja žmona turėjęs Juozo Rimkaus prosenelis Benediktas. „60 metų prosenelis vedė antrąsyk, penkiasdešimtmetę našlę, tad daugiau palikuonių nebesusilaukė“, – šypsojosi J. Rimkus.
Vienas Benedikto Rimkaus sūnų Aleksandras irgi sulaukė 16 dukterų ir sūnų, tarp kurių buvo ir Veronika Balkaitienė. Aleksandras Rimkus pergyveno tris žmonas, dvi pirmosios mirė po gimdymų ir ligų.
Surinktą medžiagą J. Rimkus pats atspausdino, apipavidalino, sudėjo į aplanką. Padarė 50 egzempliorių. Į šventę irgi sukvietė tėvo giminę.
Pirmasis Juozo Rimkaus genealogijos aplankas buvo pripažintas geriausiu darbu apskrityje – tarp Šiauliuose, Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje eksponuotų giminės medžių.
Tik pradžia
Juozas Rimkus įsitikinęs, jog ir anksčiau surinkta Rimkų, ir naujesnė Baranauskų Barančiukų genealogija – tik gera pradžia.
„Aš tą pradžią padariau, gal kas dar giliau pakapstys. Neseniai sužinojau, jog yra galimybė, pavyzdžiui, Rimkų genealogiją atrasti jau nuo 1430 metų. Didelė tikimybė, jog su didikais Šemetomis į Kelmės kraštą kartu atsikėlė ir Rimkai“, – sakė J. Rimkus.
Verpeniškiui būtų įdomu ir pačiam toliau giminės paieškas tęsti. Tačiau rajono Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjui mėgstamam užsiėmimui trūksta laiko.
Juozo Rimkaus asmeninio albumo nuotr.
MAMA: Prieš keletą metų, surinkęs ir į solidų aplanką sudėjęs tėvo giminės istoriją, Juozas Rimkus šiemet baigė ruošti dar solidesnį aplanką su mamos giminės atšaka. Ieva Barančiukaitė-Rimkienė, gimusi 1941 metais, gyvena Verpenoje.
ARCHYVAI: Pirmasis Baranauskų Barančiukų giminės rašytinis dokumentas – 1790 metų lapkričio 14 dieną Kelmės bažnyčios įrašas apie Gabrieliaus Baranausko ir Kotrynos Čeputytės moterystės ryšį.
GIMINĖ: Baranauskų Barančiukų giminė, išsibarsčiusi ne tik po Lietuvą, bet ir po platųjį pasaulį, šį rugpjūtį susirinko į Palšių kaimą.